Texti      

FRÉTTIR
ŚR MORGUNBLAŠINU

Fréttatextar śr gagnasafni Morgunblašsins; birtust upphaflega ķ blašinu įriš 1997.




Afgreišslukerfi banka lamaš ķ gęr

Mikilvęgur gagnagrunnur skemmdist

SKÖMMU fyrir hįdegi ķ gęr lamašist tölvukerfi banka- og sparisjóša um allt land vegna bilunar,
meš žeim afleišingum mešal annars aš žessar stofnanir höfšu hvorki ašgang aš upplżsingum um
innstęšur į reikningum višskiptavina sinna né gįtu sannreynt t.d. višskipti meš įvķsanir, auk žess
sem hrašbankar voru óvirkir.

Įstęša bilunarinnar er rakin til forritunarvillu og žurfti af žeim sökum aš loka kerfunum og ręsa
žau aš nżju, en viš žaš skemmdist mikilvęgur gagnagrunnur sem inniheldur yfirlit yfir hreyfingar
eša višskipti dagsins. Mörg kerfi Reiknistofu bankanna eru hįš žessum gagnagrunni, aš sögn
Helga Steingrķmssonar, forstjóra fyrirtękisins. Višgerš lauk klukkan 17.

Flóknar orsakir bilunar
"Flóknar og samverkandi orsakir ollu žessari bilun. Viš settum nżlega upp erlendan hugbśnaš sem
reyndist vera meš galla, auk žess sem ķ afgreišslukerfi hefur legiš ķ leyni forritunarvilla sem kemur ķ
ljós undir įkvešnum kringumstęšum. Af žeim sökum žurfti aš taka kerfiš nišur.

Undir ešlilegum kringumstęšum į ekki aš taka langan tķma aš ręsa kerfiš aš nżju, en žaš tók
hins vegar mun lengri tķma en bśist var viš, įn žess aš viš vitum nįkvęmlega afhverju, og
nišurstöšur į rannsókn liggja varla fyrir fyrr en į morgun," segir Helgi.

Auk afgreišslukerfa banka og sparisjóša datt śt posaafgreišsla krķtarkortafyrirtękjanna einnig, en
žau hafa hins vegar yfir aš rįša vinnslukerfum sem geta annaš stórum hluta žjónustu žegar
atburšir sem žessir eiga sér staš. Žjónusta var žó hęgari fyrir vikiš.




Hérašsdómur Reykjaness fellir fyrsta dóminn um dreifingu į alnetinu

Dęmdur fyrir dreifingu klįms

HÉRAŠSDÓMUR Reykjaness dęmdi ķ gęr 42 įra gamlan mann til greišslu sektar fyrir aš dreifa
klįmefni į alnetinu. Žetta er ķ fyrsta skipti sem dreifing klįms meš žessum hętti kemur til kasta
ķslenskra dómstóla.

Heimasķša mannsins var heimsótt 1.422 sinnum į tķmabilinu frį jśnķ til október 1996. Mašurinn
sagši aš žęr 67 kyrrmyndir, sem hann var sakašur um aš hafa dreift og sżndu nekt fólks og
kynfęri, vęru ekki klįmmyndir heldur erótķskar myndir. Sams konar myndir vęru allt ķ kring į
netinu og hann hefši žvķ ekki tališ žetta brotlegt. Žį teldist žaš ekki dreifing aš hafa efni į
heimasķšu į netinu, žvķ efniš yrši aš sękja ķ įkvešiš hólf eša geymslu. Sjįlfur hafši hann nįlgast
efniš į öšrum heimasķšum og safnaš žvķ saman į sinni.

Flókiš ašgengi og falinn rofi
Mašurinn ķtrekaši aš hann hefši haft ašgengiš aš myndunum flókiš. Hann hefši birt ašvörun į
skjįnum og rofi til aš halda įfram inn į sķšuna hafi veriš falinn. Fulltrśi fyrirtękisins, sem seldi
manninum ašgang aš alnetinu, sagši hins vegar aš ķ eitt skipti hefši veriš svo mikil umferš inn į
efni mannsins aš kerfiš hefši nįnast stöšvast. Fyrirtękiš vķsaši til kannana sem sżndu aš um 90%
notenda į alnetinu hafi einhvern tķma leitaš eftir klįmfengnu efni og nęr helmingur žeirra sem beiti
leitarforritum séu aš fiska eftir klįmi.

Dómarinn, Gušmundur L. Jóhannesson, sagši aš žaš yrši ekki tališ aš allir sem tengt hefšu tölvur
sķnar alnetinu hefšu haft ašgang aš og getaš séš myndirnar, vegna žess aš töluverša tölvukunnįttu
žyrfti til aš nįlgast žęr. Hins vegar hefši mašurinn sżnt og dreift myndunum til ótiltekins hóps
manna. "Žaš skiptir ekki mįli hér žó aš hlutašeigandi verši aš hafa frumkvęšiš aš žvķ aš sękja
efniš inn į heimasķšu įkęrša og mį jafna žessu viš dreifingu klįmmyndblaša ķ kjörbókabśšum,
žar sem kaupandinn veršur aš draga sig eftir žeim," sagši dómari.

Ekki vafi aš myndirnar voru klįm
Dómarinn taldi ekki orka tvķmęlis aš myndirnar 67 vęru klįmmyndir ķ skilningi hegningarlaga.

Dómarinn tók tillit til žess aš ekki yrši séš aš mašurinn hafi hagnast į dreifingunni, en į móti
kęmi aš ótiltekinn hópur barna og ungmenna hefši getaš haft ašgang aš efninu įn žess aš
mašurinn fengi nokkru um rįšiš. Taldi dómarinn hęfilega refsingu 90 žśsund króna sekt og kemur
15 daga varšhald ķ staš sektarinnar verši hśn ekki greidd innan fjögurra vikna. Mašurinn var
jafnframt dęmdur ķ 40 daga varšhald, skiloršsbundiš ķ 2 įr. Žį var honum gert aš greiša
mįlskostnaš.




Eldsvoši ķ Vestmannaeyjum

Bjargaš śr brennandi hśsi

Vestmannaeyjum. Morgunblašiš.

ĶBŚA var bjargaš naumlega śt um lķtinn glugga į efri hęš er eldur kom upp ķ ķbśšarhśsinu Mjölni
viš Skólaveg 18 ķ Vestmannaeyjum ķ gęrmorgun. Hśsiš er tvķlyft steinhśs, klętt timbri aš innan, og
uršu į žvķ miklar skemmdir.

Lögreglumennirnir Jón Bragi Arnarsson og Jóhannes Ólafsson björgušu ķbśanum śr brennandi
hśsinu. Jóhannes var į heimleiš eftir nęturvakt en Jón Bragi, sem var į frķvakt, var į morgunskokki
er žeir uršu eldsins varir og komu aš ķ sömu mund. Jón Bragi sagši aš Jóhannes hefši žegar ķ staš
tilkynnt um eldinn meš farsķma en sjįlfur hefši hann fariš aš athuga hvort hęgt vęri aš komast inn
ķ hśsiš. Hurš į žvķ hafi veriš opin en sökum mikils elds og reyks hafi innganga ekki veriš möguleg.

Hann sagšist hafa veriš į leiš frį hśsinu er hann heyrši einhver köll og kom žį auga į mann viš
glugga į efri hęš hśssins. Hann hafi fundiš stiga liggjandi viš hśshlišina og fariš upp ķ stigann meš
tréplanka, sem hann fann, og nįš aš brjóta rśšu og pósta śr glugganum meš honum. Mašurinn
sem inni var lagši sęng ķ gluggann įšur en hann skreiš śt.

Hann sagši aš mašurinn hefši veriš oršinn talsvert žrekašur vegna reyksins og ekki haft afl til aš
brjóta sér sjįlfur leiš śt um gluggann. Hann hafi veriš bśinn aš gera tilraunir til žess meš jįrnstöng
śr rimlarśmi sem hann svaf ķ en įn įrangurs.

Vaknaši viš reykskynjara
Aš sögn Jóns Braga var mašurinn sofandi ķ herbergi sķnu er hann vaknaši viš reykskynjara sem var
viš huršina į herbergi hans. Huršin į herberginu hafi veriš lokuš og žegar mašurinn opnaši hana og
ętlaši aš fara nišur gekk hann nįnast į vegg žvķ honum mętti mikill reykur og hiti svo hann varš
aš loka į nż og įtti ekki möguleika į aš komast śr herberginu ašra leiš en śt um gluggann.

Aš sögn Elķasar Baldvinssonar, slökkvilišsstjóra var mikill eldur ķ hśsinu žegar slökkvilišiš kom į
vettvang. Elķas sagši aš greišlega hefši gengiš aš slökkva eldinn og slökkvistarfi hafi veriš lokiš um
klukkan įtta. Hann sagši aš mjög miklar skemmdir hefšu oršiš į hśsinu og innanstokksmunum
bęši af eldi reyk.

Rannsókn į eldsupptökum hófst strax ķ gęrmorgun. Tryggvi Kr. Ólafsson,
rannsóknarlögreglumašur, sagši flest benda til aš eldurinn hefši kviknaš śt frį sjónvarpi.





Erfšabreytt matvęli óleyfileg hér į landi

STARFSMAŠUR veršur rįšinn til Hollustuverndar rķkisins į nęstunni til žess aš hafa umsjón meš
framkvęmd laga um erfšabreyttar lķfverur sem samžykkt voru frį Alžingi ķ fyrra. Einnig veršur
skipuš nķu manna rįšgjafarnefnd sem m.a. mun taka afstöšu til leyfisveitinga, rannsókna og
starfsemi meš erfšabreyttar lķfverur.

Meš erfšatękni er unnt aš flytja erfšaeiginleika milli óskyldra lķfvera; örvera, plantna og dżra.
Matvörur framleiddar meš slķkri tękni eru komnar į markaš m.a. ķ Bandarķkjunum og Evrópu.

Sala į erfšabreyttum matvęlum hefur enn ekki veriš leyfš hér į landi, aš sögn Franklķns
Georgssonar, forstöšumanns į rannsóknarstofu Hollustuverndar rķkisins. "Ķslensk stjórnvöld hafa
ekki tekiš afstöšu til markašssetningar og innflutnings žar sem stašiš hefur į įkvöršunartöku um
framkvęmd slķks leyfis hjį löndum EFTA innan EES." Franklķn telur žó ekki śtilokaš aš hluti af
hrįefni ķ samsettum matvęlum sem hér eru seld hafi veriš fenginn frį erfšabreyttum lķfverum.

Evrópusambandiš samžykkti nżlega reglugerš er tekur mešal annars til merkinga į erfšabreyttum
matvörum. Reglugeršin mun aš fullu taka gildi ķ įrslok 1998 en enn sem komiš er hefur hśn ekki
veriš tekin til mešferšar hjį EES.




Fjöldi gįma śr Dķsarfelli į siglingaleiš noršan Fęreyja

Fęreyskur bįtur sigldi į gįm og sökk

FJALLTENGI, 29 feta fiskibįtur frį Klakksvķk ķ Fęreyjum, fórst 19. aprķl sķšastlišinn um 2 sjómķlur
noršur af Fęreyjum eftir aš hafa siglt į hluta af gįmi, sem talinn er vera śr flutningaskipinu
Dķsarfelli. Tveir menn voru ķ bįtnum og björgušust žeir bįšir um borš ķ gśmbįt og sķšan ķ fiskibįtinn
Sjįvarfossur. Fęreyska strandgęslan gefur śt ašvaranir į hverjum degi um reköld ķ sjónum noršur
af Fęreyjum og segir Johann Simonsen hjį fęreysku strandgęslunni aš siglingaleišin žarna sé
afar hęttuleg.

Um borš ķ Fjalltengi voru bręšurnir Torvald og Simon Hansen frį Klakksvķk. Aš sögn Sįmals Jįkup
Hansen föšur žeirra bręšra sem eru 25 og 35 įra héldu žeir ķ róšur į svoköllušu tķu manna fari,
sem er plastbįtur um 27 fet į lengd. Įšur en žeir fóru var žeim bent į aš koma fyrir myrkur, en
žeir héldu ekki af staš heimleišis fyrr en kl. 21 žegar myrkur var skolliš į. Settu žeir sjįlfstżringuna
į og lagšist annar bręšranna sķšan til svefns, žar sem siglingin var löng en hinn lį framį og
fylgdist meš gįmunum śr Dķsarfelli, sem flutu um allan sjó.

En svo óheppilega vildi til aš žeir sigldu į gįm sem maraši ķ hįlfu kafi įn žess aš taka eftir honum.
Viš įreksturinn rifnaši nęr allur botninn śr bįtnum og sökk hann į innan viš žremur mķnśtum.
Sagši Sįmal aš sem betur fer hefši veriš gśmbįtur um borš sem žeir gįtu blįsiš upp. Žeir komu
sķšan bošum um fjarskiptastöšina ķ Žórshöfn og var bjargaš skömmu sķšar. "Viš töpušum bįtnum
en synirnir björgušust bįšir og žaš ber aš žakka," sagši Sįmal.

Margir gįmar ķ sjónum
Johann Simonsen segir aš strandgęslan hafi oršiš vör viš marga gįma ķ sjónum og žeir séu allir śr
Dķsarfelli, sem sökk SA af Ķslandi ķ mars. Žetta hafi hins vegar veriš fyrsta óhappiš vegna žessa.

"Viš fengum tvęr tilkynningar frį sjófarendum ķ gęr [fyrradag] um gįma ķ sjónum. Viš höfum reynt
aš nį gįmunum upp en žaš gengur afar erfišlega vegna žess aš žarna er mikill straumur. Viš
gefum śt ašvaranir til sjófarenda į hverjum degi. Svo viršist sem žaš geti lišiš langur tķmi žar til
gįmarnir sökkva allir. Žarna fara margir fiskibįtar og siglingaleišin er afar hęttuleg," sagši
Simonsen.




Samkeppnisrįš setur margžętt skilyrši fyrir stofnun Flugfélags Ķslands

Flugleišir hętta viš sameiningu aš óbreyttu

EKKERT veršur af sameiningu innanlandsflugs Flugleiša og Flugfélags Noršurlands undir merkjum
Flugfélags Ķslands hf. aš óbreyttu vegna strangra skilyrša Samkeppnisrįšs fyrir sameiningunni.
Innanlandsflugiš veršur įfram hluti af Flugleišum aš óbreyttum skilyršum og hefur félagiš žegar
hafiš undirbśning aš nżjum rekstrar- og žjónustuįętlunum.

Samkeppnisrįš įkvaš į fundi sķnum ķ sķšustu viku aš setja margžętt skilyrši fyrir sameiningunni ķ
žeim tilgangi aš vernda virka samkeppni ķ įętlunarflugi innanlands. Ķ įkvöršun rįšsins er m.a.
kvešiš į um aš stjórnarmönnum og starfsmönnum Flugleiša og dótturfélaga žess įsamt
starfsmönnum fjölda annarra fyrirtękja ķ tengslum viš félagiš sé óheimilt aš taka sęti ķ stjórn
Flugfélags Ķslands. Skulu öll višskipti milli Flugleiša og Flugfélags Ķslands vera eins og um višskipti
milli óskyldra ašila sé aš ręša.

Žį eru sett ströng skilyrši varšandi samstarf Flugfélags Ķslands og Flugleiša um svonefnt
vildarkerfi. Ef Flugleišir heimila Flugfélagi Ķslands aš tengjast vildarkerfi sķnu skal jafnframt heimila
keppinauti ķ innanlandsflugi aš taka žįtt ķ vildarkerfinu į sambęrilegum kjörum, óski hann žess.

Skoršur settar viš frķmišahlunnindum
Flugleišum er ennfremur óheimilt aš veita starfsmönnum Flugfélags Ķslands hlunnindi sem
starfsmenn Flugleiša njóta t.d. afslįttar- og frķfarsešla nema keppinautum standi slķk hlunnindi til
boša.

Żmis skilyrši eru sett varšandi įętlunarleišir, tķšni og ašstöšu į flugvöllum. Žann
Ķslands t.d. óheimilt aš auka feršatķšni sķna ķ įętlunarflugi fram til 1. jślķ įriš 2000, ef tilgangur
aukinnar feršatķšni er aš hamla samkeppni frį nśverandi eša tilvonandi keppinautum.

Aš mati Flugleiša er śtilokaš aš sętta sig viš žį stjórnunarlegu ķhlutun sem felst ķ įkvöršun
Samkeppnisrįšs. Fram kemur ķ frétt félagsins ķ gęr aš įętlašur rekstur Flugfélags Ķslands nemi
tveimur milljöršum króna og fjįrfesting ķ félaginu nemi rśmlega fjórum milljöršum. Flugleišir beri
įbyrgš į žessum rekstri aš tveimur žrišju hlutum gagnvart um 5 žśsund hluthöfum, en fįi ekki aš
stjórna félaginu. Žaš vęri įbyrgšarleysi aš sętta sig viš žetta skilyrši og óverjandi gagnvart žvķ
fólki sem lagt hefur fé ķ rekstur Flugleiša.

"Kemur śr höršustu įtt"
Mér finnst žaš koma śr höršustu įtt ef Samkeppnisstofnun gerir hvort tveggja meš afskiptum
sķnum aš koma ķ veg fyrir hagręšingu ķ flugrekstri hér innanlands og takmarka frelsi manna til aš
vinna aš bęttri žjónustu," sagši Halldór Blöndal samgöngurįšherra ķ gęr žegar leitaš var įlits hans
į įkvöršun Samkeppnisrįšs.




Hryšja komin ķ heiminn

HREINDŻRSKĮLFUR kom ķ heiminn ķ Hśsdżragaršinum ķ gęrmorgun og var kįlfinum, sem er
kvķga, gefiš nafniš Hryšja vegna žess hrķšarvešurs sem skall į höfušborgarbśum um svipaš leyti.

Foreldrar žeirrar stuttu heita Snotra og Draupnir, en hann er eini fulloršni tarfurinn ķ garšinum og
fęddur žar. Draupnir er einn um žrjįr kżr sem bįru allar kįlfi ķ fyrra, en ašeins einn lifši. Órįšiš er
hvaš gera į viš ungtarfinn nęsta haust, žegar hann veršur kynžroska, aš sögn Margrétar Daggar
Halldórsdóttur ķ Hśsdżragaršinum.

Fylgst vel meš męšgum
Buršur gekk vel ķ gęrmorgun aš hennar sögn og uršu starfsmenn garšsins einskis varir fyrr en allt
var um garš gengiš. Męšgurnar voru teknar ķ hśs ķ gęr og heilsast meš įgętum aš sögn
Margrétar.

"Fyrsta skrefiš er aš sjį hvernig Hryšju reišir af og viš munum sérstaklega fylgjast vel meš žvķ hvort
hśn tekur spena hjį móšur sinni. Žeim veršur žó eflaust sleppt śt aftur ķ dag. Framhaldiš er hins
vegar órįšiš ķ ljósi ęttartengsla hreindżranna ķ garšinum. Ekki kemur til greina aš sleppa henni
lausri," segir Margrét.




Uppvķst um tilraun til aš smygla 3.000 skömmtum af LSD til landsins

Stęrsta sending af LSD sem hefur fundist

TĘPLEGA 3.000 skammtar af LSD fundust ķ bréfi sem sent var hingaš til lands į tollstofu
pósthśssins ķ Įrmśla 2. maķ sķšastlišinn. "Žetta er mjög mikiš magn og sennilega stęrsta sending
af LSD sem fundist hefur, aš minnsta kosti ķ mķnu minni," segir Einar Karl Kristjįnsson starfandi
fulltrśi ķ fķkniefnadeild lögreglunnar ķ Reykjavķk.

Bréfiš var póstlagt ķ Belgķu og er aš žakka įrvekni tollvarša aš fķkniefnin fundust. Hver skammtur af
efninu er talinn seldur neytendum į 1.000 til 1.800 krónur og er žvķ įętlaš veršmęti žess efnis
sem lagt var hald į žrjįr til fimm og hįlf milljón króna.

Įrvekni tollvarša žakkarverš
Einar Karl stašfesti ķ samtali viš Morgunblašiš aš tollveršir hefšu fundiš 2.998 skammta af LSD og
er mįliš ķ rannsókn hjį fķkniefnadeildinni.

Bréfiš var stķlaš į vištakanda ķ Reykjavķk en einstakling meš žvķ nafni er ekki aš finna į žvķ
heimilisfangi sem fylgir, sem er algengt žegar um er aš ręša tilraunir til aš smygla fķkniefnum meš
pósti. Aš sögn Einars Karls er rannsókn į frumstigi og fer eftir hefšbundnum leišum. Mešal annars
hafa veriš geršar fyrirspurnir ytra. "Žessi fundur var ekki samkvęmt įbendingum žannig aš žakka
mį tollvöršunum ķ tollpóststofunni fyrir įrvekni žeirra. Žetta er mjög hęttulegt efni og žeir eiga
heišur skiliš," segir hann.

LSD er sett į arkir og eru mismargir skammtar į hverri örk. Efniš žykir eitt hęttulegasta fķkniefni
sem ķ boši er ķ heiminum en žaš veldur sterkum ofskynjunarįhrifum. Fyrst fór aš bera į žvķ į 7.
įratugnum, upphaflega sem tilraunalyf ķ gešlękningum, og eru žekkt dęmi žess aš žaš valdi
gešveiki og fósturskaša.

"Fyrir um žremur įrum fór aš bera į žessu efni aš nżju, eftir talsvert langt hlé. LSD hefur veriš
višlošandi markašinn meš öšrum fķkniefnum en nśna viršist neysla žess og framboš vera aš aukast
verulega. Žvķ mišur er žaš svo aš fį efni er aušveldara aš fela og žar af leišandi er aušvelt aš flytja
žaš inn. Žó svo aš fólk hafi žetta undir höndum žar sem viš gerum hśsleitir eša höfum önnur
afskipti, fer ekkert fyrir efninu og žvķ erfitt aš finna žaš," segir Einar Karl.

Žrefalt meira en seinustu įr
Žótt tölur um hversu mikiš af fķkniefnum er lagt hald į séu ekki taldar gefa örugga vķsbendingu um
neyslu eša hversu mikiš af viškomandi efni er ķ umferš hverju sinni, er žó ljóst aš žetta magn LSD
gefur til kynna aukna eftirspurn. Į seinasta įri lagši lögregla hald į 261 skammt af LSD, en alls
hefur veriš lagt hald į 812 skammta frį 1991 til 1996. Žaš sem fannst nś er žvķ meira en žrefalt
meira magn en fundist hefur samtals seinustu fimm įr.




Forsętisrįšherra um žįtttöku ķ Evrópska myntbandalaginu

Ekki hagur af ašild

DAVĶŠ Oddsson forsętisrįšherra telur aš Ķslendingar hafi ekki hag af žvķ aš gerast ašilar aš
Evrópska myntbandalaginu. Žetta kom fram ķ svari forsętisrįšherra viš fyrirspurn Kristķnar
Įstgeirsdóttur, žingmanns Kvennalista, į Alžingi ķ gęr. Kristķn fagnaši afstöšu forsętisrįšherra og
tók undir hana. "Žaš yrši til žęginda fyrir okkur sem feršamenn ef af myntbandalagi yrši ķ Evrópu,"
sagši Davķš. "Žaš gęti lķka aš mörgu leyti veriš žęgilegt fyrir okkur ķ višskiptum, hins vegar gęti
veriš aš samkeppnin yrši erfišari į einhverjum svišum. Žaš blasir hins vegar viš ķ mķnum huga aš
žaš er algerlega klįrt aš Ķsland hefur ekki hagsmuni af žvķ aš gerast ašili aš myntbandalaginu."
Davķš benti į aš andstaša vęri viš myntbandalagiš mešal almennings ķ Evrópu, til dęmis ķ
Žżskalandi og Svķžjóš, en śtilokaši žó ekki aš af žvķ yrši. Hann sagši aš EFTA-rķkin vęru aš hefja
könnun į įhrifum myntbandalags į EFTA sem heild, en einnig hefši Sešlabankinn žegar hafiš
athugun į įhrifum žess fyrir Ķsland sérstaklega.




13% nema ķ 10. bekk hafa prófaš hass

81,1% UNGLINGA ķ 10. bekk grunnskóla hafa einhvern tķmann neytt įfengis og 13% žeirra hafa
prófaš hass. Įriš 1995 kvįšust 9,6% unglinganna hafa prófaš hass, 7,2% įriš 1992 og 4% įriš
1989.

Žetta kom fram ķ könnun sem Rannsóknastofnun ķ uppeldis- og menntamįlum gerši ķ mars og
aprķl, en stofnunin hefur gert slķkar kannanir meš reglulegu millibili. Fjögur žśsund unglingar
svörušu spurningum um neyslu aš žessu sinni. Helstu nišurstöšur eru, aš įfengisneysla hefur
aukist lķtillega, en minnst męldist hśn įriš 1989, žegar 69,9% kvįšust einhvern tķmann hafa neytt
įfengis. Žegar unglingar eru spuršir hversu oft žeir hafa neytt įfengis kemur ķ ljós, aš um 42%
žeirra hafa neytt žess 10 sinnum eša oftar, en um 20% aldrei. Um 30% unglinganna segjast hafa
oršiš drukkin 10 sinnum eša oftar.

Hassreykingar unglinga hafa aukist hröšum skrefum. Įriš 1984 höfšu 8,3% nemenda ķ 10. bekk
einhvern tķmann prófaš hass, žessi tala lękkaši svo į nęstu įrum, en frį 1989 hefur įvallt męlst
aukning. Nś segjast 83,4% piltna og 91% stślkna aldrei hafa prófaš hass, 6,9% piltna hafa prófaš
žaš 1-2 sinnum og 4,2% stślkna og 9,7% pilta hafa prófaš žaš 3 sinnum eša oftar og 4,8%
stślkna.

Reykingar aukast
Unglingarnir voru einnig spuršir um tóbaksreykingar og kom ķ ljós aš žęr hafa aukist, žótt ekki
jafnist į viš įriš 1984, žegar 27% nemenda ķ 10. bekk reyktu daglega. Nś segjast 21,2% gera žaš,
en sś tala fór lęgst nišur ķ 15,1% įriš 1992.




Uppsetning ljósa į Reykjanesbraut

Mun fęrri umferšarslys

VERULEGA hefur dregiš śr slysum į Reykjanesbraut eftir aš götuljós voru sett upp viš veginn.
Kristjįn Pįlsson alžingismašur fékk samanburš frį Vegageršinni į slysatķšni į veginum ķ fjóra
mįnuši, desember til mars, žrjś įr aftur ķ tķmann. Óhöpp alls uršu sjö frį desemberbyrjun 1996 til
marsloka 1997 en į sama tķma įriš įšur voru žau fimmtįn. Óhöppin uršu 114% fęrri nśna en ķ
fyrra, 29% fęrri en įriš žar įšur og 200% fęrri en į tķmabilinu desember 1994 til marsloka 1995.

Kristjįn segir aš žetta sé ekki mjög įbyggilegur samanburšur žar sem ašeins er veriš aš bera
saman fjóra mįnuši. Žó sé greinilegt aš dregiš hafi śr slysum og auk žess megi minna į aš
sķšastlišinn vetur hafi veriš snjóžyngri og meš meiri byljum en oft įšur.

"Žar fyrir utan er brautin sjįlf afar illa farin eftir veturinn og hjólförin mjög djśp. Sums stašar žurfa
menn aš žręša milli skorninganna til žess aš bķllinn fljóti ekki. En samanburšurinn sżnir aš žaš er
greinilega minna um óhöpp og žaš styšur žį nišurstöšu erlendis frį aš lżsing eykur
umferšaröryggi," sagši Kristjįn.

Tvöföldun Reykjanesbrautar
Kristjįn segir aš til standi aš gera viš veginn og ķ sumar verši lokiš viš aš lżsa brautina alla leiš til
Leifsstöšvar. Rętt er um aš auka vatnshallann į veginum svo vatn eigi greišari leiš śt af honum.

Kristjįn segir aš leita verši annarra leiša til žess aš tvöfalda Reykjanesbrautina nįist sś
framkvęmd ekki inn į vegalög. Hann segir aš meš žvķ aš sleppa öllum fyrirhugušum
framkvęmdum viš Reykjavķkurflugvöll og tvöfalda frekar Reykjanesbrautina vęri hęgt aš slį tvęr
flugur ķ einu höggi.

"Annars vegar aš losa Reykjavķk undan žvķ óöryggi aš hafa flugvöllinn inni ķ mišri borg, spara rķkinu
mikil fjįrśtgjöld fyrir flugvöll sem veršur lagšur nišur į nęstu įratugum og hins vegar aš breikka
Reykjanesbraut fyrir žį fjįrmuni sem ella fęru ķ endurgerš flugvallarins. Žaš vęri hęgt aš flżta
žessari framkvęmd meš ašgeršum af žessu tagi. En ef ekki nęst samkomulag um žaš gęti fariš
svo aš menn neyddust til žess aš skoša betur hugmyndir um aš innheimta lįgan vegtoll, t.d.
lišlega 100 kr., til žess aš nį inn fyrir framkvęmdakostnaši," sagši Kristjįn.




Svķnabęndur lękka verš um 18%

VERŠ į kjöti frį svķnabęndum lękkar ķ dag um 17-18% og aš sögn Kristins Gylfa Jónssonar,
formanns Svķnaręktarfélags Ķslands, ętti veršlękkunin aš skila sér ķ lękkušu smįsöluverši til
neytenda. Hann segir aš įstęša lękkunarinnar sé sś aš of margir gripir séu nś į svķnabśunum og
žvķ verši settir rśmlega žśsund grķsir į markaš.

Kristinn Gylfi sagši aš mikil framleišsla hefši veriš hjį svķnabęndum upp į sķškastiš og grķsirnir
vęru nś stęrri en įšur vegna kynbótastarfs.

"Žetta er lišur ķ žvķ aš auka söluna aš vera nśna meš tķmabundinn afslįtt. Viš gerum hins vegar
ekki rįš fyrir žvķ aš žaš verši um sama óróa aš ręša į markašnum og var ķ fyrra, en į sama tķma
žį höfšu veriš haldnar tvęr śtsölur frį įramótum. Viš gerum žvķ rįš fyrir meiri stöšugleika ķ verši
nśna žrįtt fyrir žessa veršlękkun sem veršur ķ žessari viku," sagši Kristinn Gylfi.




Spįš hlżnandi vešri nęstu daga

SPĮŠ er hlżnandi vešri um allt land nęstu daga og undir helgina ęttu aš vera komnar austlęgar
įttir meš hękkandi hitastigi, aš sögn Gušmundar Hafsteinssonar, vešurfręšings į Vešurstofu
Ķslands.

Kuldakastinu upp į sķškastiš hafa valdiš noršlęgar įttir vegna lęgšar sem veriš hefur yfir
Bretlandi. Aš sögn Gušmundar er sś lęgš aš leysast upp og lęgšasvęši aš myndast sunnan af
Ķslandi og hęš fyrir noršan landiš sem valda mun austlęgum įttum.

Ólafur R. Dżrmundsson, landnżtingarrįšunautur Bęndasamtakanna, segir aš kuldarnir undanfariš
hafi ekki valdiš miklum skaša į gróšri og hann segist ekki telja aš įstęša sé til aš örvęnta mikiš
aš svo stöddu. Saušburšur vęri hins vegar erfišari žar sem menn vęru vanir aš lįta lambfé śt į tśn
og ķ haga, og žar sem gefa žyrfti fénu śti fylgdi žvķ meiri vinna og fyrirhöfn.

"Žaš leit mjög vel śt meš allan gróšur į tķmabili ķ aprķlmįnuši og undir sumarmįl voru menn t.d.
farnir aš plęgja kornakra undir Eyjafjöllum. Žaš mį reikna meš žvķ aš žaš sé sumsstašar
töluveršur klaki ķ jöršu ennžį og gróšri hefur lķtiš eša ekkert fariš fram um töluveršan tķma. Žetta er
hins vegar ķ sjįlfu sér ekkert óvenjulegt, en boriš saman viš fyrri įr telst žetta vissulega kalt vor,"
sagši Ólafur.




Hafrannsóknastofnun leggur til 32.000 tonna aukningu žorskkvóta

Śtflutningsveršmęti fjórir milljaršar króna

HAFRANNSÓKNASTOFNUN hefur lagt til aš žorskkvóti fyrir nęsta fiskveišiįr verši aukinn um
32.000 tonn og verši alls 218.000 tonn. Śtflutningsveršmęti žessarar aukningar gętu veriš um fjórir
milljaršar króna. Žį er lagt til aš leyfilegur afli śthafsrękju verši 70.000 tonn en leyfilegur afli į
žessu įri er 60.000 tonn. Śtflutningsveršmęti žessarar aukningar gęti veriš 1,5 milljaršar eša
meira.

Stofnunin leggur hins vegar til umtalsveršan nišurskurš į afla af ufsa, żsu og grįlśšu og 250.000
tonnum minni upphafskvóta fyrir lošnu en į yfirstandandi įri eša 850.000 tonn. Žjóšhagsstofnun
hefur metiš aš verši afli ķ öllum tilfellum eins og žessar tillögur aukist śtflutningsveršmęti afuršanna
ašeins um hįlfan til einn milljarš króna.

Žorsteinn Pįlsson sjįvarśtvegsrįšherra segir aš ekki megi reikna meš jafnmikilli aukningu
aflaheimilda į nęstu įrum og ķ nżrri rįšgjöf Hafrannsóknastofnunar. Yngstu žorskįrgangarnir séu
mjög veikir og žvķ verši aš fara varlega ķ frekari veišar śr stofninum.

Gušjón A. Kristjįnsson, forseti Farmanna- og fiskimannasambands Ķslands, segir žaš fagnašarefni
aš lagt sé til aš žorskkvótinn verši aukinn, en sjómenn hefšu žó viljaš fį meiri aukningu. "Viš
teljum aš ekki hefši veriš tekin mikil įhętta žótt fariš hefši veriš meš kvótann upp ķ 240.000 til
250.000 tonn."

Eigum aš hlķta žessari rįšgjöf
"Mér finnst aš ķ öllum meginatrišum sé žetta rįšgjöf, sem viš eigum aš hlķta. Žaš eru smį
vonbrigši en žau eru ekki žess ešlis aš ég ętli aš hafa uppi stór orš gegn žessum tillögum. Mér
kom ekki į óvart aš minnka žyrfti kvóta fyrir ufsa, reynslan hefur sżnt okkur žaš. Vonbrigšin eru
hins vegar tillaga um minni żsukvóta og viš höfšum einnig gert okkur vonir um aukningu kvóta fyrir
Ķslandssķld, en žaš er ekki lagt til. Loks er umtalsvert minni upphafskvóti ķ lošnuveiši lagšur til og
žaš skiptir miklu mįli," segir Kristjįn Ragnarsson, formašur og framkvęmdastjóri LĶŚ.




Ungur mašur tęldi ólögrįša stślku ķ gegnum alnetiš

Um tvöfalt brot aš ręša

UPPLŻST hefur veriš um misnotkun į alnetinu, ķ tengslum viš leit aš 15 įra gamalli reykvķskri
stślku sem lżst var eftir um pįskana. Stślkan var gestkomandi į Ķsafirši en hvarf žašan į
laugardaginn seinasta og hófst vķštęk eftirgrennslan į pįskadag.

Sś eftirgrennslan leiddi ķ ljós aš stślkan hafši veriš ķ sambandi viš ašila į alnetinu og bendir
żmislegt til aš žau samskipti hafi veriš nż af nįlinni, samkvęmt upplżsingum frį lögreglu. Hafši sį
ašili mešal annars sent stślkunni margvķsleg skilaboš, žar į mešal klįmfengin, mešan į
tölvusamskiptum žeirra stóš.

Hafši honum sķšan tekist aš telja hana į aš heimsękja sig til Reykjavķkur. Flaug hśn samdęgurs
žangaš įn vitundar forrįšamanna eša gestgjafa og sótti hann hana śt į Reykjavķkurflugvöll.

Žegar įtti aš hafa upp į žeim ašila, uppgötvašist aš hann hafši tengst alnetinu meš ólögmętum
hętti og į fölskum forsendum, og hafši sį sem eignuš var tengingin ekki neinn grun um aš nafn
sitt vęri misnotaš meš žessum hętti. Ķ kjölfariš var haft samband viš eitt žeirra fyrirtękja sem
bjóša upp į nettengingu, žó svo aš viškomandi ašili vęri ķ višskiptum viš annaš fyrirtęki ķ sama
geira.

Voru forrįšamenn fyrirtękisins fśsir til aš veita ašstoš til aš hęgt vęri aš hafa uppi į viškomandi
ašila og viš nįnari rannsókn tókst aš rekja slóš mannsins ķ tiltekiš hśs ķ borginni.

Žar er 22 įra gamall mašur bśsettur, en hann hafši haft stślkuna hjį sér ķ sólarhring eftir aš
samskiptum žeirra į alnetinu lauk į laugardag. Ašstandendum stślkunnar tókst aš telja hana į aš
snśa heim til sķn.

Einstakt mįl um margt
Mįl žetta mun sęta frekari rannsókn hjį RLR. Fašir stślkunnar fékk afhent gögn um hvaš žeim fór
į milli į alnetinu og er, samkvęmt heimildum Morgunblašsins, žess aš vęnta aš hann leggi fram
kęru į hendur žeim sem um ręšir.

Einstakt mįl um margt
Samkvęmt upplżsingum Morgunblašsins er ósk um rannsókn mešal annars byggš į grunsemdum
um aš mašurinn hafi haft samręši viš stślku undir lögaldri og aš vķmuefni hafi veriš höfš um hönd.
Ekki er vitaš til žess aš hann hafi komiš įšur viš sögu lögreglu eša reynt aš tęla ašrar stślkur
meš sama hętti.

"Mįl žetta er um margt einstakt og į žaš bęši viš um hvernig manninum tókst aš tęla stślkuna til
sķn, og hvernig viš höfšum upp į honum. Žegar viš komumst į sporiš gekk žaš ótrślega vel aš nżta
tęknina til aš hafa upp į žeim manni sem um ręšir. Žaš hefur ekki veriš rannsakaš sérstaklega
enn hvort hann hafi reynt sama leik ķ fleiri tilfellum," segir Geir Jón Žórisson, ašalvaršstjóri hjį
lögreglunni ķ Reykjavķk.




Stjórn Albanķu segir af sér eftir óeiršir

Tirana. Reuter.

STJÓRN Albanķu sagši af sér į laugardag aš beišni Salis Berisha forseta eftir mannskęšar óeiršir
ķ sušurhluta landsins.

Mótmęlendur gengu berserksgang um bęinn Sarande į sunnudag og stįlu byssum śr
höfšustöšvar lögreglunnar. Fólkiš kveikti ķ lögreglustöšinni og fleiri byggingum og lét greipar sópa
um verslanir og banka.

Fólkiš ók um į bķlum og skaut upp ķ loftiš meš rifflum, sem stoliš var śr lögreglustöšinni. "Yfirmenn
okkar hafa flśiš. Viš vitum ekki hvaš viš eigum aš gera. Fólkiš stal um 400 Kalashnķkov-rifflum śr
höfušstöšvum lögreglunnar," sagši herforingi ķ bęnum.

Įšur höfšu įtök blossaš upp milli mótmęlenda og leynilögreglumanna ķ borginni Vlore į
föstudagskvöld. Allt aš nķu manns bišu bana ķ įtökunum.

Hįskólanemar hafa einnig hafiš mótmęli gegn stjórnvöldum og efnt til mótmęlasveltis ķ hįskólum ķ
Vlore og Gjirokster, nįlęgt landamęrunum aš Grikklandi.

Óeirširnar hófust vegna įvöxtunarsjóša, sem lofušu fjįrfestum skjótum gróša en uršu gjaldžrota og
reyndust svikamyllur. Margir Albanir töpušu aleigunni į žessum fjįrfestingum og telja aš
rķkisstjórnin hafi boriš įbyrgš į starfsemi sjóšanna.

Varaš viš borgarastyrjöld
Stjórn Aleksanders Meksis sagši af sér aš beišni forsetans og leištogar Lżšręšisvettvangs,
bandalags stjórnarandstöšuflokka, hvöttu hann til aš efna til neyšarfundar um leišir til aš binda
enda į óeirširnar. Žeir sögšu afsögn stjórnarinnar engu breyta og vörušu viš borgarastyrjöld ķ
landinu ef Berisha forseti féllist ekki į frekari tilslakanir.

Talsmašur Lżšręšisvettvangs ķ Tirana sagši aš stjórnarandstašan vildi aš Berisha leysti upp
žingiš, myndaši brįšabirgšastjórn tęknikrata og bošaši til žingkosninga sem allra fyrst.

Stjórnvöld į Ķtalķu og ķ Grikklandi hertu eftirlitiš viš landamęrin aš Albanķu žar sem žau óttast aš
žśsundir Albana flżi yfir landamęrin vegna óeiršanna.




Sendiherra Ķslands ķ Albanķu fęrši Sali Berisha trśnašarbréf sitt

"Fólkiš hefur engu aš tapa"

HÖRŠUR H. Bjarnason sendiherra afhenti Sali Berisha, forseta Albanķu, trśnašarbréf sitt sem
sendiherra Ķslands ķ Albanķu meš ašsetur ķ Stokkhólmi į žrišjudag ķ lišinni viku. Morgunblašiš hafši
samband viš Hörš og baš hann aš segja frį samtali sķnu viš forsetann og įstandinu ķ Albanķu.

"Žessi fundur okkar hafši veriš skipulagšur meš löngum fyrirvara," segir Höršur. "Ég afhenti
trśnašarbréfiš žrišjudaginn 25. febrśar. Žį hitti ég forsetann og ręddi viš hann ķ svo sem tķu
mķnśtur eftir athöfnina." Berisha var žį nżkominn śr feršalagi um sušurhluta landsins, žar sem
hann hafši freistaš žess aš lęgja óįnęgju ķbśanna sem hefur kraumaš žar vikum saman vegna
gjaldžrots fjįrglęfrasjóša, sem margir höfšu fjįrfest ķ, jafnvel aleiguna, ķ von um skjótfenginn gróša.
Vegna feršalagsins hafši forsetinn žurft aš fresta móttöku Haršar um įtta klukkustundir.

"Viš ręddum nęstum einungis žetta mįl meš pķramķtasjóšina. Hann sagši mįliš vera
rķkisstjórninni afskaplega erfitt. Stjórnarandstašan [sem samanstendur ašallega af fyrrverandi
valdhöfum, kommśnistum] fęrši sér žetta ķ nyt til aš ęsa upp borgara landsins. Rķkisstjórnin hefši
žó įkvešiš aš grķpa ekki til harkalegra ašgerša og vildi foršast blóšsśthellingar ķ lengstu lög."

Ašspuršur hvort hann hefši oršiš var viš uppreisnarstemmningu mešal almennings ķ heimsókn
sinni, sagši Höršur:

"Ég tók eftir žvķ aš daginn sem ég fór frį Tirana, 26. febrśar, var talsveršur mannfjöldi žar į götum
og margir lögreglužjónar sjįanlegir, žannig aš žaš var hugsanlega eitthvaš ķ ašsigi, en ķ svona
stuttri heimsókn er erfitt aš gera sér góša grein fyrir žvķ hvaš er į seyši. En žaš er augljóst, aš žaš
er mikil örbirgš ķ žessu landi. Žaš er gķfurleg fįtękt rķkjandi, og mikiš atvinnuleysi. Mašur getur žvķ
ķmyndaš sér, aš žessar ašstęšur hafi sitt aš segja žegar sżšur upp śr; fólkiš hefur engu aš tapa,"
sagši Höršur.




Stjórnarherinn hörfaši eftir bardaga viš albanska uppreisnarmenn

Vestręn rķki reyna aš stilla til frišar ķ Albanķu

HERSVEIT albanska stjórnarhersins hörfaši ķ gęr undan liši uppreisnarmanna eftir meirihįttar įtök
viš borgina Sarande ķ sušurhluta Albanķu, skammt frį grķsku landamęrunum. Stjórnarandstęšingar
höfšu tekiš skrišdreka og önnur hergögn śr vopnabśri hersins. Tveir stjórnarhermenn sęršust en
eftir bardagann óku uppreisnarmenn skrišdreka sigri hrósandi um götur Sarande. Evrópsk
stjórnvöld og bandarķsk hófu ķ gęr tilraunir til žess aš lęgja öldur ķ landinu og koma ķ veg fyrir
flóttamannastraum til nįgrannarķkja.

Evrópusambandiš (ESB) og Evrópurįšiš freistušu žess ķ gęr aš senda fulltrśa til višręšna viš Sali
Berisha forseta og fulltrśa stjórnarandstöšunnar ķ žeirri von aš koma ķ kring višręšum um pólitķska
lausn. Lżšręšisvettvangurinn, samtök 11 stjórnarandstöšuflokka, hvatti til žess ķ gęr, aš erlend
rķki sęju til žess aš neyšarlögum yrši aflétt ķ Albanķu og frekari efnahags- og fjįrhagsašstoš til
landsins yrši stöšvuš žar til stjórn Berisha féllist į aš koma ķ kring umtalsveršum pólitķskum
umbótum.

Bandarķsk stjórnvöld fylgjast grannt meš gangi mįla ķ Albanķu en bandarķskar hersveitir hafa enn
ekki veriš settar ķ višbragšsstöšu til aš sękja žangaš um eitt žśsund bandarķska borgara, aš sögn
Williams Cohens varnarmįlarįšherra Bandarķkjanna. Bandarķsk herskip eru žó undan ströndum
landsins og hafa žau komiš į stöšugu fjarskiptasambandi viš bandarķska sendiherrann, Marisa
Lino, ķ Tirana.

Grannrķki Albanķu óttast straum flóttamanna yfir landamęrin vegna upplausnarįstandsins ķ landinu.
Ķ gęr stöšvaši ķtölsk freigįta bįt meš 15 Albani į Adrķahafi og sést hafši til annars śr flugvél.
Ķtalska stjórnin kvašst ķ gęr reišubśin aš senda herliš til Albanķu til frišargęslustarfa. Lamberto
Dini, forsętisrįšherra, hafši eftir hinum albanska starfsbróšur sķnum, Tritan Shehu, aš žrjįr borgir,
Vlore, Sarande og Delvine, vęru "stjórnlausar meš öllu".

Miranda Vickers, höfundur tveggja fręšibóka um Albanķu, sagši ķ grein ķ breska blašinu Guardian ķ
gęr, aš žaš hefšu veriš mistök Evrópurķkja aš eiga samstarf viš Berisha eins og hann vęri tįkn
stöšugleika og umbóta. Nęr hefši veriš aš krefjast pólitķskra breytinga og umbóta. Bandarķska
blašiš New York Times sagši aš hętta bęri allri vestręnni ašstoš viš Albanķu žar til Berisha hefši
hafiš sįttaumleitanir ķ staš haršstjórnar og kśgunar.




Madeleine Albright reynir aš draga śr andstöšu Rśssa viš stękkun Atlantshafsbandalagsins

Bošar aukiš samstarf og sameiginlegar frišargęslusveitir

Utanrķkisrįšherrar Atlantshafsbandalagsins komu saman til fundar ķ Brussel ķ gęr til aš hitta
nżskipašan utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, Madeleine Albright, og ręša fyrirhugašra stękkun
bandalagsins til austurs. Žorsteinn Vķglundsson, fréttaritari Morgunblašsins ķ Brussel, kynnti sér
nišurstöšur fundarins og ręddi viš Halldór Įsgrķmsson, utanrķkisrįšherra.


MADELEINE Albright, utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, setti į fundi sķnum meš utanrķkisrįšherrum
ašildarrķkja Atlantshafsbandalagsins ķ Brussel ķ gęr fram hugmynd um aukiš samstarf milli
Atlantshafsbandalagsins og Rśsslands, mešal annars ķ formi sameiginlegs herafla til frišargęslu.
Žessari hugmynd, sem hlaut jįkvęšar vištökur hjį Javier Solana, framkvęmdastjóra
Atlantshafsbandalagsins, er ętlaš aš bęta samskipti NATO viš Rśssland, sem er eins og kunnugt
er mjög andvķgt stękkunarįformum bandalagsins. Įkvöršun NATO um hvaša rķkjum veršur bošin
ašild veršur kynnt į fundi bandalagsins ķ Madrķd ķ jślķ į žessu įri.

Albright sagšist sjį fyrir sér samstarfsrįš Atlantshafsbandalagsrķkjanna og Rśsslands, sem vęri
grundvöllur reglulegra višręšna um öryggismįl og gęti gripiš til sameiginlegra ašgerša. Hśn sagši
aš fulltrśar NATO og Rśsslands myndu starfa saman ķ helstu herstöšvum bandalagsins og hęgt
yrši aš koma į fót sameiginlegum herafla NATO og Rśsslands. Aš hennar sögn hefši žegar nįšst
nokkur įrangur ķ žessa įtt ķ višręšum viš Rśssa og aš mögulegt vęri aš nį frekari įrangri fyrir
fundinn ķ Madrķd. Hins vegar vęri hér ašeins um hugmynd aš ręša og engar tölur um stęrš slķks
herafla hefšu veriš settar fram.

Solana sagšist aš fundinum loknum telja žessa hugmynd góšra gjalda verša. Hśn vęri góšur
grundvöllur til aš byggja į einhvers konar samstarf milli Rśsslands og NATO.

Solana sagši aš öll ašildarrķki Atlantshafsbandalagsins vęru stašrįšin ķ aš nį samkomulagi viš
Rśssland um samstarf sem nęši mun lengra en raunin vęri ķ dag. Hann sagši mikilvęgt aš slķkt
samkomulag nęšist sem fyrst. Hann sagšist vonast til aš frekari įrangur nęšist ķ višręšum sķnum
viš Prķmakov, utanrķkisrįšherra Rśsslands, sem er vęntanlegur til Brussel ķ nęstu viku. Hann
sagši hins vegar ljóst aš ekki yrši aušvelt aš nį samkomulagi viš Rśssland. "Engu aš sķšur er ég
sannfęršur um aš žaš sé ķ hag beggja ašila aš geta rętt saman og, žar sem žaš er mögulegt,
gripiš til sameiginlegra ašgerša lķkt og žeirra sem viš stöndum nś fyrir ķ Bosnķu."

Ķ engu hvikaš frį stękkun
Albright sagši aš ķ engu yrši hvikaš frį įformum Atlantshafsbandalagsins um stękkun til austurs,
žrįtt fyrir andstöšu Rśsslands. "Eftir fundinn ķ dag tel ég aš allt Atlantshafsbandalagiš sé samstķga
į leiš sinni til Madrķdar." Hśn sagši aš Atlantshafsbandalagiš vęri nś aš nįlgast įkvöršun um
hvaša rķkjum yrši bošin ašild aš bandalaginu į leištogafundinum ķ Madrķd. Hśn sagši aš einnig vęri
unniš aš žvķ aš tryggja aš öll lżšręšisrķki Evrópu, hvort sem žau vęru ašilar aš NATO eša ekki,
hefšu hlutverki aš gegna ķ žvķ aš tryggja öryggi įlfunnar. "Viš erum aš takast į viš įhyggjur
Rśsslands ķ formi samnings milli NATO og Rśsslands, sem mun gera Rśssland aš fullgildum
žįtttakanda ķ hinu nżja kerfi, žó įn neitunarvalds."

Samrįšsfundir allra ašildarrķkja
Madeleine Albright varpaši einnig fram hugmynd um samrįšsfundi ašildarrķkjanna 16 og hvers og
eins af vęntanlegum ašildarrķkjum auk Rśsslands. Hefur hugmyndin hlotiš heitiš 16+1 og er litiš į
hana sem svar viš hugmynd Frakka um fund fimm stęrstu ašildarrķkja Atlantshafsbandalagsins
meš Rśsslandi til aš reyna aš liška fyrir stękkun bandalagsins. Eins og fram hefur komiš hefur
žessari hugmynd Frakka ekki veriš tekiš vel mešal nokkurra ašildarrķkja Atlantshafsbandalagsins.
Sagši Albright mikilvęgt aš žessir fundir fęru fram fyrir leištogafundinn ķ Madrķd ķ jślķ.

Liškar fyrir stękkun
Halldór Įsgrķmsson, utanrķkisrįšherra, segir aš fundur utanrķkisrįšherra Atlantshafsbandalagsins
meš Madeleine Albright, utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, hafi veriš mjög gagnlegur og žęr
hugmyndir sem žar hafi veriš settar fram um aukiš samstarf viš Rśssland geti hugsanlega flżtt fyrir
fyrirhugašri stękkun Atlantshafsbandalagsins til austurs.

"Žaš er venja ķ Atlantshafsbandalaginu žegar nżr utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna tekur viš aš
utanrķkisrįšherrar Atlantshafsbandalagsins komi saman til aš ręša mįl viš hinn nżja rįšherra. Žaš
er sérstaklega mikilvęgt nś žvķ aldrei įšur viš slķk skipti hafa mikilvęgari mįl veriš į feršinni. Žaš
er įnęgjulegt til žess aš vita aš Albright lagši įherslu į samskiptin yfir hafiš og samvinnu Evrópu
og Bandarķkjanna og hśn er stašföst ķ žvķ aš halda įfram stękkunarferlinu og jafnframt aš koma
samskiptum Atlantshafsbandalagsins viš Rśssland ķ gott horf."

Halldór sagši mikla samstöšu hafa veriš rķkjandi į fundinum og aš eining rķkti um stękkun
bandalagsins. Mismunandi sjónarmiš vęru uppi um hvernig žaš skyldi gerast en allt virtist stefna ķ
aš af stękkun yrši. Hann sagši mikilvęgt aš žetta stękkunarferli héldi įfram eftir aš fyrstu nżju
rķkin hefšu veriš tekin inn og aš öll žau rķki sem vildu ganga til žessa samstarfs hefšu jafna
möguleika į žvķ.

Samstarf viš Rśssland einungis į jafnréttisgrundvelli
Halldór segir žęr hugmyndir, sem Albright setti fram ķ dag, til žess fallnar aš liška fyrir fyrirhugašri
stękkun en telur hins vegar ólķklegt aš žęr muni draga mikiš śr andstöšu Rśsslands viš
stękkunina.

"Ég tel aš žaš sé mikilvęgt fyrir Rśssa aš taka žįtt ķ frišargęslu meš Atlantshafsbandalaginu meš
formlegum hętti. Žaš liggur alveg ljóst fyrir aš žaš veršur ekki gert gagnvart stórveldi eins og
Rśssum nema į jafnréttisgrundvelli. Žessar hugmyndir hafa veriš višrašar og eru įrangur višręšna
sem hafa įtt sér staš viš Rśssa og geta flżtt fyrir mįlum." Hann sagši hins vegar ljóst aš Rśssar
yršu eftir sem įšur andvķgir stękkun bandalagsins, en sś andstaša myndi žó ekki koma ķ veg fyrir
hana.

Of mikiš gert śr hótunum Tyrkja
Ašspuršur um žį hótun Tyrkja aš beita neitunarvaldi gegn fyrirhugašri stękkun NATO, hljóti
Tyrkland ekki nįš fyrir augum Evrópusambandsins ķ fyrirhugašri stękkun žess, sagši Halldór aš
žaš mįl hefši ekki komiš til umręšu į fundinum. Hann sagšist hins vegar telja aš śr žvķ hefši veriš
gert mun meira en Tyrkir hefšu ętlast til ķ upphafi og ekki vęri lķklegt aš žeir geršu alvöru śr žeirri
hótun. "Žegar menn eru aš vinna aš uppbyggingu lżšręšis ķ Evrópu og meira öryggi įlfunnar ķ
heild, žį er tilgangslaust fyrir einstök rķki aš hóta slķku og veršur eingöngu til aš skaša viškomandi
rķki."




Amsterdam-sįttmįlinn ķ höfn en mikilvęgum įkvöršunum slegiš į frest

Žrįtt fyrir maražonfund leištoga Evrópusambandsins ašfaranótt mišvikudags tókst žeim ekki aš
nį žeim įrangri sem vonast hefši veriš eftir į leištogafundinum ķ Amsterdam. Žorsteinn
Vķglundsson
kynnti sér nišurstöšu fundarins.


LEIŠTOGUM hinna 15 ašildarrķkja Evrópusambandsins (ESB) mistókst ķ fyrrinótt aš nį
samkomulagi um endurskipulagningu stofnanna og įkvöršunartökuferlis sambandsins į
leištogafundinum ķ Amsterdam. Žessari endurskipulagningu, sem talin er naušsynleg forsenda
frekari stękkunar ESB, var slegiš į frest um sinn og žurfa leištogarnir žvķ aš koma saman į nżjan
leik, įšur en af stękkun getur oršiš.

Žrįtt yfir žetta lżstu leištogarnir žvķ yfir aš ašildarrvišręšur viš nż rķki myndu hefjast eftir u.ž.b. sex
mįnuši, lķkt og upphaflega var gert rįš fyrir. Framkvęmdastjórn Evrópusambandsins mun tilkynna
žann 16. jślķ nk. hvaša rķkjum verši bošiš til višręšna, en sem stendur hafa 12 rķki sótt um ašild.

Deilt um aukiš valdavęgi stęrri ašildarrķkja
Endurskipulagning stofnana ESB var mešal helstu verkefna leištogafundarins aš žessu sinni.
Nśverandi fyrirkomulag hefur žótt óskilvirkt og engan vegin ķ stakk bśiš aš eiga viš fleiri ašildarrķki
en nś er. Žį hafa stęrri ašildarrķkin krafist žess aš atkvęšavęgi žeirra endurspegli betur
ķbśafjölda, en sem stendur hafa smęrri ašildarrķkin haft hlutfallslega meira atkvęšavęgi en stęrš
žeirra gefur til kynna.

Samkomulag hefur rķkt um naušsyn žess aš gera įkvöršunartökuferli ESB skilvirkara įšur en af
stękkun geti oršiš, en sem fyrr reyndist ekki mögulegt aš brśa biliš milli stóru ašildarrķkjanna, į
borš viš Žżskaland, Frakkland, og Bretland, og žeirra smęrri į borš viš Danmörku, Belgķu og
Lśxemborg.

Eftir aš umręšur höfšu dregist langt fram į nótt varš nišurstašan loks sś aš fresta įkvöršunum um
endurskipulagningu fram til žess tķma er stękkun stęši frammi fyrir dyrum.

VES įfram utan ESB
Framtķš Vestur-Evrópusambandsins (VES) var sömuleišis til umręšu ķ Amsterdam. Frakkar og
Žjóšverjar komu til fundarins meš žį kröfu aš VES yrši innlimaš meš einhverjum hętti inn ķ ESB,
svo sambandiš gęti ķ framtķšinni haft į aš skipa sameiginlegum herafla. Bretar voru fyrirfram mjög
andvķgir slķku fyrirkomulagi og fylgdu Finnland, Svķžjóš, Danmörk, Ķrland og Austurrķki žeim aš mįli.

Žrįtt fyrir yfirlżsingar hollenskra og franskra embęttismanna um eftirgjöf Breta į žessu sviši, mį
segja aš Tony Blair, forsętisrįšherra Bretlands, hafi fariš meš sigur af hólmi. Nišurstašan varš sś
aš inn ķ sįttmįlann var sett įkvęši um mögulega innlimun VES ķ Evrópusambandiš, en aš
įkvöršun um slķka innlimun yrši aš afgreiša meš samhljóša atkvęši rįšherrarįšsins. Bretar munu
žvķ halda eftir žeim möguleika aš beita neitunarvaldi gegn slķkum įkvöršunum ķ framtķšinni.

Blair lżsti eftir fundinn įnęgju sinni meš žessa nišurstöšu. "Viš höfum nįš samkomulagi sem er
mjög įsęttanlegt fyrir okkur žar sem žaš kvešur alveg skżrt į um aš įfram veršur litiš eftir
hagsmunum okkar ķ varnarmįlum innan Atlantshafsbandalagsins, NATO." Talsmašur hollensku
rķkisstjórnarinnar hafnaši žvķ hins vegar aš hęgt vęri aš lķta į žessa mįlamišlun sem sigur bresku
rķkisstjórnarinnar, žar sem hśn hefši ķ fyrsta sinn fengist til aš sammžykkja aš varnarmįl yršu meš
einum eša öšrum hętti fęrš inn undir ESB.

Schengen inn undir stofnankerfi Evrópusambandsins
Eins og viš hafši veriš bśist nįšu leištogar ašildarrķkjanna 15 samkomulagi um aš fęra Schengen
samstarfiš inn undir 1. og 3. stoš Evrópusambandsins. Öll mįlefni er varša pólitķskt hęli,
vegabréfaįritanir og fólksflutninga verša fęrš undir fyrstu stoš og munu framkvęmdastjórnin og
Evrópudómstóllinn žvķ fį įkvešnu hlutverki aš gegna ķ žessu samstarfi. Bretar tryggšu framgang
žessa mįls meš žvķ aš gefa eftir ķ andstöšu sinni gegn tryggingum žess efnis aš žeim og Ķrum yrši
kleift aš standa utan žessa samstarfs meš fulla stjórn į landamęraeftirliti sķnu.

Danir gįtu hins vegar ekki fellt sig viš aš veita dómstólnum vald ķ umręddum mįlaflokkum og žvķ
nįšist samkomulag um aš Danir gętu stašiš utan žeirra įkvęša en yrši engu aš sķšur gert kleyft
aš taka žįtt ķ vegabréfasamstarfinu. Danska rķkisstjórnin hefur einnig sem kunnugt er lżst žvķ yfir
aš hśn hyggist efna til žjóšaratkvęšis um Amsterdam-samninginn.

Ķ yfirlżsingu leištogafundarins er rįšherrarįši ESB fališ aš vinna nįnar aš śtfęrslunni į innlimun
Schengen samkomulagsins. Žessari yfirlżsingu fylgdi sś bókun aš tryggt yrši aš nśverandi
fyrirkomulag į vegabréfasamstarfi Noršurlandanna gęti įfram rśmast innan "vķšara evrópsks
samstarfs į sviši frjįlsra fólksflutninga."

Barįttan gegn atvinnuleysi sett į oddinn
Nż rķkisstjórn vinstrimanna ķ Frakklandi, undir forystu Lionels Jospin, viršist ekki hafa nįš miklum
įrangri meš helstu stefnumįl sķn ķ Amsterdam, ef frį er talin sameiginleg yfirlżsing leištoganna um
atvinnumįl.

Jospin varš į endanum aš gefa eftir eitt helsta kosningaloforš sitt um endurskošun
stöšugleikasįttmįla evrópska myntbandalagsins (EMU) ķ žvķ skyni aš gefa Frökkum meira svigrśm
til aš auka rķkisśtgjöld ķ barįttunni viš atvinnuleysi. Žjóšverjar höfšu sigur ķ žeirri rimmu og var
stöšugleikasįttmįlanum ekki breytt.

Hins vegar fengu Frakkar ķ gegn fyrrnefnda yfirlżsingu um atvinnumįl, sem m.a. felur žaš ķ sér aš
efnt verši til sérstakrar atvinnurįšstefnu ķ Lśxemborg ķ haust, auk žess sem evrópska
fjįrfestingarbankanum var gefiš aukiš svigrśm til lįnveitinga til atvinnulķfsins.

Žessar yfirlżsingar žykja hins vegar heldur rżrar og lķtt lķklegar til įrangurs. Hagfręšingar og
stjórnmįlaskżrendur hafa litla trś į žvķ aš leištogar ESB geti żtt undir atvinnusköpun meš
fundarhöldum sķnum og mį segja aš stjórnvöld ķ Lśxemborg hafi tekiš undir žessa skošun meš žvķ
aš setja žaš sem skilyrši fyrir samžykki sķnu aš leištogar ašildarrķkjanna myndu ekki żta undir
vonir almennings meš stórtękum yfirlżsingum ķ fjölmišlum um gildi žessarar rįšstefnu.

Žį eru lķka uppi efasemdir um hversu mikiš evrópski fjįrfestingarbankinn geti beitt sér ķ
atvinnusköpun įn frekari fjįrframlaga. Sérfręšingar hafa bent į aš meš aukinni įhęttu ķ
śtlįnastarfsemi bankans, žurfi aš styrkja varasjóši bankans svo hann muni ekki tapa AAA lįnshęfi
sķnu.

Hins vegar mį segja aš leištogunum hafi tekist aš koma žvķ til skila til almennings aš barįttan
gegn atvinnuleysi vęri žeim ofarlega ķ huga į tķmum žar sem atvinnuleysi ķ Evrópu hefur męlst
tęp 11% undanfarin tvö įr.




Bjórdósabann Dana ķ hęttu?

BANN danskra stjórnvalda viš sölu į bjór og gosdrykkjum ķ įldósum kann aš vera ķ hęttu.
Framkvęmdastjórn Evrópusambandsins hefur sent Dönum rökstutt įlit um aš dósabanniš brjóti
gegn tilskipun ESB um umbśšir og sé ķ raun višskiptahindrun. Danir telja hins vegar aš um
umhverfisverndarmįl sé aš ręša og aš aušveldara sé aš endurvinna gler en įl, auk žess sem meiri
hętta sé į aš įldósum sé ekki skilaš til endurvinnslu, heldur fleygt į vķšavangi.

Framleišendur bjórs og gosdrykkja ķ öšrum ESB-rķkjum hafa lengi kvartaš undan banni Dana.
Framkvęmdastjórnin segir ķ fréttatilkynningu aš ķ umbśšatilskipuninni sé reynt aš finna mešalveg į
milli frjįlsra višskipta og umhverfisverndar. Bann Dana gangi hins vegar of langt ķ įtt til
umhverfissjónarmiša, į kostnaš višskiptahagsmuna.




Bonnie og Clyde loks ķ sömu gröf?

Dallas. Reuter.

ŚTLAGARNIR alręmdu, Bonnie Parker og Clyde Barrow, betur žekkt sem glępahjśin Bonnie og
Clyde, įttu žį ósk heitasta aš verša jöršuš ķ sömu gröf og nś kann svo aš fara aš žaš verši aš
veruleika, 63 įrum eftir blóšugan daušdaga žeirra.

Marie Barrow, systir Clydes, rįšgerir aš selja żmsa persónulega muni hins fręga glępamanns į
uppboši ķ San Francisco sķšar ķ aprķl. Ętlar hśn aš nota hluta teknanna til žess aš flytja jaršneskar
leifar bróšur sķns ķ gröf Bonnie, heimili ęttingjar hennar žaš į annaš borš.

"Žaš var hinsta ósk žeirra, einkum og sér ķ lagi hennar, aš žau yršu jöršuš saman. Ég ętla aš lįta
óskina rętast, fįist fyrir žvķ samžykki," sagši Marie Barrow um glępahjśin. Móšir Bonnie kom į
sķnum tķma ķ veg fyrir aš žau Clyde yršu jöršuš ķ sama kirkjugarši, hvaš žį ķ sömu gröf. Liggja žau
hvort ķ sķnum kirkjugaršinum ķ Dallas.

Bonnie og Clyde fóru įsamt samverkamönnum sķnum meš bįli og brandi um sušvestur- og
mišvesturrķki Bandarķkjanna ķ hįlft žrišja įr įšur en žau voru vegin ķ lögregluumsįtri skammt frį
Gibsland ķ Louisiana-rķki ķ maķ 1934. Höfšu žau žį ręnt tugi banka, bensķnstöšvar, smįverslanir og
myrt a.m.k. 12 lögreglumenn. Fyrir tilstilli kvikmynda og fjölda bóka er lķf glępahjśanna oršiš aš
rómantķskri gošsögn. Kvikmyndin Bonnie og Clyde meš Warren Beatty og Faye Dunaway ķ
hlutverkum illvirkjanna hlaut tvenn Óskarsveršlaun 1967. Hśn hlaut hins vegar mikla gagnrżni fyrir
žann hluta sem sżnir aftöku žeirra. Žótti sś myndręna umfjöllun helst til ofbeldisfull.

Mešal muna sem Marie Barrow ętlar aš selja eru vasaśr Clydes, leikfangariffill, myndir af žeim
Bonnie saman, belti og hįlsmen. Skyrtan sem hann var ķ į daušastundinni veršur einnig seld en
hśn er eins og gatasigti. Seldi Marie Barrow hana safnara ķ Dallas ķ fyrra og ętlar sį aš bjóša hana
nś. Uppbošshaldari telur aš hśn verši seld į milli 35 og 45 žśsund dollara. Munir žeir sem systirin
ętlar aš lįta frį sér eru metnir į milli 21 og 31 žśsund dollara en bśist er viš aš žeir seljist fyrir
mun hęrri upphęš.

Marie Barrow segir aš móšir hennar hafi ętķš neitaš aš selja persónulega muni bróšur hennar og
hafi hśn geymt žį ķ sedrusvišarkistu. Sjįlf hefši hśn lengst af haft žį ósk móšur sinnar ķ heišri. "En
nś er ég oršin gömul og žarf į peningum aš halda," sagši Marie Barrow.




200 hindśar brenna til bana

Baripada. Reuter.

LĘKNAR reyndu ķ gęr aš bjarga lķfi tuga manna er fengu alvarleg brunasįr ķ eldi sem blossaši upp
ķ strįkofažyrpingu hindśa, sem voru į rįšstefnu ķ bęnum Baripada ķ austurhluta Indlands į
sunnudag. Aš minnsta kosti 200 hindśar brunnu til bana ķ eldsvošanum.

"Rśmlega hundraš lęknar eru aš hlynna aš sjśklingunum," sagši lęknir į sjśkrahśsi Baripada.
Flestir hindśanna höfšu fengiš sér blund eftir hįdegisverš žegar eldurinn blossaši upp og 168 illa
brunnin lķk lįgu į vķš og dreif um svęšiš. Yfirvöld sögšu aš ašeins hefši veriš hęgt aš bera kennsl
į 49 lķkanna į stašnum og hin yršu öll brennd saman. Ekki hefur veriš įkvešiš hvenęr bįlförin
veršur.

187 į sjśkrahśs
Hindśarnir voru į įrlegri rįšstefnu, sem er tileinkuš kenniföšurnum Nigamananda. 187 voru fluttir į
sjśkrahśs meš brunasįr og žar af höfšu 32 dįiš ķ gęr. Tugir manna voru meš brunasįr į yfir 70-
80% lķkamans į sjśkrahśsinu ķ Baripada og 24 til višbótar voru illa haldnir į sjśkrahśsi ķ borginni
Cuttack, um 175 km sušvestur af bęnum. Öll fórnarlömbin munu hafa veriš karlar.

Blašamašur, sem kom į stašinn 14 klukkustundum eftir eldsvošann, sagši aš kofar mannanna
hefšu allir brunniš til ösku. "Ęttingjar grétu sįran og bišu upplżsinga frį lögreglunni."

Tališ er aš skammhlaup hafi valdiš eldsvošanum. Allmikill vindur var og žurrkur žegar eldurinn
kviknaši og hann breyddist žvķ mjög hratt śt. Flest fórnarlambanna svįfu ķ įtta bambus- og
hampkofum, sem fušrušu upp į žremur mķnśtum, og hampi hafši veriš dreift um kofana til aš sofa
į. Mikill trošningur skapašist viš einu śtgönguleišina frį kofažyrpingunni, sem var į
knattspyrnuvelli.

Konur og börn, sem sóttu rįšstefnuna, voru ķ tķu kofum į öšrum staš į vellinum og eldurinn nįši
ekki žangaš.

H.D. Deve Gowda, forsętisrįšherra Indlands, fór į stašinn og sagši aš stjórnin myndi ręša viš
leištoga hindśa um rįšstafanir til aš koma ķ veg fyrir slķka eldsvoša. Embęttismenn sögšu
eldsvošann sżna aš eldvörnum vęri mjög įbótavant į Indlandi.




Deilt um embętti yfirmanns CIA

Clinton dregur tilnefninguna til baka

Washington. Reuter.

BILL Clinton, forseti Bandarķkjanna, hefur samžykkt aš draga til baka tilnefningu Anthonys Lake ķ
embętti yfirmanns bandarķsku leynižjónustunnar CIA. Lake var öryggisrįšgjafi forsetans į fyrra
kjörtķmabilinu og hvatti Clinton til aš falla frį tilnefningunni vegna óįnęgju meš framgöngu
repśblikana, sem hann segir hafa ętlaš aš tefja stašfestingu hennar į Bandarķkjažingi. Bśist er viš
aš Clinton tilnefni annan mann ķ embęttiš mjög brįšlega.

Leynižjónustunefnd öldungadeildar žingsins hafši žjarmaš aš Lake ķ žriggja daga yfirheyrslum ķ
vikunni sem leiš og fulltrśar repśblikana létu žį ķ ljós efasemdir um heišarleika hans,
stjórnunarhęfileika og hęfni til aš gegna embęttinu. Įkvöršun hans kom žó mörgum į óvart žar
sem flestir töldu aš tilnefningin yrši stašfest aš lokum žar sem hann hefši stašiš sig vel ķ
yfirheyrslunum.

Įkvöršunin er einnig talsvert įfall fyrir Clinton, sem hafši lofsamaš Lake fyrir žįtt hans ķ aš móta
stefnu Bandarķkjastjórnar ķ mįlefnum Bosnķu og Haķtķ og aš bęta samskiptin viš Rśssland.

"Pólitķsk fjölleikasżning"
Lake ręddi įkvöršun sķna viš Clinton į fundi ķ Hvķta hśsinu į mįnudag og sendi honum sķšan bréf
žar sem fęrši rök fyrir henni. Hann kvašst žar telja aš meirihluti vęri fyrir žvķ ķ nefndinni og
öldungadeildinni aš stašfesta tilnefninguna en nokkrir repbśblikanar hygšust tefja afgreišsluna eins
lengi og žeir mögulega gętu. Hann kvašst ekki heldur hafa įhyggjur af frekari persónulegum
įrįsum žar sem engum spurningum vęri ósvaraš.

Lake var ómyrkur ķ mįli ķ bréfinu og lżsti andstöšu repśblikana sem "pólitķskum knattspyrnuleik"
žar sem stöšugt vęri veriš aš fęra mark andstęšinganna til. Hann kvašst hafa heimildir fyrir žvķ aš
repśblikanar hygšust tefja yfirheyrslur žingnefndarinnar fram yfir pįskahlé og seinka umręšunni
um mįliš ķ öldungadeildinni eins og nokkur kostur vęri.

Lake kvaš framgöngu repśblikana "illkvittnislega og ruddalega" og sagši žessa "pólitķsku
fjölleikasżningu" skaša hagsmuni Bandarķkjanna. "Eftir rśmlega žriggja mįnaša biš hef ég misst
žolinmęšina og žessar endalausu tafir hafa skašaš CIA og starfsmenn žjóšaröryggisrįšsins
žannig aš ég get ekki lįtiš žetta višgangast lengur."

"Óréttlįt" mįlsmešferš
"Žessi tilnefning hefur veriš mjög umdeild frį upphafi," sagši formašur žingnefndarinnar,
repśblikaninn Richard Shelby. "Žótt ég telji Lake bęši gįfašan og viškunnanlegan hef ég enn
miklar efasemdir um hęfni hans til aš stjórna leynižjónustunni."

Įhrifamesti demókratinn ķ nefndinni, Bob Kerrey, kvašst harma framgöngu repśblikana ķ mįlinu og
sagši mįlsmešferšina "óréttlįta".

Lake hefši oršiš žrišji yfirmašur CIA frį žvķ Clinton tók viš forsetaembęttinu og sį fimmti į sex
įrum. Leynižjónustan hefur įtt undir högg aš sękja vegna žessara tķšu mannaskipta og żmissa
hneykslismįla, sem hafa tröllrišiš stofnuninni į sķšustu įrum.

Repśblikanar saumušu aš Lake meš spurningum um hvers vegna starfsmenn hans hefšu ekki
skżrt honum frį skżrslu bandarķsku alrķkislögreglunnar um aš Kķnverjar kynnu aš reyna aš hafa
įhrif į kosningarnar ķ Bandarķkjunum og hvers vegna hann skżrši ekki žinginu frį žeirri įkvöršun
Bandarķkjastjórnar aš leggjast ekki gegn vopnaflutningum Ķrana til mśslima ķ Bosnķu įriš 1994.




Drottnari Kķna fallinn frį

Aš Deng Xiaoping, drottnara Kķna, lįtnum er tališ aš lķtiš muni breytast ķ landinu žótt haršvķtugt
uppgjör um völd fari ķ hönd. Hann var frumkvöšull efnahagsumbóta aš vestręnum hętti, en lét berja
nišur žį, sem kröfšust tjįningar- og athafnafrelsis. Įgśst Įsgeirsson rekur ęvi Dengs.


DENG Xiaoping, drottnari Kķna, sem lést ķ gęr į 93. aldursįri, įtti sér mörg pólitķsk lķf og
įhrifamesti kommśnistaleištogi landsins ķ įratugi. Raunsęismašur sem reis žrisvar til valda į nż
eftir pólitķska śtskśfun ķ hreinsunum vinstri haršlķnumanna. Notaši tól og tęki kapitalista til žess aš
treysta völd Kommśnistaflokksins sem hann trónaši yfir. Meš žvķ tókst honum aš draga Kķna śt śr
hafti hugmyndafręši Maós formanns og stalķnskrar mišstżringar. Meš efnahagsumbótum sem
leiddu į tķmabili til hrašasta hagvaxtar ķ heiminum hóf hann tugmilljónir Kķnverja śr örbirgš og veitti
žeim tękifęri til žess aš freista gęfunnar ķ markašskerfi. Viš frįfall Dengs vakna spurningar um
hvaš viš tekur ķ Kķna og eru sjónarmišin į tvo vegu.

Ķ samtali viš Morgunblašiš 9. febrśar sl. um įstand og horfur ķ Kķna sagšist norski prófessorinn og
Kķnafręšingurinn Börge Bakken hallast aš žvķ aš breytingarnar yršu ekki miklar viš frįfall hans.
"Žaš getur aušvitaš allt gerst en umbęturnar munu halda įfram. Ķ mesta lagi verša įtök ķ
kommśnistaflokknum milli fylkinga um hraša umbóta og ómögulegt aš segja hverjir nį yfirhöndinni;
frjįlslyndari öfl eša afturhald. Žaš eina sem örugglega gerist er aš žaš veršur heljarmikil śtför žegar
hann deyr," sagši Bakken ašspuršur um hvaš geršist eftir dauša Dengs.

Stjórnmįlaskżrendur eru į žvķ aš ķ hönd fari valdastrķš og margt höfušiš kunni aš eiga eftir aš fjśka.
Uppgjöriš gęti kristallast ķ deilum um įrangurinn af efnahagsstefnu Dengs, en śt af fyrir sig sé
veršbólga, mikill ójöfnušur milli héraša, sišferšiskreppa og žverrandi mišstjórnarvald nęgur efnivišur
ķ pólitķska upplausn. Žį velta stjórnmįlaskżrendur žvķ fyrir sér hvort gķfurleg spilling ķ röšum
embęttismanna flokksins, ólga mešal borgara og pólitķskt uppnįm rķši umbótunum aš fullu aš
Deng lįtnum. Sjį menn fyrir sér żmist nżtt ofurrķki eša land sem klofnar upp vegna
svęšisbundinnar togstreitu og borgarastrķšs. Sérfręšingar breska blašsins Daily Telegraph halda
žvķ fram, aš viš andlįt Dengs sé djśpstęš kreppa meš ófyrirsjįanlegum afleišingum skollin į ķ
Kķna.

Jiang sagšur eiga öfluga keppinauta
Hinn śtvaldi eftirmašur Dengs sem leištogi Kommśnistaflokksins, Jiang Zemin, erfir rķki žar sem
ekki er aš finna innbyggt gangverk fyrir tilfęrslu valds. Margir segja aš žar hafi Deng gert
glappaskot. Ķ ljós hafi komiš ķ uppgjöri hans viš óskilvirkt skriffinnskukerfi 1992, er honum žótti
hęgagangur kominn ķ umbętur, aš honum hafši mistekist aš fį nokkrum öšrum raunveruleg völd
žótt hann vęri horfinn śr embęttum. Į flokksžinginu žaš įr voru kapitalķskar hagkenningar hans
hafnar ķ ęšra veldi og jafnaš viš Gušspjöll. Jiang er sagšur eiga sér öfluga keppinauta ķ
stjórnmįlarįšinu og óvķst sé aš honum hafi tekist į undanförnum tveimur til žremur įrum aš tryggja
sér ęšstu völd aš Deng frįgengnum. Hann er sagšur mun varfęrnari en Deng og vilja fara sér
hęgar ķ umbótum.

Mešal bandamanna og keppinauta Jiangs ķ valdataflinu eru nokkrir žeirra sem nś eru ķ fastanefnd
stjórnmįlarįšsins, ęšstu valdastofnunar Kommśnistaflokksins. Fremstur žeirra er Zhu Rongji.
Hann er mašurinn sem margir į Vesturlöndum vildu aš kęmist til ęšstu metorša. Hann er talinn
hreinskiptinn og fellur kaupsżslumönnum vel ķ geš. Einhverju sinni lét Deng žau orš falla aš žar
vęri kominn mašur "sem hefši vit į efnahagsmįlum". Li Peng forsętisrįšherra er kostur
ķhaldsmanna ķ kķnverska stjórnkerfinu en žó er tališ óvķst aš hann vilji taka aš sér forystuhlutverkiš
sjįlfur heldur vera įfram ķ öšru sęti.

Haršlķnumenn komu forverum Jiangs, Zhao Ziyang og Hu Yaobang, frį eftir ólgu ķ žjóšfélaginu.
Deng neyddist til aš fórna žeim til aš halda sįttum milli fylkinga. Zhao var żtt til hlišar nokkrum
dögum eftir blóšbašiš į Torgi hins himneska frišar 1989 en Hu varš undir ķ valdabarįttu tveimur
įrum įšur.

Vegna aukinnar óvissu um heilsu Dengs fyrir tveimur įrum varaši bandarķska varnarmįlarįšuneytiš
viš óstöšugleika og jafnvel upplausn ķ Kķna eftir frįfall hans. Ķ skjali um įstand og horfur ķ Kķna ķ
nįinni framtķš sagši, aš helmings lķkur vęru į žvķ, aš rķkiš lišašist ķ sundur ķ valdabarįttu eftir frįfall
Dengs. "Žaš hefur hver sem er möguleika į aš hreppa Kķna eftir andlįt Dengs," sagši ķ skjalinu.
"Žaš er ekkert valdajafnvęgi milli pólitķskra afla og frįfall Dengs mun skilja eftir sig tómarśm sem
bęši afturhaldsöflin og umbótasinnar munu reyna aš fęra sér ķ nyt."

Sérfręšingar bandarķska varnarmįlarįšuneytisins sįu fyrir sér žrjį hugsanlega möguleika ķ Kķna
žegar valdatķma Dengs lyki. Ķ fyrsta lagi, aš nżr haršstjóri risi upp sem kynni aš reyna aš innlima
Tęvan meš hernaši og bęla nišur andóf ķ Hong Kong. Ķ öšru lagi, aš samžjöppun valds ķ Peking
hyrfi og völdin fęršust til svęšisbundinna stjórna eša héraša. Ķ žrišja lagi, aš algjört félagslegt og
pólitķskt hrun ętti sér staš, bęndur og verkalżšur risu upp og erlendur gjaldeyrir streymdi śr landi.
Ólķklegasti möguleikinn, aš mati sérfręšinga Pentagon, var aš viš taki lżšręšislegar umbętur ķ
Kķna. Hins vegar žótti žeim ašeins 30% lķkur į aš valdakerfi kommśnista héldi velli eftir andlįt
Dengs. Nišurstöšur sérfręšinga rįšuneytisins endurspegla įhyggjur valdamanna į Vesturlöndum
um framtķš Kķna.

Svartir kettir eša grįir
Deng er forgöngumašur efnahagsumbóta og markašskerfis ķ Kķna. Allt frį žvķ hann varš óumdeildur
leištogi Kķna 1978 baršist hann fyrir umbótum meš žaš aš leišarljósi aš "dżršlegt vęri aš gręša".
Losaši hann efnahagslķfiš śr spennitreyju kommśnismans og gaf atvinnurekstri lausan tauminn.
Deng lét sig litlu varša hvaš stjórntękin hétu svo fremi žau tryggšu völd Kommśnistaflokksins.
Hvort hlutabréfamarkašur eša erlendar fjįrfestingar vęru tęki kapitalista eša kommśnista varšaši
hann engu. "Žaš skiptir ekki mįli hvort kötturinn er svartur eša grįr. Mešan hann veišir mżs er
hann góšur," sagši hann ķ einni rökręšunni um umbętur į stjórnarstefnunni. Žaš var sannfęring
Dengs, aš hagsęld vęri žaš eina sem komiš gęti ķ veg fyrir aš örlög kķnverska
kommśnistaflokksins yršu hin sömu og žess sovéska og afsprengja hans. Žess vegna leyfši hann
starfsemi einkafyrirtękja, stofnaši sérstök efnahagssvęši og opnaši hluta- og veršbréfamarkaš,
sem lokaš var įratugum įšur af kommśnistum. Upprętti hann samyrkjubś sem voru hornsteinn
byltingarstefnu Maós og leyfši smįbęndum aš njóta sķn. Borgarbśar įttu žess einnig kost aš
keppa aš bęttri afkomu įn žess aš hljóta pólitķska fordęmingu, nż atvinnustarfsemi og frjįlsir
markašir spruttu upp śt um allt. Opnaši hann Kķna fyrir vestręnum fyrirtękjum og erlendri
fjįrfestingu.

Sendi herinn į lżšręšissinna
Hinsvegar leyfši hinn lįgvaxni leištogi hvorki tjįningarfrelsi né annaš athafnafrelsi sem losaš gat um
taumhald flokksins. Félagslegar- og lżšręšisumbętur lét hann sömuleišis bķša. Varšist hann
öllum vestręnum stjórnmįlakennisetningum af krafti og sagši aš Kķnverjar myndu halda sig viš
"sósķalisma meš kķnverskum formerkjum". Ófeiminn viš hvaša afleišingar žaš hefši ķ mannslķfum
sendi Deng alžżšuherinn į endanum į umbótasinnaša stśdenta sem fengiš höfšu allt aš eina
milljón manns til žįtttöku ķ ašgeršum sķnum į Torgi hins himneska frišar ķ maķ og jśnķ 1989. Žeim
lauk meš blóšbaši undir stįlbeltum skrišdrekasveita.

Deng Xiaoping varš žrisvar sinnum fyrir baršinu į pólitķskum hreinsunum og féll ķ ónįš. Hann varš
undir ķ deilum innan flokksins įriš 1933 en tók žįtt ķ göngunni miklu 1934-35 og komst til ęšstu
valda į nż. Honum var steypt af stóli 1966 ķ upphafi menningarbyltingarinnar og knśinn til
sjįlfsgagnrżni. Neyddist hann til aš starfa ķ mötuneyti hįskóla og einnig sem svķnahiršir. Hann var
sendur ķ śtlegš til Jiangxi- hérašs og fékk starf ķ drįttarvélaverksmišju. Sonur hans Deng Pufang fór
ekki varhluta af ofsóknunum. Raušir varšlišar žvingušu hann til aš kasta sér śt um glugga ķ Peking-
hįskóla meš žeim afleišingum aš hann varš krypplingur fyrir lķfstķš. Deng var endurreistur öšru sinni
1973 og töldu žį margir aš hann yrši arftaki Zhou Enlais. Žaš var skammgóšur vermir žvķ
fjórmenningaklķkan, sem tók viš völdum viš andlįt Maós 1976 undir forystu Jiang Quing, ekkju
hans, śthżsti honum į nż. Var hann endurreistur žrišja sinni įriš eftir er fjórmenningaklķkan féll og
tók sķšan völdin af Hua Guofeng, śtvöldum eftirmanni Maós 1978, og varš žaš upphaf Deng-
tķmabilsins.

Deng fęddist ķ hérašinu Sichuan ķ sušvesturhluta Kķna 22. įgśst 1904, sonur stórbónda og
hjįkonu hans. Sjįlfur kvęntist Deng žrisvar, fyrsta konan dó og önnur skildi viš hann. Meš žeirri
žrišju eignašist hann tvo syni og žrjįr dętur.




Reuter

Sjaldgęf nęturlending

GEIMFERJAN Discovery lenti undir stjörnubjörtum himni ķ Flórķda klukkan 3.32 aš stašartķma ķ
fyrrinótt og er žaš ašeins nķunda ferš bandarķskrar geimferju af 82, sem lżkur eftir sólsetur. Gert er
rįš fyrir aš nęturlendingar verši algengari ķ framtķšinni og ķ žvķ skyni hafa öflug leišarljós veriš sett
upp ķ nįgrenni Kennedy-geimstöšvarinnar į Canaveral-höfša. Discovery var 10 daga ķ geimnum aš
žessu sinni til endurbóta į Hubble-sjónaukanum. Nęsta ferš hennar veršur ķ sumar og veršur fyrsti
ķslenski geimfarinn, Bjarni Tryggvason, meš ķ žeim leišangri.




Žjóšverjar og Frakkar

Stašrįšnir ķ aš uppfylla skilyrši EMU

Brussel. Morgunblašiš.

FJĮRMĮLARĮŠHERRAR Frakklands og Žżskalands kynntu į mįnudag fjįrmįlarįšherrum
annarra ašildarrķkja ESB og fulltrśum framkvęmdastjórnarinnar hvernig žeir hygšust uppfylla
skilyrši Maastricht-sįttmįlans fyrir žįtttöku ķ Efnahags- og myntbandalagi Evrópu (EMU), sem
stefnt er aš aš verši aš veruleika žann 1. janśar 1999.

Miklar efasemdir hafa veriš uppi innan Evrópusambandsins um žaš hvort rķkjunum tveimur muni
takast aš uppfylla žessi skilyrši ķ tęka tķš, en myntbandalagiš er sem kunnugt er tališ standa og
falla meš žįtttöku žessara tveggja stęrstu ašildarrķkja ESB.

Į fundinum fullvissušu rįšherrarnir starfsbręšur sķna og fulltrśa framkvęmdastjórnarinnar um aš
rķkisstjórnir landanna tveggja vęru stašrįšnar aš uppfylla žessi skilyrši fyrir 1. janśar 1999 og
sögšust reišubśnir aš grķpa til enn haršari ašhaldsašgerša ef nśverandi įętlanir skilušu ekki
tilętlušum įrangri.

Ašhaldsašgeršir beggja landanna felast ķ verulegum nišurskurši į rķkisśtgjöldum, sér ķ lagi į sviši
almannatrygginga, auk žess sem žeim er ętlaš aš reyna aš örva hagvöxt og atvinnusköpun. Ķ
žeim tilgangi hyggjast Žjóšverjar einnig lękka skatta į sama tķma.

Gerrit Zalm, fjįrmįlarįšherra Hollands, sem nś er ķ forsęti Evrópusambandsins, sagši aš fundinum
loknum aš įętlanir beggja rķkjanna vęru raunhęfar og žęr hefšu styrkt hann ķ žeirri stašföstu trś
sinni aš EMU yrši aš veruleika į tilsettum tķma.

Waigel ljęr mįls į frestun
Theo Waigel, fjįrmįlarįšherra Žżskalands, lét hins vegar hafa eftir sér ķ Brussel ķ fyrradag aš žaš
kynni aš vera betra fyrir Evrópusambandiš aš fresta gildistöku myntbandalagsins, fremur en aš slį
eitthvaš af inntökuskilyršunum. Sagši hann žaš mikilvęgara fyrir traust myntbandalagsins aš
inntökuskilyršunum yrši fylgt śt ķ ystu ęsar, heldur en aš myntbandalagiš yrši aš veruleika į
tilsettum tķma.

Ašspuršur um žessa yfirlżsingu sagši fulltrśi framkvęmdastjórnarinnar aš slķkt vęri hins vegar
ašeins hęgt meš žvķ aš breyta Maastricht-sįttmįlanum og enginn hefši enn léš mįls į žvķ.




Įfram į móti samruna ESB og VES

Parķs. Reuter.

RĶKISSTJÓRN Verkamannaflokksins er jafnhörš ķ andstöšu sinni viš tillögur um sameiningu
Evrópusambandsins og Vestur- Evrópusambandsins (VES) og fyrrverandi rķkisstjórn
Ķhaldsflokksins. Žetta kom fram į rįšherrafundi VES ķ Parķs ķ gęr, en žar sagši Robin Cook,
utanrķkisrįšherra Bretlands, aš Atlantshafsbandalagiš (NATO) ętti įfram aš verša hornsteinn varna
Vesturlanda.

"Viš sjįum ekki fyrir okkur aš Evrópusambandiš verši varnarbandalag. Slķk žróun myndi grafa
undan NATO," sagši Cook viš blašamenn.

Cook og George Robertson, varnarmįlarįšherra Bretlands, sögšu hins vegar aš ESB og VES
gętu įtt nįiš samstarf. "Viš viljum samstarf, en ekki yfirtöku," sagši Cook og bętti viš aš nota
mętti VES til aš sinna mannśšar- og frišargęzlustörfum..

Robertson sagši aš VES hefši hlutverki aš gegna sem tengilišur į milli ESB og NATO og samtökin
vęru vettvangur til aš nżta takmarkašar bjargir Vesturlanda ķ žįgu öryggis įn žess aš žaš fęli ķ
sér tvķverknaš.

Hermįlanefnd sett į fót
Rįšherrar ašildarrķkja VES fjöllušu į fundinum um įform um aš VES geti fengiš hergögn og
herstjórnarkerfi NATO lįnaš til afmarkašra verkefna. Aukaašildarrķkjum VES, Ķslandi, Noregi og
Tyrklandi, veršur tryggšur réttur til žįtttöku ķ undirbśningi slķkra ašgerša.

José Cutileiro, framkvęmdastjóri VES, sagši į fundinum aš hann harmaši aš hernašarašgeršir ķ
Albanķu hefšu ekki fariš fram undir merkjum samtakanna, heldur hefšu žau Evrópurķki, sem
hagsmuna ęttu aš gęta, tekiš sig saman um aš setja saman frišargęzluliš.

Rįšherrafundurinn samžykkti aš setja į fót hermįlanefnd VES, meš svipušu sniši og hermįlanefnd
Atlantshafsbandalagsins.




Ummęli Jeltsķns um ESB-ašild

Varkįr višbrögš ķ ESB

Brussel. Reuter.

VIŠBRÖGŠ rįšamanna ķ Evrópusambandinu viš yfirlżsingu Borķsar Jeltsķn, Rśsslandsforseta, um
aš Rśssar stefni aš ašild aš sambandinu, einkennast af varkįrni. Greinilegt er aš rķki ESB vilja ekki
móšga Rśssa, en žau vilja heldur ekki vekja meš žeim falskar vonir um skjóta ašild.

"Nś žegar er langur listi af rķkjum, sem vill ganga ķ sambandiš," sagši Malcolm Rifkind,
utanrķkisrįšherra Bretlands, ķ Brussel ķ gęr. "Kannski lengist sį listi. Hver veit?"

Jeltsķn lżsti žvķ yfir eftir fund meš Martti Ahtisaari, forseta Finnlands, aš Rśssland stefndi aš žvķ aš
verša višurkennt sem fullgilt Evrópurķki og vęri reišubśiš aš ganga ķ ESB. Žetta er ķ fyrsta sinn sem
yfirlżsing žessa efnis kemur frį rśssneskum stjórnvöldum og hafa Rśssar ekki lagt fram formlega
ašildarumsókn.

Samstarfssamningur enn ekki stašfestur
Embęttismenn ESB foršast aš gefa opinberar yfirlżsingar um aš Rśssland sé ekki undir ašild
bśiš. Žeir tala um naušsyn žess aš efla tengsl ESB og Rśsslands, en benda hins vegar į aš
įkvešnum samstarfsverkefnum sé ólokiš.

"Žetta er ekki nįkvęmlega rétti tķminn til aš tala um ašild," sagši Hans van den Broek, sem fer
meš utanrķkismįl ķ framkvęmdastjórn ESB, ķ samtali viš Reuters-fréttastofuna. Hann bętti hins
vegar viš aš hann vildi ekki loka dyrunum į neitt rķki.

Van den Broek tók fram aš samstarfssamningur ESB og Rśsslands, sem var undirritašur įriš
1994, hefši enn ekki hlotiš stašfestingu rśssneska žingsins eša sumra žjóšžinga ašildarrķkja ESB.
Ķ samningnum er kvešiš į um samningavišręšur um višskiptamįl ķ framtķšinni og til langs tķma er
stefnt aš frķverzlunarsvęši. Klaus Kinkel, utanrķkisrįšherra Žżzkalands, sagši į sunnudag aš
fullgilding samstarfssamningsins vęri forsenda hvers konar višręšna um nįnari tengsl.

Ķ einkasamtölum śtiloka embęttismenn ESB ašild Rśsslands aš sambandinu ķ nįinni framtķš. Į
mešal įstęšna, sem eru nefndar, er aš Rśssland teygir sig langt inn ķ Asķu, efnahagsgeršin sé
mörgum įratugum į eftir žvķ, sem gerist ķ ESB og loks sé landiš einfaldlega of stórt.




Framkvęmdastjórn ESB leggur fram fjįrlagatillögur fyrir 1998

Aukiš ašhald ķ anda EMU

Brussel.Morgunblašiš

FRAMKVĘMDASTJÓRN Evrópusambandsins (ESB) lagši ķ gęr fram drög aš fjįrlögum fyrir nęsta
įr. Žau fela ķ sér aš heildarśtgjöld framkvęmdastjórnarinnar verši rśmlega 91 milljaršur ECU, eša
sem samsvarar tęplega 7.400 milljöršum ķslenskra króna. Žetta samsvarar um 2,4% aukningu
mišaš viš yfirstandandi įr en er engu aš sķšur talsvert undir žvķ žaki sem sett var į śtgjöld
framkvęmdastjórnarinnar į leištogafundinum ķ Edinborg įriš 1992.

Įętlaš er aš heildarśtgjöldin nś verši um 5,8 milljöršum ECU eša röskum 470 milljöršum ķslenskra
króna undir žessu žaki. Hyggst framkvęmdastjórnin meš žessum hętti leggja sitt af mörkum til
ašhalds ašildarrķkjanna aš rķkisśtgjöldum vegna tilkomu Efnahags- og myntbandalags Evrópu
(EMU).

Erkki Liikanen, sem sem fer meš fjįrmįl framkvęmdastjórnarinnar, sagši į blašamannafundi ķ
Brussel ķ gęr aš samhliša žessum ašhaldsašgeršum hyggšist framkvęmdastjórnin grķpa til
endurskipulagningar ķ skrifstofuhaldi sķnu til aš gera žaš hagkvęmara. Hygšist hśn m.a. fęra
fjįrrįš śt ķ einstakar deildir og veršleggja alla žjónustu innanhśss til aš auka kostnašarvitund
starfsmanna.

Śtjöld til landbśnašarmįla nęr helmingur heildarśtgjalda

Sem fyrr er landbśnašarstefna ESB fyrirferšarmest ķ tillögum framkvęmdastjórnarinnar.
Heildarśtgöld til žessa mįlaflokks eru įętluš rösklega 3.300 milljaršar króna, eša sem samsvarar
um 45% af heildarśtgjöldum framkvęmdastjórnarinnar. Śtgjöld til žessa mįlaflokks munu žó
aukast hlutfallslega minna en til annara mįlaflokka, eša um 0,5%. Raunar dragast śtgjöld til
markašsašgerša lķtillega saman en önnur śtgjöld aukast į móti.

Śtgjöld til styrkjakerfis ESB aukast um 6,3% samkvęmt tillögunum og munu žau nema röskum
2.700 milljöršum króna. Śtgjöld Fiskveišasjóšs ESB verša hins vegar skorin nišur um rśm 5%.

Žess mį geta aš stjórnunarkostnašur framkvęmdastjórnarinnar mun standa ķ staš og nema 4,7%
af heildarśtgjöldum. Žetta er jafnframt eini hlu
mešferš Evrópužingsins og rįšherrarįšsins, en žessir tveir ašilar eiga lokaoršiš um fjįrlög
framkvęmdastjórnarinnar.




Sex rķki vilja sameiningu ESB og VES ķ įföngum

Bretar hóta aš beita neitunarvaldi

SEX RĶKI Evrópusambandsins munu ķ dag leggja fram tillögu į fundi utanrķkisrįšherra sambandsins
ķ Róm, um aš Vestur- Evrópusambandiš verši sameinaš ESB ķ įföngum. Tillagan, sem var bošuš
fyrir hįlfum mįnuši į fundi samningamanna į rķkjarįšstefnu ESB, nżtur stušnings Frakklands,
Žżzkalands, Spįnar, Ķtalķu, Belgķu og Lśxemborgar. Bretar eru hins vegar mjög andsnśnir henni og
hóta aš beita neitunarvaldi til aš fella hana.

Lamberto Dini, utanrķkisrįšherra Ķtalķu, og Herve de Charette, utanrķkisrįšherra Frakklands, skrifušu
ķ gęr grein ķ franska blašiš Le Monde og segja žar mešal annars aš tilgangur tillögunnar sé aš
sameiginlegar varnir ESB verši ekki lengur ašeins fręšilegt hugtak, heldur raunverulegur möguleiki.

Varnarskuldbindingar ķ stofnsįttmįla ESB
Rįšherrarnir segja aš meš žvķ aš sameina VES og ESB verši fimmta grein Brussel-sįttmįlans,
stofnsįttmįla VES, felld inn ķ stofnsįttmįla Evrópusambandsins. Greinin kvešur į um
gagnkvęmar varnarskuldbindingar ašildarrķkjanna.

Bretar segja aš tillagan taki ekki miš af žvķ aš žaš séu alls ekki sömu rķkin, sem eiga ašild aš VES
og ESB. Fimm af rķkjum ESB, Danmörk, Svķžjóš, Finnland, Austurrķki og Ķrland, eiga ašeins
įheyrnarašild aš VES. Fjögur sķšarnefndu rķkin framfylgja enn žeirri stefnu aš standa utan
hernašarbandalaga. Žį eru žrjś evrópsk NATO-rķki og aukaašildarrķki VES, sem ekki eiga ašild aš
ESB.

Bretar eru jafnframt žeirrar skošunar aš Evrópusambandiš sé ekki rétti vettvangurinn til aš móta
sameiginlega varnarstefnu; Atlantshafsbandalagiš (NATO) eigi įfram aš gegna žvķ hlutverki.

Auk Bretlands hafa žau fjögur rķki ESB, sem standa utan hernašarbandalaga, miklar efasemdir um
tillöguna.

Žrķr įfangar
Aš sögn Financial Times er ķ fransk-žżzku tillögunni kvešiš į um aš į rķkjarįšstefnunni verši bókun
bętt viš stofnsįttmįla ESB, sem skuldbindi sambandiš til žess aš sameinast VES aš fullu ķ
žremur įföngum.

Ķ fyrsta įfanga er lagt til aš ESB geti nżtt VES til aš sinna verkefnum į sviši frišargęzlu og
mannśšarašgerša. Žetta er ķ raun ķ samręmi viš įherzlur rķkjanna, sem standa utan
hernašarbandalaga. Svipaša tillögu er aš finna ķ samningsuppkastinu, sem Ķrland lagši fram ķ lok
sķšasta įrs.

Ķ öšrum įfanga er lagt til aš rįšherrarįš ESB geti sett fram markmiš og skilgreint stefnu fyrir VES.

Žrišji įfanginn felst ķ žvķ aš VES renni inn ķ ESB.

Efasemdir ķ höfušstöšvum VES
Hįttsettur embęttismašur VES segir ķ samtali viš Morgunblašiš aš takmörkuš hrifning rķki ķ
höfušstöšvum samtakanna meš žessar tillögur. Full sameining VES og ESB geti torveldaš
samstarf VES og Atlantshafsbandalagsins, NATO. "Viš höfum litiš svo į aš žessi möguleiki vęri
śt śr myndinni," segir embęttismašurinn.

Aš undanförnu hefur mikil vinna veriš lögš ķ aš žróa VES sem "Evrópustoš" NATO og skilgreina
hvernig NATO geti lįnaš rķkjum VES hergögn, fjarskipta-og stjórnkerfi žannig aš žau geti rįšizt ķ
t.d. frišargęzluašgeršir įn žįtttöku Bandarķkjamanna.

Ķsland, Noregur og Tyrkland eiga ašild aš NATO en ekki aš ESB. Žau eru hinsvegar aukaašilar aš
Vestur-Evrópusambandinu. Halldór Įsgrķmsson utanrķkisrįšherra hefur sagt aš sameinist VES
Evrópusambandinu sé ólķklegt aš Ķsland vilji halda aukaašild sinni til streitu.




Varaš viš "öfgafullri tortryggni" ķ garš ESB

Frammįmenn ķ bresku atvinnulķfi lįta ķ ljós įhyggjur af umręšunni

London. Reuter.

BRESKA dagblašiš The Financial Times birti ķ fyrradag bréf frį hópi frammįmanna ķ bresku
atvinnulķfi žar sem žeir lįta ķ ljós įhyggjur af žvķ aš sķaukinnar andśšar į Evrópusambandinu (ESB)
hafi gętt ķ stjórnmįlaumręšunni fyrir žingkosningarnar sem bśist er viš aš fari fram 1. maķ.

Ķ bréfinu segjast 23 frammįmenn ķ atvinnulķfinu bera kvķšboga fyrir "śtbreišslu öfgafullrar tortryggni ķ
garš Evrópusambandsins" og vara viš žvķ aš žaš myndi skaša efnahag Bretlands ef landiš
fjarlęgšist ESB frekar.

Einn žeirra sem undirritušu bréfiš, Sir Colin Marshall, forseti Samtaka breskra išnrekenda (CBI) og
formašur British Airways, kvaš hópinn hafa įhyggjur af žvķ aš umręšan um Evrópusambandiš vęri
farin aš snśast um hvort Bretland ętti aš vera ašili aš sambandinu įfram.

"Bretland yrši fįtękara"
Ķ bréfinu segir aš tęp 60% višskipta Breta séu viš lönd ķ Evrópusambandinu og rśmlega 2.000
fyrirtęki į meginlandi Evrópu hafi fjįrfest ķ Bretlandi. Žessir hagsmunir verši ķ hęttu ef andśšin į
Evrópusambandinu haldi įfram aš aukast og Bretar kjósi "einangrunarleišina". "Bretland yrši
fįtękara, meš minni fjįrfestingar og meira atvinnuleysi," segir ķ bréfinu.

Bréfritararnir segja aš breska stjórnin žurfi aš eyša allri óvissu um hvort Bretland verši įfram ķ
Evrópusambandinu. Geri hśn žaš ekki verši stöšu Bretlands ķ rķkjarįšstefnu ESB "stefnt ķ alvarlega
hęttu".

Niall Fitzgerald, formašur ensk- hollenska fyrirtękisins Unilever, er į mešal žeirra sem skrifušu
undir bréfiš. Hann varaši viš žvķ ķ lišnum mįnuši aš fjįrfestingar fyrirtękis hans ķ Bretlandi yršu
endurskošašar ef landiš gengi ekki ķ Efnahags- og myntbandalag Evrópu, EMU. Įšur hafši komiš
fram hjį japanska bķlafyrirtękinu Toyota svo kynni aš fara aš fjįrfestingar ķ landinu yršu
endurmetnar ef Bretar yršu utan EMU.




Ęrin Dolly gęti breytt framtķš mannsins

Einręktun stórra dżra veldur misjöfnum višbrögšum

London. Reuter.

MÖGULEIKINN į aš einrękta fólk śt frį einni blóš- eša vöšvafrumu viršist nęr sanni žvķ breskir
vķsindamenn hafa skżrt frį žvķ aš žeim hafi tekist aš einrękta kind. Hingaš til hefur ręktun af
žessu tagi veriš bundin viš örverur og smįdżr en ekki fullvaxnar skepnur. Fréttinni hefur veriš
misjafnlega tekiš ķ Bretlandi.

Skżrt er frį hinni einręktušu į ķ nżjasta hefti tķmaritsins Nature. Hśn var borin fyrir sjö mįnušum ķ
Roslin-stofnuninni skammt frį Edinborg ķ Skotlandi og fékk nafniš Dolly. Vķsindamenn undir forystu
Ians Wilmuts nįšu žessum įrangri.

Vķsindamenn sögšu aš um vęri aš ręša merk žįttaskil sem gera ętti vķsundunum kleift aš
framleiša flokka nįkvęmlega eins dżra til hvers kyns nota fyrir mannkyniš.

Ekki eru žó allir į žvķ aš kraftaverk hafi veriš unniš, heldur sé nś miklu fremur hętta į aš óvandašir
ašilar framleiši hvers kyns skrķmsli vegna hinnar nżju žekkingar.

"Ég hefši fremur kosiš aš žetta hefši aldrei įtt sér staš," sagši Richard Nicholson, ritstjóri
tķmaritsins Sišferši lęknisfręšinnar, ķ gęr. "Vandinn er sį, aš žegar hin nżja vķsindatękni hefur
veriš birt, er hśn ašgengileg hvaša vķsindamanni sem er og hversu gętilega hann fer meš žį
žekkingu," sagši hann ķ samtali viš BBC-śtvarpiš. "Viš erum lķklega tiltölulega lausir viš
Frankenstein-ešliš ķ žessu landi en žaš į örugglega ekki viš um öll lönd," bętti hann viš.

Vķsindamašurinn Patrick Dixon, sem ritaš hefur um erfšafręši, segir ķ samtali viš Times ķ gęr, aš
nżlega hafi hringt ķ hann kona sem vildi einrękta frumur śr lįtnum föšur sķnum. "Hśn vill endurlķfga
hann meš žessum hętti, jafnvel ganga sjįlf meš hann," bętti hann viš. "Eftir aš hafa heyrt um
įrangur Wilmuts og félaga sendi ég henni ķ dag oršsendingu og sagši aš draumur hennar gęti
ręst fyrr en hśn teldi," sagši Dixon.

Dixon segir aš fólk meš alvarlega sjśkdóma gęti lįtiš einrękta varahluti ķ sjįlft sig, einręšisherrar
gętu lįtiš einrękta alveg eins einstaklinga og endurreisa mętti lįtnar kvikmyndastjörnur meš
einręktun.

Ašrir vķsindamenn létu ķ ljós efasemdir um gagnsemi einręktunar og sögšu mörg afkvęma slķkra
tilrauna ķ Roslin-stofnuninni hafa drepist vegna lķffręšilegra galla. "Įhęttan į afbrigšilegheitum er
mikil," sagši Lewis Wolpert viš University College ķ London ķ samtali viš Guardian. Einręktun
fulloršinna einstaklinga endurgerir allar stökkbreytingar eša arfgengar breytingar į genum, smįar
sem stórar, sem įtt hafa sér staš į ęvi viškomandi af völdum daglegrar geislunar, eiturefna ķ
umhverfinu eša smįmistaka sem eiga sér staš žegar fruma skiptir sér.

Ian Wilmut varši bęši vķsindin og sišferši žaš sem fęlist ķ einręktun fulloršinna dżra. Hann sagši
naušsynlegt aš menn įttušu sig į hugsanlegri misnotkun žekkingarinnar og lög yršu sett til žess
aš śtiloka slķka misnotkun. Viš stofnun hans eru į lokastigi rannsóknir į kind sem framleišir mjólk
er inniheldur mannlega kjarnsżru er hjįlpaš getur viš aš lękna slķmseigjusjśkdóm (cystic fibrosis),
arfgengan sjśkdóm sem lżsir sér einkum ķ alvarlegri truflun į starfsemi lungna og meltingarfęra.




Sķfellt fleiri ólöglegir innflytjendur handteknir ķ Andalśsķu

Eiturlyfjamafķur smygla flóttafólki til Spįnar

Glępamannahópar ķ Marokkó hafa fęrt śt kvķarnar og taka nś aš sér aš smygla fólki frį Afrķku
til Spįnar. Įsgeir Sverrisson, fréttaritari Morgunblašsins į Spįni, segir frį žessari starfsemi sem
er įbatasamari en fķkniefnasmygliš.


ÓLÖGLEGUM innflytjendum frį Afrķku hefur fjölgaš mjög į Spįni į sķšustu tveimur įrum. Į žessu
tķmabili hefur fjöldi žeirra sem handteknir hafa veriš ķ Andalśsķu į Sušur-Spįni nęstum žvķ
tvöfaldast. Skżringin er sś aš glępamannahópar ķ Marokkó sem fram til žessa hafa smyglaš
fķkniefnum og tóbaki til Spįnar hafa nś fęrt śt kvķarnar og tekiš til viš aš flytja flóttafólk frį
Afrķkurķkjum meš ólöglegum hętti til landsins. Er žetta vaxandi og įbatasöm atvinnugrein.

Įriš 1994 handtóku lögregluyfirvöld ķ Andalśsķu alls 4.189 ólöglega innflytjendur frį Afrķkurķkjum. Ķ
fyrra voru hins vegar 7.740 Afrķkumenn handteknir ķ žessu syšsta héraši Spįnar, sem er 85%
aukning. Embęttismenn ķ spęnska innanrķkisrįšuneytinu segja nś aš skżringin į žessari miklu
aukningu sé fundin.

Žaulskipulögš starfsemi
Gķfurlegu magni af fķkniefnum, einkum hassi, og tóbaki hefur löngum veriš smyglaš frį Marokkó yfir
Gķbraltarsund til Spįnar. Žar eru aš verki žaulskipulagšir hópar atvinnuglępamanna, sem oftar en
ekki vinna meš starfsbręšrum sķnum ķ öšrum rķkjum Evrópu. Nś liggur fyrir aš žessir hópar eru
teknir aš nżta sér sambönd sķn og reynslu til aš smygla Afrķkubśum til Spįnar sem žangaš leita ķ
von um betra lķf, atvinnu og öryggi.

Ķ flestum tilfellum er fólkiš flutt meš bįtum frį Ceuta, Melilla eša Tanger ķ Marakkó aš ströndum
Andalśsķu. Žar lżkur afskiptum glępamannanna frį Marokkó og viš innflytjendunum taka evrópskir
starfsbręšur žeirra sem sjį um aš dreifa fólkinu um allan Ķberķuskaga. Fiskimenn, bķlstjórar og
spęnskir athafnamenn tengjast žvķ einnig žessu glępsamlega athęfi.

Dżrt og hęttulegt
Fyrir feršina yfir sundiš žurfa Afrķkubśarnir aš greiša 50­75.000 krónur. Žar meš er kostnašurinn
ekki upp talinn žvķ įšur hafa žeir žurft aš greiša fyrir fölsuš skjöl, leyfi til aš fara yfir landamęri
Marokkó og ašra ašstoš svo eitthvaš sé tališ. Vel fölsuš persónuskilrķki munu kosta um 80.000
krónur og segja talsmenn lögreglu aš sķfellt fęrist ķ vöxt aš innflytjendur hafi žau undir höndum. Oft
hefur žetta fólk einnig keypt fölsuš dvalar- og atvinnuleyfi.

Mikill fjöldi milliliša einkennir žessa starfsemi. Įkvešnir menn hafa žaš hlutverk meš höndum aš
komast ķ samband viš žį sem gerast vilja ólöglegir innflytjendur. Žeir koma fólkinu ķ hendurnar į
mönnum sem annast flutningana og skipuleggja ašgeršina. Sķšan tekur viš einhver sem į lķtinn bįt
og sér um aš ferja fólkiš yfir sundiš. Jafnan er fariš ķ skjóli nętur og oft eru fleyin ekki merkileg,
smįkęnur meš utanboršsmótor. Sś regla gildir aš žvķ öruggari sem feršamįtinn er žvķ dżrari er
žjónustan.

Vitaš er aš ašrar ašferšir eru notašar til aš smygla fólki til Spįnar. Dęmi eru um aš gįmar fullir af
fólki hafi veriš stöšvašir og nżveriš fórust 11 flóttamenn frį Noršur-Afrķku ķ bķlslysi nęrri Figueres.
Žį er fólk einnig flutt ķ gįmum um borš ķ spęnskum eša erlendum skipum til Spįnar.

Žaš er vitanlega įgóšavonin sem fengiš hefur eitursmyglarana til aš fęra śt kvķarnar meš žessum
hętti. Aš auki er hęttan minni en žegar um er aš ręša smygl į fķkniefnum. Žį eru dęmi žess aš
fķkniefnasmyglararnir nżti sér tękifęriš og neyši innflytjendurna ólöglegu til aš bera meš sér
eiturlyf til Spįnar.

Langt og erfitt feršalag
Žaš er einkum fólk frį löndum sunnan Sahara sem leitar ašstošar glępmanna ķ Marokkó ķ žvķ
skyni aš gerast ólöglegir innflytjendur og oftar en ekki er feršalagiš bęši langt og strangt. Tvęr
leišir eru einkum notašar til aš komast til Marokkó, annars vegar um Kamerśn og hins vegar
Senegal.

Žeir sem fara um Kamerśn eru einkum frį Zaire, Rśanda, Kongó, Nķgerķu, Ghana, og
Fķlabeinsströndinni. Ķ Kamerśn viršist fólkiš aušveldlega komast yfir vegabréf frį žvķ sama landi.
Žašan er haldiš yfir Chad og til Lķbżu žar sem fólkiš kemst fyrst ķ samband viš mafķurnar frį
Marokkó. Glępamennirnir sjį um aš flytja Afrķkumennina til Alsķr. Į landamęrum Alsķr og Lķbżu er
aš finna aš minnsta kosti tvęr umtalsveršar tjaldbśšir žar sem fólkiš heldur til įšur en žaš er flutt
til Ceuta eša Melilla. Greiša žarf mafķunni um 12.000 krónur fyrir skjöl sem veita innflytjendunum
leyfi til aš fara um Marokkó auk žess sem fólkiš žarf aš lįta af hendi vegabréf sķn sem
glępamennirnir selja sķšan öšrum flóttamönnum.

Slakt eftirlit
Stjórnvöld į Spįni og ķ Marokkó hafa tekiš upp samstarf til aš berjast gegn starfsemi žessari.
Žetta samstarf hefur į hinn bóginn ekki gengiš sem skyldi og spęnskir sérfręšingar segja aš
eftirlit sé mjög slakt ķ Marokkó auk žess sem löggęslumenn žar žiggi mśtur. Hins vegar segjast
spęnskir embęttismenn merkja višhorfsbreytingu ķ žessum efnum ķ Marokkó į sķšustu mįnušum
og žakka žaš fundi embęttismanna frį löndunum tveimur ķ október ķ fyrra.

En žaš eru ekki einvöršungu glępamenn ķ Marokkó sem hagnast į žessum višskiptum. Spįnverjar
sem starfa sjįlfstętt ķ tilteknum atvinnugreinum hagnast einnig į žvķ aš fį mjög ódżrt vinnuafl meš
žessum hętti. Žannig hefur žaš vakiš athygli lögregluyfirvalda į Spįni aš sķfellt fjölgar mjög ungum
ólöglegum innflytjendum.

Spęnskir leigubķlstjórar hagnast einnig į žessari starfsemi sem og eigendur bįta ķ nįgrenni
Gķbraltar. Dęmi eru um aš leigubķlstjórar og eigendur bįta hafi sloppiš viš varšhald eša sektir žar
sem žeim hafi veriš ókunnugt um aš faržegarnir vęru ólöglegir innflytjendur.

Žeirra sem handteknir eru bķšur ašeins aš vera sendir śr landi. Oft lżkur žvķ žessari višleitni
Afrķkumannanna til aš lifa betra og öruggara lķfi fjarri fósturjöršinni meš miklum harmleik. En neyšin
og skelfingin, strķš og óįran ķ löndunum sunnan Sahara, mun įfram reynast glępamönnum ķ
Marokkó drjśg tekjulind.




Feguršin og evróiš

Brussel. Reuter.

MEŠ ŽVĶ aš flytja ręšu um įgęti hinnar sameiginlegu Evrópumyntar, evrósins, vann hin nķtjįn įra
gamla Sandrine Durant sér um helgina inn titilinn "Ungfrś Brabant Wallon". Frį žessu sagši
belgķska dagblašiš Vers L'Avenir ķ gęr. Meš sigrinum įvann Sandrine sér réttinn til aš taka žįtt ķ
keppninni "Ungfrś Belgķa 1997".





Kaldrifjuš skipaśtgerš Scandinavian Star

Brask og von um skattafrįdrįtt réšu žvķ aš ferjan Scandinavian Star var notuš til siglinga milli
Noregs og Danmerkur 1990. Žegar brennuvargur kveikti ķ skipinu mįttu 158 manns gjalda fyrir meš
lķfi sķnu, eins og Sigrśn Davķšsdóttir rekur hér į eftir.


ĮBLAŠAMANNAFUNDINUM, sem haldinn var strax eftir brunann ķ Scandinavian Star 7. aprķl 1990
sagši Ole B. Hansen, framkvęmdastjóri ferjuśtgeršarinnar, aš eigendur ferjunnar vęru bandarķska
fyrirtękiš SeaEscape og aš śtgeršin ętti ekki aš taka viš skipinu fyrr en eftir nokkra daga.
Andrśmsloftiš į fundinum varš ekki betra žegar žaš rann upp fyrir višstöddum aš Ole B. Hansen
hafši įšur veriš dęmdur fyrir aš trassa öryggismįl ķ skiparekstri. Sį sem var į leišinni aš verša
eigandi Scandinavian Star var Henrik Johansen, sem rekiš hafši önnur ferjufyrirtęki. En žessar
upplżsingar um eiganda skipsins gleymdust og dönsku rekstrarašilarnir geršu sķšan ekkert til aš
benda į žęr. Heldur ekki žegar mįliš kom fyrir dóm og Ole B. Hansen og Johansen voru dęmdir ķ
sex mįnaša fangelsi, auk žess sem Johansen missti leyfi upp į lķfstķš til aš stunda skipaśtgerš.
Spurningin, sem tveir blašamenn viš Jyllands- Posten og Bergens Tidende, žeir Erik Eisenberg og
Tron Strand, spuršu ķ upphafi var af hverju aldrei var grennslast fyrir um eignarhald skipsins og
hvaša afleišingar žaš hefši haft. Žeir hafa sķšan skrifaš greinaflokk um mįliš.

Leitin aš skattafrįdrętti
Žaš var aš žvķ er viršist ósk um aš sleppa viš skatt af 250 milljónum króna, sem leiddi Henrik
Johansen į fund bandrķska skipafyrirtękisins SeaEscape. Johansen hafši rekiš ferjufyrirtękiš
Vognmandsruten ķ Danmörku og žegar hann seldi fyrirtękiš 1989 var hagnašur hans 250 milljónir
danskra króna eša um 2,75 milljaršar ķslenskra króna. Til aš sleppa viš skatt įkvaš hann aš
fjįrfesta peningana ķ nżjum ferjurekstri.

Eftir aš hafa skošaš skip hingaš og žangaš um heiminn įkvešur hann aš kaupa skipiš
Scandinavian Star af SeaEscape og hefja ferjurekstur milli Noregs og Danmerkur og leggja sem
mest upp śr skemmtun um borš meš skemmtisiglingastęl. SeaEscape hafši tengsl viš
Noršurlöndin, žvķ į sķšasta įratug reyndu norręn skipafélög fyrir sér meš śtgerš
skemmtiferšaskipa ķ Kyrrahafinu og žar komu viš sögu bęši hiš danska DFDS ķ eigu Lauritzen-
samsteypunnar og stęrsta ferjuśtgerš ķ heimi, hin sęnska Stena og žį var SeaEscape stofnaš.
Ętlunin mistókst, en bęši norręnu félögin įttu įfram hlut ķ bandarķska fyrirtękinu.

Samningur SeaEscape og Johansen var žannig aš allir fengu eitthvaš fyrir sinn snśš. Johansen sį
fram į skattafrįdrįtt og fyrir SeaEscape lį įgóšinn ķ hagstęšum kaupleigusamningi. Scandinavian
Star hafši veriš ķ kaupleigu hjį Stena og įtti nś aš fara til Johansens. SeaEscape sį fram į
žęgileg višskipti, žar sem žeir keyptu skipiš ódżrt og seldu Johansen dżrt nokkrum mķnśtum
sķšar. Vandinn var bara sį aš Johansen įtti frį byrjun erfitt meš aš greiša sinn hlut, 21,7 milljónir
Bandarķkjadala.

Žaš hindraši žó ekki aš Johansen gerši allt klįrt til aš stunda ferjureksturinn og nį frįdręttinum.
Hann keypti skipiš tómt, leigši žaš svo grķskum śtgeršarmanni, sem mannaši skipiš portśgalskri
įhöfn og leigši žaš svo ferjuśtgerš Johansens. Žessi višskipti tryggšu bęši skattafrįdrįttinn og
ódżrt, en ekki aš sama skapi žjįlfaš og öruggt vinnuafl.

En til aš fį skattafrįdrįttinn žurfti salan aš vera gengin ķ gegn 1. aprķl 1990, en žaš gekk ekki eftir,
svo SeaEscape fór fram į aš vera skrįšur eigandi žar til žeir hefšu peningana ķ höndunum. Daninn
Niels Erik Lund, sem į sķnum tķma fór frį DFDS til aš starfa ķ Kyrrahafsrekstrinum, var enn tengdur
SeaEscape og stundaši eigin śtgerš. Hann var žarna um mįnašamótin skrįšur ķ Bahama sem
managing owner" fyrir Scandinavian Star, žvķ skipiš er skrįš ķ Bahama eins og fleiri skipafyrirtęki,
sem kjósa hentifįna. Žegar brennuvargur kveikti ķ skipinu 7. aprķl voru peningarnir enn ekki komnir
og Lund skrįšur sem rekstrarašili skipsins. Žvķ var žaš aš Ole B. Hansen framkvęmdastjóri Da-
No-śtgeršarinnar gat sagt strax eftir brunann aš eigendurnir vęru SeaEscape.

Voru hinir réttu dęmdir?
En bruninn sżndi einnig fram į öryggisbresti. Fyrst kom nefnilega upp bruni um kvöldiš, en įhöfnin
réš nišurlögum hans. Žótt ljóst vęri aš brennuvargur vęri um borš gerši Hugo Larsen skipstjóri
engar frekari rįšstafanir og žegar vargurinn kveikti aftur ķ sķšar um nóttina var enginn višbśnašur,
įhöfnin réš ekki neitt viš neitt og 158 manns létu lķfiš.

Danska lögreglan hófst handa viš aš grafast fyrir um orsakir, en nś benti Johansen og Ole B.
Hansen ekki lengur į SeaEscape og Niels Erik Lund og lögreglan gerši ekkert til aš fylgja žvķ
spori. Įlit lögfręšinga er aš žótt erfitt sé aš sękja mįl ķ Bandarķkjunum žį hefši bara hótunin um
aš mįliš yrši sótt žar lķklega veriš gott vopn ķ barįttunni viš aš fį sómasamlegar skašabętur til
žeirra, sem komust af, og ęttingja hinna lįtnu.

Aš mati blašamannanna tveggja hafši lögreglan engin tök į aš greiša śr žeirri flękju margžjóša
skipasölu og -leigu og sjóréttar, sem Scandinavian Star bar meš sér, né hafši hśn neitt ķ žann her
sérfróšra lögfręšinga, sem rekstrarašildar og tryggingafélög höfšu ķ bakhöndinni. Lögreglan gafst
einfaldlega upp og valdi aušveldu leišina meš aš sękja bara til saka žį Johansen og Hansen og
skipstjórann, sem auk žess fékk mildan dóm svo hann gęti ašstošaš viš aš koma lögum yfir hina
tvo. Sś ašferš žekkist annars ekki ķ dönsku réttarkerfi, žótt hśn tķškist ķ mafķuréttarhöldum ķ
Bandarķkjunum.

Ķ dómi ķ Sjó- og verslunarréttinum 1992 var skipstjórinn dęmdur ķ sextķu daga fangelsi og Hansen
og Johansen ķ fjörutķu daga fangelsi. Sekt skipstjórans var meiri samkvęmt žįgildandi lögum, žvķ
hann įtti aš bera įbyrgš į aš öryggis vęri gętt um borš, en žeir Hansen og Johansen bįru ekki
žį įbyrgš. Žegar kom aš dómi Hęstaréttar 1993 var litiš öšruvķsi į mįliš. ¨Ollum į óvart hlutu
tvķmenningarnir sex mįnaša fangelsisdóm, auk žess sem Johansen var dęmdur frį rétti til aš
stunda skipaśtgerš. Hansen kom sér til Spįnar og afplįnaši aldrei dóminn, en žaš gerši Johansen,
sem enn stundar višskipti og bżr bęši ķ Danmörku og į Spįni.

Dómurinn kom į óvart, žvķ samkvęmt lögum, sem giltu žegar slysiš varš bįru žeir Hansen og
Johansen ekki žį įbyrgš, sem žeir voru sķšan dęmdir ķ Hęstarétti fyrir aš hafa ekki sinnt.
Lögunum hafši veriš breytt eftir slysiš og żmsir lögfręšingar įlķta aš dómurinn hafi žvķ ekki veriš
ešlilegur og beri fremur merki um hefndarhug. En spurningin er hvort ekki hefši įtt aš dęma fleiri
og af hverju hlut Niels Erik Lunds hafa aldrei veriš gerš skil, fyrst hann stóš į pappķrnum sem
framkvęmdaašili skipsins. Lund hefur aldrei veriš yfirheyršur og segir sjįlfur aš nafn hans hafi bara
veriš notaš.

Ljósfęlin tengsl og hentifįnar
En spurningin er lķka af hverju Johansen gerši engar tilraunir til aš draga athygli dómara aš
bandarķsku tengslunum. Ķ greinum blašamannanna tveggja kemur fram Johansen hélt įfram aš
stunda višskipti viš SeaEscape. Niels Erik Lund kom įfram viš sögu og višskiptin nįšu alls til fimm
skipa, svo Scandinavian Star var ekki einasti tengilišurinn. Eftir slysiš įtti Johansen Scandinavian
Star og lét gera žaš upp. Mįlaš var yfir hluta af nafninu, skipiš hét nś Candi og žaš skip keypti
SeaEscape og seldi įfram sem Regal Voyager. Tryggingarféš gekk til SeaEscape, ekki
Johansens. Višskipti Johansens meš öll skipin fimm eru hluti af stóru skattadęmi, sem gekk śt į
aš skjóta 250 milljónum undan fyrir fullt og allt. En Johansen ętlaši ekki aš bķša žess aš salan
gengi ķ gegn, heldur ķ raun aš fį skattafrįdrįttinn įšur en salan var gengin ķ gegn og žess vegna lį
svo mikiš į aš koma skipinu ķ rekstur 1990 aš enginn mįtti vera aš žvķ aš sinna öryggi skipsins og
žjįlfa įhöfnina, enda hentifįni notašur. Lķklega greiddi Johansen ekki 1990 af žvķ hann hafši
peningana ekki handbęra og gat hann vķsast heldur ekki fengiš lįn.

Žegar bruninn varš 1990 įtti Johansen um tvo kosti aš velja. Annar var aš upplżsa allt um
bandarķsku višskiptin og missa žį vęntanlega allan skattafrįdrįttinn og kannski meira til. Hitt var
aš taka skellinn og dóm, sem engum datt ķ hug aš yrši jafnharšur og raun varš į ķ Hęstarétti og
engum datt heldur ķ hug aš leiddi til žess aš hann missti rétt til aš stunda śtgerš.

Fyrir ašstandendur og žį sem komust af er sįrt aš sjį aš mįliš hefur aldrei veriš almennilega
upplżst. Frank Jensen, dómsmįlarįšherra Dana, sagši ķ janśar aš mįliš vęri afgreitt, en hefur nś
ljįš mįls aš hugsanlega žurfi aš athuga fleiri atriši. Og ķ Noregi hafa vaknaš vantraustsraddir į
dönsku rannsókn mįlsins. Skrif Eisenbergs og Strands sżna aš sagan um Scandinavian Star er
tępast į enda.




Gręnlendingar og Danir semja vegna Thulemįlsins

Gręnlendingar fį flugbraut, en enga afsökun

Kaupmannahöfn. Morgunblašiš. Ķ KJÖLFAR skżrslu dönsku utanrķkisstofnunarinnar um Thule-mįliš
eru Gręnlendingar gramir dönsku stjórninni fyrir aš hafa veitt Bandarķkjamönnum ašstöšu į
Gręnlandi, įn samrįšs viš Gręnlendinga. Raddir voru uppi į Gręnlandi um aš nota mįliš til aš
krefja Dani greišslna, en eftir fund Lars Emil Johansens formanns gręnlensku landsstjórnarinnar
og Poul Nyrup Rasmussens forsętisrįšherra Dana fyrir helgi er ljóst aš Gręnlendingar komast
ekki langt ķ kröfugerš sinni. Žeir fį reyndar flugvöll ķ sįrabętur eins og žeir höfšu vonast eftir, en
ekki meš žeim kjörum, sem žeir höfšu fariš fram į og danska afsökunarbeišni fį žeir ekki.

Tvķskinnungur dönsku stjórnarinnar ķ kjarnorkumįlum
Stefna Dana eftir strķš var aš kjarnorkuvopn
ęttu ekki aš vera į dönsku landi eša ķ flugvélum, sem flygju yfir danskt land. Ķ varnarsamningi
Dana og Bandarķkjamanna frį 1951 eru kjarnorkuvopn ekki nefnd, en hann mį tślka sem samžykki
Dana viš slķkum vopnum į Gręnlandi. Įriš 1957 vildu Bandarķkjamenn fį śr žvķ skoriš hvort žeir
męttu hafa kjarnorkuvopn į Gręnlandi eša ekki, en žį vķsaši H.C. Hansen forsętisrįšherra til
samningsins frį 1951 og gerši Bandarķkjamönnum ljóst aš stjórnin vildi ekki vera bešin um frekara
samžykki. Žį gat danska stjórnin bęši haldiš stefnu sinni og góšu sambandi viš Bandarķkjastjórn.
Žessi tvķskinnungur var ašeins į mjög fįrra vitorši.

Žegar B-52 sprengjuflugvél meš kjarnorkuvopn hrapaši 1968 į Gręnlandi var enn lögš įhersla į
dönsku stefnuna, en skömmu sķšar gerši danska stjórnin samning viš Bandarķkjastjórn um bann viš
kjarnorkuvopnum į Gręnlandi og eftir žvķ sem best er vitaš hafa slķk vopn ekki veriš žar sķšan.
Vegna breyttra ašstęšna og tękni skipti ekki lengur mįli fyrir Bandarķkjastjórn aš hafa žar
kjarnorkuvopn og hśn var upptekin af andstöšu almennings viš kjarnorkuvopn.

Umsvif Bandarķkjamanna hefta žróun feršamannažjónustu
Gręnlendingar brugšust reišir viš
skżrslu utanrķkisstofnunarinnar, žvķ hśn sżndi glögglega aš Gręnlendingar voru aldrei meš ķ rįšum
og mįttu auk žess žola naušungarflutninga milli byggšarlaga 1953 til aš liška fyrir bandarķskum
umsvifum. Ķ sįrabętur fóru žeir bęši fram į greišslur og opinbera afsökun.

Johansen og Nyrup Rasmussen komust aš samkomulagi, sem bindur enda į frekari kröfur
Gręnlendinga vegna mįlsins. Danir skuldbinda sig nś til aš leggja flugbraut ķ Qaanaaq, um 100
kķlómetra noršan Thulestöšvarinnar, mišstöš Bandarķkjamanna į Gręnlandi. Danir leggja žó ekki
fram aukafjįrveitingu til framkvęmdarinnar, heldur veršur tekiš af fé, sem žegar hafši veriš
samžykkt til framkvęmda viš flugvöllinn ķ Dundas, sem er į žessu svęši, en žęr framkvęmdir
gufušu upp vegna andstöšu Bandarķkjamanna viš faržegaflug žar. Danir leggja 47 milljónir danskra
króna til brautarinnar, en Gręnlendingar verša sjįlfir aš greiša 30 milljónir. Rekstur brautarinnar er
ódżrari en ķ Dundas, svo žar sparar landsstjórnin. Andstaša Bandarķkjamanna viš almennar
samgöngur į žessum slóšum hefur aš mati landsstjórnarinnar heft mjög žróun žessa svęšis og
torveldaš móttöku feršamanna žar.

Gręnlendingar höfšu fariš fram į rannsókn į umsvifum Bandarķkjamanna į Gręnlandi eftir 1968,
en žvķ hafnaši Nyrup Rasmussen. Žess ķ staš vonast Gręnlendingar eftir aš endurskošun
varnarsamningsins frį 1951 taki af öll tvķmęli um umsvif Bandarķkjamanna į Gręnlandi framvegis
og krefjast žess um leiš aš verša ašilar aš endurskošuninni. Gręnlendingar hafa einnig fariš fram į
aš Danir bišjist afsökunar į naušungarflutningunum 1953, en Nyrup Rasmussen vildi ekki teygja
sig lengra en aš segja aš hann harmaši žį.




"Blóšuga sunnudagsins" minnst ķ Londonderry

Vilja alžjóšlega rannsókn į atburšinum

Londonderry. Reuter. ŽŚSUNDIR kažólikka gengu į eftir 14 hvķtum krossum ķ Londonderry ķ
fyrradag žegar žess var minnst, aš 25 įr eru lišin frį "Blóšuga sunnudeginum", sem sumir lķta į
sem upphaf óaldarinnar į Noršur- Ķrlandi. Žį skutu breskir hermenn į fólk į śtifundi og lįgu 13 eftir
ķ valnum og sį 14. lést sķšar af sįrum sķnum. Ķ göngunni ķ gęr var hvatt til alžjóšlegrar rannsóknar
į atburšinum.

"Ég hvet til alžjóšlegrar rannsóknar į atburšum žessa dags fyrir 25 įrum," sagši Martin
McGuinness, frammįmašur ķ Sinn Fein, pólitķskum armi Ķrska lżšveldishersins, IRA. Var hann
mešal göngumanna 1972. "Žennan blóšuga sunnudag komu breskir hermenn til borgarinnar, myrtu
14 manns og voru sķšan heišrašir af drottningu."

Nżjar upplżsingar Gangan ķ gęr var hįpunktur minningarathafna, sem stašiš hafa ķ viku, og
jafnframt tilrauna af hįlfu ķrskra žjóšernissinna og ķrsku rķkisstjórnarinnar til aš fį bresku stjórnina til
aš taka mannfalliš ķ Londonderry til rannsóknar į nż.

Gangan fyrir 25 įrum var farin til aš mótmęla žvķ, aš fólk vęri haft ķ gęsluvaršhaldi įn
dómsśrskuršar en rannsóknarnefnd į vegum bresku stjórnarinnar komst aš žeirri nišurstöšu, aš
bresku hermennirnir hefšu tališ sig vera aš svara skothrķš žegar žeir skutu į óvopnaš fólkiš. Voru
žeir sżknašir af allri sök. Aš undanförnu hafa veriš aš koma fram nżjar upplżsingar ķ žessu mįli og
er žvķ mešal annars haldiš fram, aš breskar leyniskyttur hafi skotiš į fólkiš ofan af hśsum.

Ķrska stjórnin hefur einnig veriš aš safna saman nżjum upplżsingum um žetta mįl og ętlar aš
leggja žęr fyrir bresku stjórnina. Hśn hefur hingaš til neitaš aš taka mįliš upp nema eitthvaš nżtt
komi til.




Kumar Gujral tekur viš sem forsętisrįšherra Indlands

Nżtur viršingar og trausts

Nżju Dehli, Islamabad.

KUMAR Gujral sór ķ gęr embęttiseiš forsętisrįšherra landsins, sį fjórši sem žaš gerir į einu įri.
Var skipan hans vķšast hvar fagnaš, m.a. ķ nįgrannarķkinu Pakistan en rķkin tvö hafa hįš žrjś strķš
frį žvķ aš žau fengu sjįlfstęši frį Bretum fyrir hįlfri öld. Spįšu dagblöš žar ķ landi aš skipan hans
yrši til žess aš žaš slaknaši į spennunni į milli landanna.

Hörš valdabarįtta hefur stašiš um stól forsętisrįšherra vegna stjórnarkreppunnar sem skapašist
eftir aš stjórn H.D. Gowda forsętisrįšherra, beiš lęgri hlut er vantrauststillaga var borin upp į hana
um mišjan mįnušinn. Tókust margir stjórnmįlamenn į um stöšu forsętisrįšherra en aš endingu
nįšist sįtt um Gujral, sem nżtur viršingar og trausts ķ indverskum stjórnmįlum.

Gujral er 77 įra og hefur tvķvegis gegnt embętti utanrķkisrįšherra. Hann fylgdi kommśnistum įšur
aš mįlum en žykir nś mišjumašur. Hann er žekktur aš heišarleika og sįttfżsi og hefur lķtinn įhuga
į žvķ aš blanda sér ķ pólitķska valdabarįttu. Gujral į sér fįa óvini į vettvangi stjórnmįlanna og voru
flokkarnir fimmtįn, sem eiga ašild aš Einingarsamtökunum sem mynda rķkisstjórn, fullsįttir viš
vališ į Gujral.

"Ég er lķtillįtur mašur en ég hef veriš ķ stjórnmįlavafstri frį dögum frelsisbarįttunnar," sagši hann
viš blašamenn er hann hafši veriš skipašur forsętisrįšherra. Gujral hefur veriš utanrķkisrįšherra ķ
tvķgang, fyrst 1989-1990 og svo ķ sķšustu rķkisstjórn, sem sat ķ tķu mįnuši. Į žeim tķma tókst
honum aš bęta mjög samskiptin viš Sušur-Afrķku sem hafa veriš stirš og ķ desember var endir
bundinn į deilur Indlands og Bangladesh, sem hafa snśist um ašgang aš vatni. Ķ sama mįnuši var
undirritašur samningur Inddverja og Kķnverja, um aš fękka hermönnum į landamęrunum ķ
Himalaya-fjöllum.

Samstarfsmašur Indiru Gandhi
Gujral er fęddur ķ Jhelum, sem er nś ķ Pakistan, įriš 1919 en fluttist til Indlands įriš 1947 er landiš
fékk sjįlfstęši frį Bretum. Hann varš žingmašur Kongressflokksins įriš 1964 og gengdi żmsum
rįšherraembęttum frį 1967-1964, auk žess sem hann var einn nįnasti samstarfsmašur Indiru
Gandhi.

Frį 1976-1980 var hann sendiherra Indlands ķ Moskvu. Gujral yfirgaf sķšar sinn gamla flokk og gekk
til lišs viš sósķalistaflokkinn Janata Dal, sem er stęrsti flokkurinn ķ Einingarsamtökunum.

Gujral er kvęntur Shielu, sem er žekkt ljóšskįld og rithöfundur ķ heimalandi sķnu.




Gömul og óvenjuleg venja ķ fjalllendi Albanķu

Eišsvarnar jómfrśr ķ hlutverki karla

Noršurhluta Albanķu. The Daily Telegraph.

Ķ FJALLLENDI noršurhluta Albanķu, žar sem karlar rįša enn lögum og lofum, hafa konur, sem vilja
komast til vegs og viršingar, um aldir gripiš til žess rįšs aš sverja skķrlķfisheit. Verša žęr
"eišsvarnar jómfrśr" og ganga žar meš inn ķ hóp karla, njóta sömu réttinda og hafa sömu skyldur og
žeir.

Jómfrśrnar ganga meš stutt hįr, ķ buxum og drekka rótsterkt heimabruggaš brandķ meš körlunum į
krįm sem konur sękja annars ekki. Ķ hérašinu, sem er eitt hiš einangrašasta į öllum
Balkanskaga, ręšur ęttarveldiš rķkjum. Karlmašurinn er höfuš ęttarinnar og sį sem öllu ręšur en
jómfrśrnar njóta einnig mikillar viršingar. Žęr koma hins vegar fram viš ašrar konur lķkt og karlar,
sem lęgra settar.

Ęvagömul lög, svokölluš Lek, segja fyrir um stöšu jómfrśnna. Lögin voru sett į 15. öld en ekki
fęrš ķ letur fyrr en fyrir 80 įrum. Samkvęmt žeim njóta jómfrśrnar sömu stöšu og karlar og lķf
žeirra er metiš til jafns į viš lķf karla, 12 uxa virši. Hins vegar er lķf kvenna aš jafnaši metiš į 6 uxa.

Ill naušsyn
Įstęša žess aš konur fóru aš sverja skķrlķfisheit, voru ašstęšur ķ hinu hrjóstruga héraši, žar sem
strķš og ęttarįtök og geysileg fįtękt hafa einkennt lķfsbarįttuna. Fjölmörg dęmi voru um aš allir
karlmenn ķ fjölskyldum létu lķfiš ķ įtökum og žį komu eišsvörnu jómfrśrnar til skjalanna. Žęr
geršust höfuš fjölskyldnanna, sömdu fyrir hönd hennar, unnu erfišisvinnu sem karlar unnu aš
jafnaši en žęr mįttu ekki giftast og ekki eignast börn.

Annaš sem rak ungar konur til žess aš sverja skķrlķfisheit, var óttinn viš aš missa eignir
fjölskyldunnar. Félli karlmašur, höfuš fjölskyldunnar, frį, runnu eigur hans og fjölskyldunnar til
nįnasta karlkyns ęttingja. Vęri jómfrś höfuš fjölskyldunnar, hélt fjölskyldan eigum sķnum.

Og fleira kom til. Ķ upphafi aldarinnar hįšu ķbśar hérašsins strķš viš Tyrki og sķšar Serba og
Svartfellinga, sem bjuggu hinum megin landamęranna ķ Svartfjallalandi. Jómfrśrnar sinntu žį starfi
karla og skyldum į mešan žeir böršust fjarri heimahögum.

"Viršum hana eins og vęri hśn karlmašur"
Ein žessara kvenna er Drane Popaj. Hśn įtti tvęr systur og einn bróšur og var ekki nema tólf įra
žegar hśn įkvaš aš verša eišsvarin jómfrś. Hśn er nś oršin gömul kona, veit reyndar ekki upp į hįr
hversu gömul. "Žetta var į žeim tķma sem viš įttum ķ strķši viš Serba. Ég įkvaš aš styšja bróšur
minn en staša fjölskyldu meš ašeins einn son var įkaflega viškvęm." Fręnka hennar, File,
minnist žess er Drane var ung kona, gekk ķ sķšbuxum, meš höfušklśt og fylgdi fręnku sinni til
kirkju, žar sem ekki var til sišs aš konur fęru žangaš einar. "Viš brśškaup [žar sem karlar og
konur sitja hvor ķ sķnu herberginu] sat hśn meš körlunum og žegar hśn söng hélt hśn fingri ķ öšru
eyra eins og karlar gera. Žaš er aga hennar og dómgreind aš žakka aš fjölskyldan er oršin eins
stór og vel stęš og hśn er nś."

Lule Ivanaj, 42 įra, er einnig eišsvarin jómfrś. Žegar hśn var fimmtįn įra baš móšir hennar hana aš
gerast höfuš fjölskyldunnar žar sem bróšir hennar var ekki talinn nógu heilsuhraustur til aš sjį fyrir
foreldrum og tķu systrum. Lule er jafningi karlanna ķ žorpinu Velipoje. "Hśn hegšar sér eins og
karlmašur, reykir og drekkur eins og karl og viš viršum hana eins og vęri hśn karlmašur," sagši
einn karlanna į žorpskrįnni og félagar hans kinka kolli til samžykkis.

Žegar kommśnistar voru viš völd ók Lule drįttarvél en nś er hśn ķ lausamennsku viš logsušu.
Fyrirmynd Lule er vķgadrottningin Nora af Kelmendi, sem var uppi į 17. öld. Sagan segir aš Tyrkir
hafi ręnt henni og žeir hafi ętlaš aš neyša hana til aš giftast leištoga žeirra. Hśn drap hann, flżši
til fjalla og stżrši heimamönnum ķ barįttunni gegn Tyrkjum. Lule segir söguna af Noru og fleirum
hafa żtt undir įkvöršun sķna og aš hśn sjįi ekki eftir henni. "Ég verš karlmašur žaš sem eftir er. En
ég męli ekki meš žessu viš fręnkur mķnar. Žetta er erfitt lķf."




Jįtningar į banabeši um moršiš į Olof Palme, forsętisrįšherra Svķžjóšar

Sjśklegt hatur į sęnsku samfélagi og yfirvöldum

Christer Pettersson sagšur einn af fjórum mönnum, sem stóšu aš moršinu

LARS Tingström, kunnur afbrotamašur ķ Svķžjóš, kallašur "Sprengjumašurinn", skżrši lögfręšingi
sķnum frį žvķ į banabeši fyrir fjórum įrum hver hefši myrt Olof Palme, forsętisrįšherra Svķžjóšar,
og nokkurn veginn hvar moršvopniš vęri aš finna. Sagši lögfręšingurinn, Pelle Svensson, aš
Christer Pettersson, sem var sakašur um moršiš į Palme en sżknašur, hefši veriš einn af fjórum
mönnum, sem stóšu aš moršinu, en Tingström hefši lagt į rįšin um žaš. Įstęšan var hatur į
yfirvöldunum og sęnsku samfélagi og mešal annars vegna žess, aš fyrrverandi unnusta hans hafši
tekiš saman viš saksóknara, sem rannsakaš hafši mįl hans.

Svensson segist viss um, aš žessi gögn, sem hann hefur nś afhent Palme-nefndinni, muni verša til
aš upplżsa mįliš. "Žaš var Lars Tingström, sem skipaši fyrir um moršiš, en aš žvķ komu fjórir
menn. Tveir žeirra eru enn į lķfi," sagši Svensson. Sagši hann, aš Tingström hefši lagt svo fyrir įšur
en hann dó, aš "moršinginn fengi 10 įr eftir moršiš til aš koma skikkan į sitt lķf" en ef hann gerši
žaš ekki, skyldi lögreglan upplżst um mįliš.

Notušu dulmįl
Svensson vildi ekki segja žaš hreint śt, aš Pettersson vęri moršinginn, ašeins, aš hann hefši veriš
einn af fjórum, sem aš žvķ stóšu. Hann kvašst hins vegar hafa afhent lögreglunni nokkurs konar
dulmįl eša lykilorš, sem Tingström hefši notaš ķ samskiptum sķnum viš moršingjann. Fyndust
žessi lykilorš eša vęru kannski fundin, žį myndi žaš verša til aš styrkja frįsögn Tingströms, sem
hann kvašst vera viss um, aš vęri rétt.

Nafni Lars Tingströms hefur įšur skotiš upp ķ rannsókninni į Palme-moršinu en ljóst er, aš hann
framdi žaš ekki sjįlfur žar sem ķ febrśar 1986 var hann farinn aš afplįna lķfstķšardóm ķ fangelsi ķ
Nörrköping. Var hann dęmdur fyrir aš hafa sprengt upp einbżlishśs ķ Nacka 1982 og oršiš 18 įra
gömlum manni aš bana. Var hann einnig grunašur um aš hafa stašiš fyrir sprengingu į skattstofu ķ
Söder ķ Stokkhólmi 1983, sem varš 63 įra gamalli konu aš bana, og fyrir tilraun til aš sprengja hjį
sżsluembęttinu ķ Nacka sama įr.

Tók saman viš unnustu Tingströms
Ekki tókst aš sanna žessi tvö sķšastnefndu mįl į Tingström en įšur hafši hann veriš dęmdur fyrir
aš hafa sent bréfsprengju til fyrrverandi félaga sķns. Įkęrandinn ķ žvķ mįli var Sigurd Dencker,
eigandi einbżlishśssins, sem Tingström sprengdi ķ Nacka 1982. Tingström hataši hann, ekki vegna
mįlareksturins, heldur vegna žess, aš mešan į honum stóš tók Dencker saman viš fyrrverandi
unnustu Tingströms, fertuga ljósmyndafyrirsętu.

Tingström og ljósmyndafyrirsętan höfšu bśiš saman ķ sjö įr en voru nżskilin žegar žetta geršist.
Fylltist hann sjśklegri afbrżšisemi og hatri į Dencker og sęnskum yfirvöldum og fannst sem
samband žeirra saksóknarans og unnustunnar fyrrverandi vęri svik og nišurlęging, sem hann gęti
ekki sętt sig viš. Lagši hann sérstakt hatur į Olof Palme sem persónugerving samfélagsins.

Tingström afplįnaši dóminn fyrir bréfsprengjuna ķ Kumla, rammgerasta fangelsi ķ Svķžjóš, og žar
sagši hann nokkrum samföngum sķnum, mešal annarra Christer Pettersson, frį žvķ hvernig
Dencker hefši leikiš sig. Ķ augum fanga hafši Dencker gerst sekur um mesta glęp, sem hugsast
gat - aš samrekkja konu fanga.

Ętlaši aš myrša konunginn
Tingström og Pettersson uršu vinir, jafnt innan fangelsismśranna sem utan, og žegar Tingström
losnaši sprengdi hann upp einbżlishśs Denckers meš fyrrnefndum afleišingum. Fyrir žaš var hann
svo dęmdur ķ lķfstķšarfangelsi 1985 og lést śr krabbameini 1993.

Įšur en Tingström fór ķ fangelsi ķ sķšasta sinn var Pettersson lķfvöršur hans og lęrši aš fara meš
skotvopn ķ kjallaranum į heimil Tingströms. Žar lagši hann į rįšin um aš hefna sķn į samfélaginu
og upphaflega įtti aš myrša Karl Gśstaf Svķakonung fyrst meš sprengju. Tingström sagši
Svensson, aš Pettersson hefši hafnaš žvķ žar sem žaš vęri "of sóšalegt". Betra vęri aš gera žaš
augliti til auglitis.

Af žessu varš žó ekki žvķ aš fyrir tilviljun gekk moršinginn fram į Olof Palme žegar žau hjónin voru
aš koma śr kvikmyndahśsi. Eftir žaš var konungshjónanna gętt svo vel, aš žar komst enginn
nęrri. Fjórmenningarnir gengu žó svo langt aš fylgja eftir og njósna um konunginn į feršum hans
erlendis.

Heimildir: Dagens Nyheter, Aftenposten, Reuter.



Žekktir Katalónķubśar leggja fram įskorun į žingi

Katalónska verši eina opinbera tungumįliš

Malaga. Morgunblašiš.

350 žekktir menningarvitar, stjórnmįlamenn, rektorar hįskóla og kirkjunnar menn ķ Katalónķu į
Noršaustur-Spįni hafa lagt fram įskorun žar sem hvatt er til žess aš lögum sjįlfstjórnarhérašsins
verši breytt į žann veg aš katalónska verši eina opinbera mįliš žar.

Rektorar einna fimm hįskóla ķ Katalónķu hafa undirritaš įskorun žessa sem og nokkrir biskupar,
rithöfundar og önnur katalónsk menningarblys. Žį nżtur įskorunin stušnings žingmanna śr öllum
flokkum Katalónķu nema Žjóšarflokksins, sem nś heldur um valdataumana į Spįni. Įskorunin
hefur veriš afhent pólitķskum leištogum į žingi Katalónķu og er hśn sögš vera innlegg ķ umręšu um
stöšu hinnar katalónsku tungu. Yršu hugmyndir žessar aš veruleika yrši spęnska meš öšrum
oršum ekki lengur višurkennd sem opinbert tungumįl ķ Katalónķu.

Yfirburšastaša spęnsku
Ķ įskoruninni segir m.a. aš spęnska njóti yfirburšastöšu sem tungumįl ķ Katalónķu og geri žetta aš
verkum aš allt ešlilegt og ęskilegt jafnvęgi raskist ķ samfélagi Katalónķubśa. Nśgildandi lög kveši ķ
raun į um aš spęnska sé eina tungumįliš sem naušsynlegt megi teljast aš menn hafi į valdi sķnu
til aš geta lifaš ķ Katalónķu. Žessu beri aš snśa gjörsamlega viš til aš stušla aš žvķ aš
Katalónķubśar geti lifaš ešlilegu lķfi ķ landi sķnu. Lagt er til aš settar verši reglur um notkun
katalónsku ķ fjölmišlum og lįtiš aš žvķ liggja aš refsa beri žeim fjölmišlum sem ekki virši lög ķ žį
veru.

Rķkir og valdamiklir
Katalónķa er eitt 17 sjįlfstjórnarhéraša Spįnar og žjóšernishyggja er žar mikil og almenn. Tekjur
eru žar vel yfir landsmešaltalinu og ekkert hérašanna bżr yfir višlķka pólitķskum styrk enda verja
katalónskir žjóšernissinnar stjórn Jose Maria Aznar, forsętisrįšherra Spįnar, falli og foršum
studdu žeir minnihlutastjórn Sósķalistaflokksins. Katalónar eru flestir tvķtyngdir ž.e. allir tala žeir
spęnsku og flestir katalónsku en į undanförnum įrum hefur hlutur katalónsku veriš aukinn mjög ķ
Katalónķu meš löggjöf af żmsum toga. Hins vegar deila menn ķ Katalónķu um hversu langt skuli
ganga ķ žessum efnum og eru žeir sem undirritaš hafa įskorunina ķ hópi róttękustu
žjóšernissinnanna.

Fjögur tungumįl
Fjögur mįl njóta opinberrar višurkenningar į Spįni samkvęmt stjórnarskrįnni frį įrinu 1978 ž.e.
spęnska, katalónska, baskneska, sem töluš er ķ Baskalandi og galisķska, sem töluš er ķ Galicķu į
Noršvestur-Spįni. Um žrjś sķšastnefndu mįlin gildir aš žau njóta sömu stöšu og spęnska ķ žeim
hérušum žar sem žau eru töluš.




Vel menntašur tęknikrati viš stjórnvölinn ķ Kķna

Li Peng og fleiri valdamenn gętu reynst honum hęttulegir

Peking. Reuter, The Daily Telegraph.

JIANG Zemin, manninum sem var valinn til aš feta ķ fótspor Maós formanns og Dengs Xiaopings og
stjórna Kķna nęstu įrin, er lżst sem vingjarnlegum menntamanni, sem vitni oft ķ Abraham Lincoln,
fyrrverandi Bandarķkjaforseta. Hann er fyrsti hįskólamenntaši mašurinn sem kemst til ęšstu
metorša ķ Kķna.

Deng valdi Jiang sem arftaka sinn įriš 1989 og hann er žegar oršinn forseti landsins, leištogi
flokksins og ęšsti yfirmašur hersins. Jiang er sjötugur og žykir mjög ólķkur Maó og Deng, sem
voru komnir af bęndum og gengu ekki menntaveginn. Jiang er hins vegar stórborgarbśi,
hįskólamenntašur tęknikrati, og var aš hluta til valinn vegna žess aš öldungarnir ķ forystusveit
kommśnistaflokksins hrifust af gįfum hans, lęrdómi og kunnįttu ķ erlendum tungumįlum.

Kķnverskir embęttismenn segja aš Jiang sé traustur ķ sessi sem ęšsti leištogi Kķna en oršrómur
hefur veriš į kreiki um aš valdabarįtta hafi geisaš ķ Peking um skeiš. Andstęšingar Jiangs eru
sagšir hafa gagnrżnt hann fyrir aš safna aš sér fleiri titlum en hann eigi skiliš og žeim gęti tekist
aš vķkja honum frį.

Viršist óttast valdarįn hersins
Jiang hefur lagt mikla įherslu aš rękta tengslin viš kķnverska hershöfšingja og žykir žaš til marks
um pólitķska kęnsku en endurspegla um leiš veikleika hans og įhyggjur vegna hugsanlegs
valdarįns hersins.

Erfitt er aš meta hver stefna Jiangs veršur žar sem hann hefur veriš uppnefndur "vindhaninn" og er
sagšur haga seglum eftir vindi. Hann er žekktari fyrir varkįrni en framsękna stefnumótun og hann
er fyrsti leištoginn sem hefur enga reynslu af hermennsku. Hann nżtur žvķ mun minni viršingar
innan hersins en Deng.

Ķ öšrum Asķurķkjum hafa valdaskipti stundum leitt til valdarįns žegar nżr leištogi nżtur minni
stušnings innan hersins en fyrirrennarinn og Jiang viršist óttast žennan möguleika. Hann er sagšur
hafa fyrirskipaš fręšimönnum aš semja ritgerš um valdarįn ķ öšrum löndum og eitt sinn žegar hann
įvarpaši kķnverska lögreglumenn gerši hann žaš į bak viš skothelda hlķf.

Hann hefur žvķ lagt mikla įherslu į aš styrkja stöšu sķna innan hersins og honum hefur gengiš
betur aš fį hershöfšingjana į sitt band en flestir höfšu bśist viš. Margir telja aš hann hafi veriš
vanmetinn allan stjórnmįlaferilinn og reynst betri og žrautseigari stjórnmįlamašur sķšustu įrin en
andstęšingar hans įttu von į.

Hlynntur rķkisafskiptum
Jiang nam verkfręši ķ rśssneskum skóla og talar rśssnesku reiprennandi. Hann er einnig nokkuš
fęr ķ ensku og rśmensku, sem hann lęrši žegar hann starfaši ķ verksmišju ķ Rśmenķu. Hann į žaš
til aš heilsa japönskum gestum meš nokkrum oršum į japönsku og vitnar ķ rśmenska skįldiš
Mihai Eminescu žegar hann hittir Rśmena. Ennfremur vitnar hann stundum ķ įvarp Lincolns ķ
Gettysburg 1863 žar sem bandarķski forsetinn lagši įherslu į jafnrétti og frelsi og hugmyndir sķnar
um lżšręšislega stjórn ķ žįgu fólksins.

Jiang žykir ekki eins hvatvķs og Maó og Deng, sem voru bįšir miklir hugsjónamenn. Hann er
hlynntur auknu frjįlsręši ķ efnahagsmįlum en leggur įherslu į aš fariš verši hęgt ķ sakirnar og
viršist žeirrar skošunar aš rķkisvaldiš žurfi aš gegna veigamiklu hlutverki ķ efnahagslķfinu.

Deng var stoltastur af žróuninni ķ borgum eins og Shenzhen ķ sušurhluta landsins, žar sem
efnahagurinn blómstraši vegna einkafyrirtękja og samstarfs viš erlend fyrirtęki. Lķfskjörin hafa
stórbatnaš ķ žessum borgum en įhrif kommśnistaflokksins minnkaš.

Jiang viršist hins vegar įnęgšari meš gang mįla ķ Shanghai, žar sem afskipti rķkisvaldsins af
efnahagnum eru meiri. Hann viršist tregur til aš einkavęša rķkisfyrirtęki, en ekki af
hugsjónaįstęšum, heldur vegna žess aš hann óttast götumótmęli verkamanna sem gętu misst
vinnuna vegna einkavęšingarinnar.

Ekki flekkašur af blóšbašinu
Jiang er ekki talinn eins valdbošsgjarn og forverar hans. Hann ręddi viš lżšręšissinna sem tóku
žįtt ķ nįmsmannamótmęlunum įriš 1987 og hvatti žį til aš snśa sér aftur aš nįminu. Hann er
ekki talinn hafa veriš meš ķ rįšum žegar įkvešiš var aš beita hernum til aš kveša nišur mótmęlin
og var ķ Shanghai į žeim tķma.

Hann hefur žó tekiš hart į andófi gegn kommśnistaflokknum. Hann bannaši dagblaš ķ Shanghai
įriš 1989 vegna gagnrżni žess į flokkinn og fyrirskipaši aftökur nokkurra lżšręšissinna eftir
blóšsśthellingarnar ķ Peking. Flokkurinn hefur hert tök sķn undir stjórn Jiangs į sķšustu įrum,
žannig aš žvķ sem nęst allir andófsmenn landsins eru annašhvort ķ śtlegš eša fangelsi.

Tvķręš stefna
Jiang tók žįtt ķ menningarbyltingunni en žaš hafši žó ekki įhrif į frama hans eftir aš henni lauk įriš
1976. Hann var skipašur ašstošarrįšherra ķ išnašarrįšuneytinu įriš 1982 og borgarstjóri Shanghai
1986.

Litiš var į Jiang sem hęfan og umbótasinnašan borgarstjóra en hęfileikar hans sem gestgjafa eru
taldir hafa rįšiš śrslitum um aš hann komst til ęšstu metorša ķ kommśnistaflokknum. Deng og
helsti keppinautur hans, Chen Yun, voru tķšir gestir ķ Shanghai og Jiang lagši sig ķ framkróka viš aš
sżna žeim fyllstu viršingu.

Öldungarnir hrifust af žessum vel menntaša manni og žótt žeir deildu um flest voru žeir sammįla
um aš Jiang vęri best til žess fallinn aš taka viš leištogahlutverkinu. Žeir völdu hann aš hluta til
vegna žess aš hann var óflekkašur af blóšbašinu ķ Peking en tvķręš stefna hans var honum einnig
til framdrįttar. Deng leit į hann sem umbótasinna en Chen įleit hann haršan kommśnista, sem
hęgt vęri aš treysta til aš standa vörš um flokkinn og draga ekki um of śr rķkisafskiptunum ķ
efnahagnum.

Li į marga óvildarmenn
Margir telja aš enginn stjórnmįlamašur ķ Kķna verši jafn öflugur og valdamikill og Deng į nęstu
įrum og aš hópur įhrifamanna ķ stjórnmįlarįši flokksins geri śt um mįlin og taki stęrstu
įkvaršanirnar. Fari svo gęti Li Peng gegnt miklu hlutverki, en hann hefur veriš forsętisrįšherra frį
įrinu 1987 og deilt völdunum meš Jiang frį blóšsśthellingunum ķ Peking.

Li, sem er 68 įra, hefur oft virst öflugri stjórnmįlamašur en Jiang og er sagšur metnašargjarn og
mikill mįlafylgjumašur. Hann į einnig fleiri óvini en keppinauturinn.

Li įtti stóran žįtt ķ žeirri įkvöršun aš beita hervaldi į Torgi hins himneska frišar og hefur aldrei
losnaš viš smįnarblettinn sem fylgdi blóšbašinu. Hann hefur žó lagt mikiš kapp į aš bęta ķmynd
sķna, feršast um Kķna, kysst börn og žeir eru oršnir ótalmargir sem hann hefur heilsaš meš
handabandi.

Forsętisrįšherrann er verkfręšingur og menntašur ķ Sovétrķkjunum eins og Jiang og var eitt af
mörgum börnum sem Chou En-lai, fyrrverandi forsętisrįšherra, og kona hans ólu upp. Li įtti frama
vķsan innan kommśnistaflokksins žegar į ęskuįrunum og ašrir embęttismenn hafa sakaš hann
um hroka.

Vegna skapferlis Lis og haršlķnustefnu hefur alltaf stašiš styr um hann. Jafnvel móšir hans
fordęmdi hann sem umhyggjulausan son žegar hśn lį banaleguna į sjśkrahśsi ķ Peking įriš 1985.

Menntamenn hafa stundum haft Li aš spotti og segja hann ekki mjög greindan. Hann hefur žó
reynst slyngur og žrautseigur stjórnmįlamašur og haldiš lengur velli en margir bjuggust viš.

Helsti vandi Lis felst ķ žvķ aš samkvęmt stjórnarskrįnni getur hann ekki gegnt
forsętisrįšherraembęttinu lengur en fram į nęsta įr. Framtķš hans kann žvķ aš rįšast į žingi
kommśnistaflokksins ķ október.

Žingforsetinn valdamikill
Į mešal annarra įhrifamanna ķ Kķna er Qiao Shi, forseti žingsins, sem er 73 įra og hefur beitt sér
fyrir auknum įhrifum löggjafarsamkundunnar. Hann var eitt sinn talinn lķklegur til aš taka viš
embętti flokksleištoga, enda nįinn bandamašur Dengs, en hefur virst sętta sig viš aš standa ķ
skugga Jiangs og Lis. Hann stjórnaši įšur öryggislögreglunni og hefur mikil völd og įhrif, aš mati
fréttaskżrenda.

"Hann er alvörugefinn og fįmįll mašur og almennt įlitinn įreišanlegur, hęfur og framsżnn
stjórnmįlamašur," segir ķ ęvisögu hans.

"Gorbatsjov Kķna"
Zhu Rongji, sem er 69 įra, er varaforsętisrįšherra og oft nefndur "Gorbatsjov Kķna" vegna barįttu
sinnar fyrir efnahagsumbótum, en sjįlfur hefur hann óbeit į žvķ auknefni. Hann er žekktur sem
sįttasemjari ķ erfišum deilum og žarf oft aš takast į viš żmis vandamįl sem fylgja
efnahagsumbótunum, t.a.m. veršbólgu, gjaldžrot rķkisfyrirtękja, reiša bęndur og spillta
embęttismenn.

Zhu var įšur borgarstjóri Shanghai og framtķš hans ķ stjórninni ręšst af žvķ hvernig honum gengur
aš leysa žau fjölmörgu vandamįl sem eru į hans könnu.

Įhrifamiklir öldungar
Yang Shangkun, sem er nķręšur og fyrrverandi forseti landsins, reyndi aš notfęra sér stušning
sinn innan hersins og nįin tengsl viš Deng til aš verša ęšsti leištogi landsins. Ķ byrjun įratugarins
var hann įlitinn nęstęšsti embęttismašur Kķna og lķklegastur til aš verša valdamestur eftir frįfall
Dengs. Metnašur hans og framapot innan hersins fęršu honum hins vegar marga óvildarmenn og
Deng lagšist aš lokum gegn honum og knśši hann til aš draga sig ķ hlé įriš 1993 eftir aš hafa
gegnt forsetaembęttinu ķ fimm įr.

Yang gegndi mikilvęgu hlutverki ķ ašgeršunum gegn nįmsmönnunum ķ Peking 1989.

Peng Zhen, sem er 95 įra, var nįinn bandamašur Dengs og hefur haft mikil įhrif į bak viš tjöldin
žótt hann hafi lįtiš af öllum embęttum sķnum. Hann var borgarstjóri Peking ķ 15 įr og var įšur
forseti žingsins. Hann kemur stundum fram opinberlega ķ hjólastól og viršist viš góša heilsu mišaš
viš aldur.

Zhao Ziyang er 78 įra og hafši yfirumsjón meš róttękum efnahagsumbótum en féll ķ ónįš. Hann
var eitt sinn įlitinn lķklegur arftaki Dengs og varš leištogi kommśnistaflokksins ķ nóvember 1987,
žegar margir af gömlu byltingarmönnunum drógu sig ķ hlé. Įtjįn mįnušum sķšar komu öldungarnir
aftur fram į sjónarsvišiš og studdu kröfu haršlķnumanna um aš honum yrši vikiš frį vegna
félagslegs umróts sem umbótastefna hans olli.

Įšur en mótmęlin į Torgi hins himneska frišar voru kvešin nišur ręddi Zhao viš leištoga
nįmsmannanna og baš žį meš tįrin ķ augunum aš lįta af mótmęlunum.




Hugsanlegt aš 18 įra valdatķš breska Ķhaldsflokksins ljśki ķ dag

Kannanir benda til stórsigurs Verkamannaflokksins

London. Morgunblašiš.

EINNI lengstu kosningabarįttu žessarar aldar er lokiš į Bretlandi og leištogar flokkanna hafa sagt
sitt sķšasta orš įšur en breskir kjósendur ganga aš kjörboršinu eftir linnulitla kosningafundi ķ sex
vikur. Notušu John Major forsętisrįherra og Tony Blair, leištogi Verkamannaflokksins, tękifęriš ķ
gęrkvöldi til aš höfša til óįkvešinna kjósenda. Žeir sögšu, aš śrslitin vęru ekki rįšin en
skošanakannanir benda hins vegar til žess gangstęša. Samkvęmt žeim er śtilokaš, aš
ķhaldsmönnum takist aš vinna upp forskot Verkamannaflokksins og voru fréttaskżrendur žeirrar
skošunar, aš eini óvissužįtturinn vęri hversu stóran meirihluta Blair fengi ķ nešri deild breska
žingsins.

Stórsigur blasir viš Blair žótt skošanakönnun dagblašsins The Daily Telegraph, sem birtist ķ dag,
bendi til žess, aš forskot Verkamannaflokksins į Ķhaldsflokkinn hafi minnkaš. Blair skoraši ķ gęr į
stušningsmenn sķna aš slaka hvergi į.

Hvatningar leištoganna
John Major sagši ķ gęr, aš örlög Bretlands myndu rįšast ķ dag og bišlaši til kjósenda: "Ekki kasta
žvķ sem viš höfum afrekaš į glę ķ augnablikskęruleysi," sagši forsętisrįšherrann og bętti viš, aš
kosningabarįtta Verkamannaflokksins vęri eitt blekkingarbragš.

Major neitaši ķ gęr aš horfast ķ augu viš žaš, aš sennilega vęri 18 įra valdatķš Ķhaldsflokksins į
enda en Robin Oakley, fréttamašur BBC, breska rķkisśtvarpsins, sagši ķ samtali viš Morgunblašiš,
aš į undanförnum tveimur sólarhringum hefši ķhaldsleištoginn gert sér grein fyrir žvķ aš śrslitin vęru
rįšin og allt hans fas bęri žvķ vitni. Blair varaši sķna stušningsmenn enn einu sinni viš žvķ aš sofna
į veršinum en į blašamannafundi sķnum ķ gęrmorgun gat hann ekki varist brosi žegar spurt var um
vęntingar hans. "Žaš vęri ekki of djśpt ķ įrinni tekiš aš segja aš ég fyndi ekki til eftirvęntingar."
Žetta er žaš nęsta sem hann hefur komist žvķ aš hrósa sigri.

Paddy Ashdown, leištogi frjįlslyndra demókrata, var kokhraustur ķ gęr og sagši, aš ķ vęndum vęri
tķmamótasigur flokks sķns. Hann neitaši žó aš segja hvaš hann gerši sér vonir um aš vinna mörg
sęti en flestir eru sammįla um aš fęrri en 30 megi tślka sem ósigur fyrir hann.

Munur 10 til 20 stig
Samkvęmt skošanakönnunum ķ Daily Telegraph nżtur Verkamannaflokkurinn fylgis 46% og
Ķhaldsflokkurinn 33% og er munurinn sżnu minni en skošanakönnun ķ sama blaši ķ gęr.
Samkvęmt skošanakönnun, sem Guardian birti ķ dag er munurinn ašeins 10 prósentustig. Sį
munur myndi hins vegar nęgja Verkamannaflokknum til aš nį 50 sęta meirihluta.
Skošanakannanir, sem greint var frį ķ gęrkvöldi sżna allt frį 10 til 20 prósentustiga munar. Verši
munurinn 12 prósentustig er Verkamannaflokknum spįš 150 sęta meirihluta og standist sś
könnun, sem sżnir 20 prósentustiga mun, mun Verkamannaflokkurinn nį 285 sęta meirhluta
samkvęmt śtreikningum BBC.




Leištogafundinum ķ Helsinki seinkaš um einn dag

Jeltsķn gagnrżnir NATO og Bandarķkin

Moskvu, Helsinki. Morgunblašiš, Reuter.

BORĶS Jeltsķn Rśsslandsforseti gagnrżndi ķ gęr utanrķkisstefnu Bandarķkjanna og gerši sér mat śr
meišslum Bills Clintons Bandarķkjaforseta, sem hann sagši verša "sjśklinginn" į leištogafundi
žeirra ķ Helsinki ķ vikunni, öfugt viš žaš sem bśist hafi veriš viš. Jeltsķn gerir sér far um aš sżna aš
hann hafi nęgan styrk til aš stżra landinu og gefa hvergi eftir į fundinum meš Clinton en honum
veršur seinkaš um einn dag, fram į föstudag, vegna meišsla Bandarķkjaforseta, sem sleit lišbönd ķ
hné ašfararnótt föstudags.

"Ég vil ekki snśa aftur til daga kalda strķšsins og žaš vill žjóšin ekki heldur. En til žess aš svo verši
ekki, verša skilyršin aš vera hin sömu," sagši Jeltsķn og vķsaši til leištogafundarins meš Clinton.

Geysilegur žrżstingur er į Jeltsķn heimafyrir vegna stękkunar Atlantshafsbandalagsins, sem
fastlega er bśist viš aš verši ašalumręšuefni fundarins.

Į blašamannafundi meš rśssneskum, bandarķskum og finnskum blašamönnum ķ gęr sagšist
Jeltsķn Rśssa ekki óttast įrįs NATO-rķkjanna, slķkri įrįs yrši einfaldlega svaraš. Helsta
įhyggjuefniš vęri hernašarleg og efnahagsleg einangrun. Spurši forsetinn m.a. hvers vegna
hernašarbandalagiš hygši į ęfingar į Svartahafi, gegn óskum Rśssa. Um er aš ręša
sameiginlega heręfingu Śkraķnumanna og nokkurra NATO-rķkja į Krķmskaga og Svartahafi.
Rśssum var bošiš aš taka žįtt ķ ęfingunni, sem veršur ķ sumar, en žeir neitušu og kvįšust lķta į
hana sem ögrun viš sig.

Žį fór Jeltsķn höršum oršum um efnahagsmįl, sem žykir benda til žess aš hann muni reyna aš
nżta sér NATO-umręšuna til aš nį fram aukinni efnahagsašstoš frį Bandarķkjunum og raunar fleiri
rķkjum. Minnti Jeltsķn į aš margar minni žjóšir en Bandarķkjamenn hefšu fjįrfest meira ķ Rśsslandi
en žeir og ķtrekaši aš um erfišan fund yrši aš ręša.

Heilsa forsetanna kom til tals og sagšist Jeltsķn viš įgęta heilsu. Hann teldi sig betur undir žaš
bśinn aš stjórna Rśsslandi og ķ betra lķkamlegu įstandi nś en įšur en hann hefši veikst. "Jį ég var
veikur en hvaš meš žaš? Enginn er öruggur žegar veikindi eru annars vegar. Bill Clinton veiktist
einnig skyndilega," sagši Jeltsķn.

Samžykkja aldrei NATO-ašild Finna
Jeltsķn lżsti žvķ yfir ķ samtali viš finnska dagblašiš Helsingin Sanomat į sunnudag aš Rśssar
myndu aldrei geta fallist į NATO-ašild Finna, ekki kęmi til greina aš bandalagiš ętti meš žeim
hętti landamęri aš Rśsslandi. Noregur er eina NATO-rķkiš sem į landamęri aš Rśsslandi.

Yfirlżsing Rśsslandsforseta kom mörgum Finnum ķ opna skjöldu en ęšstu rįšamenn landsins hafa
žó ekki brugšist viš ummęlum Jeltsķns, aš öšru leyti en žvķ aš ķ žeim sé ekkert nżtt aš finna,
afstaša Rśssa ķ mįlinu hafi veriš ljós.

Ķ umręšum į žingi ķ gęr benti Paavo Lipponen forsętisrįšherra į aš Jeltsķn hefši ekki įtt
frumkvęši aš yfirlżsingunni, hśn hefši veriš svar viš spurningu blašamanns. Ķtrekaši Lipponen aš
stefna Finna vęri aš halda frumkvęši ķ eigin varnar- og öryggismįlum.




Skilja ekki ešli ljóss

London. The Daily Telegraph.

ŽRĮTT fyrir grķšarlegar framfarir į sviši vķsinda, hafa vķsindamenn višurkennt aš žrįtt fyrir miklar
rannsóknir į ešli ljóss, séu žeir litlu nęr um žaš. Į rįšstefnunni "Ljóseind '97" sem haldin er ķ
Hollandi ķ vikunni, munu breskir vķsindamenn višurkenna aš žeir skilji ekki til fulls ešli
ljóseindarinnar, sem er jafnframt algengasta eind alheimsins.

Vķsindamennirnir, sem starfa viš University College ķ London segja ljóseind hegša sér "vel" žegar
hśn streymi t.d. śr ljósaperu. Žegar grķšarleg orka hafi myndast, svo sem žegar alheimurinn
myndašist, breytist ešli hennar og verši illśtskżranlegt. Žvķ nįnar sem menn skoši ljóseindina, žvķ
flóknari viršist hśn.

Žaš var Albert Einstein sem setti fram žį kenningu um ljós įriš 1905 aš žaš vęri bylgjuhreyfing.
Vķsindamenn hafa nś komist aš žvķ aš žegar óvenjumikil orka myndast, breytist ljóseindin um
stundarsakir, og viršist ein flękja öreinda og andeinda. Žegar betur er aš gįš viršist ljóseindin
minna į kvarka og andkvarka, sem eru grunneindir alls, sem haldiš er saman af lķmeindum, sem
taldar eru halda kvörkum saman. Hefur vķsindamönnum ekki tekist aš śtskżra breytinguna sem
veršur į ljóseindinni meš neinu žekktu stęršfręšimódeli.




Björgun meš afli aš ofan

Santa Sindone, lķkklęši Krists, bjargašist śr miklum bruna ķ dómkirkju Tórķnó į dögunum. Nś
hefur sį sem į heišurinn af žessu gefiš sig fram og kardinįli ķ borginni lżst yfir kraftaverki. Žórunn
Žórsdóttir
komst aš žvķ aš mįliš er um margt dularfullt, myrkraöflum kennt um brunann,
halastjörnu eša bilun ķ rafmagni.


"HEILAGUR andi innblés mér kraft, og einhvernveginn, ég mun aldrei skilja hvernig, tókst mér aš
nį kistunni meš lķkklęšinu." Ķtalski slökkvilišsmašurinn Mario Trematore er nś hetja ķ Tórķnó. Hann
bjargaši einsamall lķkklęši krists, dżrgripnum śr dómkirkjukapellu borgarinnar, en gaf sig ekki fram
viš blašamenn fyrr en nokkru sķšar. Trematore var bśinn į vakt föstudagskvöldiš 11. aprķl og kominn
heim til sķn, į hęš yfir borginni, žegar sonur hans sį reykjarskż śtum gluggann. Trematore skildi
strax aš alvarlegur bruni vęri ķ mišbęnum. Hann hringdi ķ vinnuna og fékk žau svör aš höllin brynni
og kapellan meš. "Ég fann aš ég varš aš fara," segir Trematore. Hann hljóp umsvifalaust śt, flżtti
sér sem mest hann mįtti nišur ķ bę og ęddi inn ķ reykinn ķ kirkjunni.

Žar var hann aleinn žvķ allir hinir höfšu foršaš sér. Brunališsmenn og öryggisveršir bišu žess śti
sem verša vildi, stolt Tórķnó hafši oršiš eldi aš brįš. Skelfdir borgarbśar hópušust į torgiš framan
viš kirkjuna. Hallarkapellan tók aš brenna klukkan ellefu um kvöldiš, ómetanlegt verk arkitektsins
Guarino Guarini. Žarna hefur lķkklęšiš, Santa Sindone, veriš varšveitt ķ 303 įr. Žetta er helgur
gripur, sem sjaldan er tekinn śr rammgeršri kistu og sżndur almenningi. Katólikkar lįta ekki į sig
fį žęr nišurstöšur vķsindamanna aš klęšiš hafi ekki hjśpaš lķkama Krists, gerš efnisins og liturinn
sem notašur er bendi til aš žetta sé 13. aldar verk. "Ég bjargaši tįkni kristninnar," hrópaši
Trematore žegar hann kom śt śr kirkjunni klukkan hįlftvö um nóttina meš silfurkistuna sem geymir
klęšiš. Hann er trśašur mašur, ęttašur frį Sušur-Ķtalķu en hefur starfaš ķ Tórķnó ķ fimmtįn įr. Žar
hefur hann bunaš śr slöngum og vašiš reyk, en aldrei, hvorki fyrr né sķšar, žolaš annaš eins.

Raunar į hann sér fyrirrennara, ekki sķšur hugrakkan. Įriš 1532 nįši Vilhjįlmur af Chamberry
klęšinu śr ljósum logum, į nótt heilagrar Barböru. Frįsagnir herma aš Vilhjįlmur hafi brotiš upp
fjórlęstan skįp og nįš brennheitri kistunni. Žegar hann hafi gengiš til svefns hafi engill komiš og
grętt brunasįr į höndum hans. Žannig hafi Vilhjįlmur hlotiš žį gįfu aš geta lęknaš sjśka og
annįlar segja holdsveika hafa leitaš til hans śr gervöllu Savoie- héraši.

Trematore segir aš sķšustu daga hafi veikt fólk hringt mikiš til sķn: "Krabbameinssjśkur mašur sagši
mér aš hann hefši endurheimt vonina." Fleiri sögur um trś og hjįtrś tengjast brunanum. Tórķnó er
ein žriggja borga ķ svarta žrķhyrningnum svokallaša ķ Evrópu. Hśn er žekkt fyrir svartagaldur og
sértrśarh**
bruna 13. febrśar fyrir 15 įrum, sem olli dauša 64 manna ķ kvikmyndahśsi ķ borginni. Žar var sżnd
myndin "La chevre", saga manns sem flutti meš sér ógęfuna. Og fyrir 60 įrum brann konunglega
leikhśsiš, viš hlišina į dómkirkjunni.

En hvaš kapellubrunann um daginn varšar mun vinsęlt aš kenna um įhrifum halastjörnunnar Hale-
Bopp, sem sést hefur greinilega į himni undanfariš.

Arkitektinn Guarino Guarini (1624-1683) var mašur seinheppinn žvķ flest verk hans eyšilögšust ķ
sprengingum eša eldsvošum ef žau voru ekki rifin. Guarini var fęddur ķ Modena en starfaši viš hirš
hertogans Carlo Emanuele II, sem gekkst fyrir endurbótum į höfušborg svęšisins, Tórķnó. Žar hóf
Guarini ašalverk sitt įriš 1667, kapelluna Santa Sindone ķ dómkirkjunni. Hśn er įlitin perla
sķšbarokks į Ķtalķu og sżnishorn af tęknitilraunum ķ lok 17. aldar.

Af verkinu spruttu skólastefnur ķ heimspeki og stęršfręši, lausnir Guarinis žóttu frįleitar og
frįbęrar ķ senn: Žyngdarlögmįliš var léttvęgt fundiš ķ undnum formum žar sem segja mętti aš
tóm og fylling skiptist į. Innvišir kapellunnar sem kennd var viš Santa Sindone eru ónżtir. Kapellan
var nżuppgerš, žriggja įra vinnu 60 verkamanna lokiš. Žetta kostaši kostaši 2 milljarša lķra og til
stóš aš fagna endurbótunum į nęstu dögum. Ljóst er aš vinnupallar śr tré, sem enn stóšu uppi,
ollu mestum skaša. Marmaraklęšning sprakk og brotnaši, gifsskreytingar molnušu. Kirkjan er eins
og beinagrind ķ mišborginni. Ķ bili segja byggingaryrirvöld ķ Piemonte aš tjóniš nemi mörgum tugum
milljarša lķra og ómögulegt sé aš nį fyrra horfi. Rķkisstjórnin hefur žó nś žegar lįtiš 12 milljarša til
endurgeršar kapellunnar. Logarnir ķ henni sįust ekki utan frį og ekki nįšist aš slökkva žį fyrr en
klukkan fjögur um nóttina, sex stundum frį upphafinu. En klęšiš helga er óhult og nś į enga
įhęttu aš taka lengur. Rķkisfyrirtękiš Italgas hefur gefiš milljarš lķra til geršar kistu śr styrktum
kristal og steini žar utan um, meš rafeindabśnaš til aš gęta rakajafnvęgis og öryggis. Klęšiš,
sem nś er ķ ónefndri geymslu ķ borginni, veršur ekki lengur vafiš į stranga heldur lagt flatt į lķndśk,
yfir fjögurra metra langan og tveggja metra breišan. Hęgt veršur aš nį žvķ śr kistunni meš skjótum
hętti. Fyrirhugaš var aš sżna klęšiš į nęsta įri og kardķnįlinn ķ Tórķnó, Giovanni Saldarini, segir
björgun žess kraftaverk. Hann stašfestir aš klęšiš verši afhjśpaš eins og ętlaš var. Skrifaš stendur
aš engill hafi boriš klęšiš til Tórķnó, en ašalsęttin ķ Savoie, sem seinna varš konungsfjölskylda
Ķtalķu, eignašist žaš įriš 1578 og lét reisa um kapelluna um dżrgripinn. Įstęšur brunans eru ennžį
óžekktar, en tališ er aš upptök hafi veriš į žaki hallarinnar, sem liggur aš dómkirkjunni. Höllin sjįlf
skemmdist lķtiš, ašeins žakiš er ónżtt og minnihįttar mįlverk, į ķtalskan męlikvarša, uršu aš
ösku. Eldsvošinn er ķ rannsókn og bśist er viš aš henni ljśki eftir hįlfan annan mįnuš. Žį veršur ef
til vill vitaš hvort kviknaš hafi ķ śt frį rafmagni eša hvort kveikt hafi veriš ķ. Fjölmišlar minna į aš fyrr
um kvöldiš hafi framkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna, Kofi Annan, veriš ķ veislu ķ höllinni. En allir
hafi veriš farnir klukkustundu įšur en brunabošar fóru ķ gang.




Lśxusvandi Noršmanna


Kosningabarįttan ķ Noregi er spennandi og um margt einkennileg, žvķ tekist er hart į um
velferšina ķ einu rķkasta landi heims. Uršur Gunnarsdóttir ręddi viš fręšingana og kjósendurna ķ
Ósló fyrir kosningarnar sem fram fara nk. mįnudag.


VIŠ eigum viš lśxusvandamįl aš strķša, segja kjósendurnir. Svo aš segja allt gengur Noršmönnum ķ
haginn, žeir dęla olķu og gasi upp śr sjónum, eru bśnir aš greiša nišur erlendar skuldir og eiga ekki
ķ basli viš atvinnuleysisdrauginn. Vandamįlin krefjast ekki tafarlausra lausna og hęttan er sś aš
įhuginn į kosningunum dofni. En sś viršist ekki ętla aš verša raunin, žvķ žrįtt fyrir aš
kosningabarįttan sé ekki sżnileg į götum śti, er hśn hįš af miklum krafti og nišurstašan er sķšur
en svo ljós. Raunar svo óljós aš hśn skżrist kannski ekki fyrr en dögum og vikum eftir kosningar.

Kosningabarįttan er ekki sķst spennandi vegna žess aš jafnvel žótt Verkamannaflokkurinn nįi žvķ
marki sem Thorbjörn Jagland forsętisrįšherra setti sér ķ sķšasta mįnuši, aš fį ekki fęrri atkvęši
en sķšast, er framtķš hans ekki trygg. Fylgi žeirra flokka sem stutt hafa hann į žingi, Mišflokksins
og Sósķalķska vinstriflokksins, hefur dregist svo saman aš margir spį žvķ aš stjórnin falli į einhverju
umdeildu mįli, löngu įšur en kjörtķmabiliš er śti. "Žetta hefur veriš spennandi kosningabarįtta,
kosningarnar verša žaš įn efa og ég į von į višburšarķku kjörtķmabili, ólķkt žvķ sem veriš hefur
sķšustu fjögur įrin," segir Henrik Width, sem skrifar um stjórnmįl ķ Aftenposten. Bert Aardal,
yfirmašur rannsókna viš Samfélagsrannsóknastofnunina norsku, er ekki sannfęršur um aš Jagland
falli, en hann er sammįla Width aš barįttan sé spennandi og ólķk žvķ sem įšur hefur veriš.

Heilbrigšismįlin ķ öndvegi
Stóru mįlin ķ kosningabarįttunni eru heilbrigšismįl og mįlefni aldrašra, um žaš viršast allir
sammįla. Skömmu fyrir žinglok ķ vor var lögš fram tillaga um aš hękka lęgstu lķfeyrisgreišslurnar
um 1.000 kr. norskar, um 10.000 ķslenskar, og greiddu flestir stjórnarandstöšuflokkarnir atkvęši
meš henni. Jagland tók hins vegar illa ķ tillöguna, sem hann sagši dęmi um tękifęrismennsku og
var hśn felld. Žaš żtti hins vegar undir reiši margra, sem telja ekki nógu vel bśiš aš öldrušum ķ
Noregi žrįtt fyrir rķkidęmi žjóšarinnar. Og žessa reiši nżtti Carl I. Hagen, formašur
Framfaraflokksins, sér. Žegar ķ upphafi kosningabarįttunnar ķ įgśst, reyndist Framfaraflokkurinn
hafa aukiš fylgi sitt umtalsvert. "Hagen sogaši hreinlega aš sér óįnęgjufylgiš. Žaš skal engan
undra aš fólki žyki skömm aš žvķ aš um 10.000 manns séu į bišlistum eftir ašgeršum į
sjśkrahśsum, aš sjśklingar liggi į göngum og aš 4-5 gamalmenni séu saman ķ herbergi į
elliheimilunum," segir Width.

Aš sögn Aardals hefur ekki veriš um mikinn nišurskurš ķ heilbrigšiskerfinu aš ręša, heldur fjölgun
sjśklinga, sem ekki hefur veriš mętt. T.d. er mikill skortur į lęknum og hjśkrunarfólki og hefur
starfsfólk frį hinum Noršurlöndunum streymt til Noregs. Žrįtt fyrir aš Framfaraflokkurinn hafi veriš
fyrstur til aš taka mįliš upp, hafa hinir flokkarnir fylgt ófeimnir į eftir, enda erfitt aš vera mótfallinn
betra heilbrigšiskerfi, auk žess sem hver könnunin į fętur annarri hefur leitt ķ ljós aš heilbrigšismįl
eru eitt af žvķ sem brennur heitast į fólki, žrįtt fyrir aš žau hafi oftlega falliš ķ skuggann af öšrum
mįlum.

Innflytjendamįlin sem voru įberandi įriš 1995 voru žaš ekki ķ upphafi kosningabarįttunnar en hafa
ę oftar veriš nefnd, aš frumkvęši Framfaraflokksins sem Width segir hafa veriš gert til aš hressa
upp į fylgiš, sem dregiš hefur śr eftir óskabyrjun. Hagen viti sem er aš margir séu sammįla honum
um innflytjendamįl, žótt žeir fari ef til vill ekki hįtt meš žaš. Žį hefur umręšan um strangari
refsingar skotiš upp kollinum į sķšustu dögum og viršast flokkarnir nęr allir sammįla um aš žeirra
sé žörf.

Flokkseigandinn Hagen
Hagen hefur oft veriš lķkt viš hęgriöfgamennina Jörgen Haider ķ Austurrķki og Jean Marie Le Pen ķ
Frakklandi, aš ósekju aš mati Aardal og Width. Sį sķšarnefndi telur skošanir Hagens reyndar
enduróm af mįlflutningi tvķmenninganna žótt hann gangi ekki eins langt, en Aardal telur žaš rangt,
t.d. bendi ekkert til žess aš andśš į innflytjendum sé aš aukast ķ Noregi. Bįšir eru žeirrar
skošunar aš Hagen sé kannski fyrst og fremst tękifęrissinni, dęmi um žaš séu yfirlżsingar hans
um skattamįl en hann hafi slegiš mjög af kröfum sķnum um lęgri skatta, žegar honum žótti
einsżnt aš žaš vęri vęnlegra til įrangurs. Žį hafi innflytjendamįlin ekki veriš į stefnuskrį
flokksins ķ upphafi, heldur hafi hann tekiš žau upp į sķna arma žegar hann varš žess įskynja aš
margir Noršmenn voru lķtt hrifnir af innflytjendum.

Hagen er žrautžjįlfašur stjórnmįlamašur sem veit hvaš hann segir og hvaš ekki. Width segir hann
hafa nżtt sér žessa kunnįttu til hins żtrasta žegar hann ręši viškvęm mįl į borš viš
innflytjendamįl; allir viti hvaš viš sé įtt žótt oršin ķ sjįlfu sér segi lķtiš. Hann sé įberandi mašur
sem minni frekar į flokkseiganda en leištoga, og aš svo viršist sem margir kjósendur hugsi ekki śt
ķ žaš aš fleiri séu ķ Framfaraflokknum en hann, žeir žekki lķtiš sem ekkert til annarra frambjóšenda,
sem séu afar tryggir flokki sķnum og leištoga.

"Hagen bżšur upp į einfaldar lausnir, sem hann tyggur ofan ķ fólk. Hann er vanur žvķ aš vera ķ
sķfelldri sókn og žvķ hefur žaš reynst honum snśiš aš žurfa aš verjast žegar Jagland tók upp į žvķ
aš beina spjótum sķnum aš Framfaraflokknum, ķ staš hins hefšbundna andstęšings,
Hęgriflokksins," segir Aardal.

Verkamannaflokkurinn stóš illa ķ skošanakönnunum, var kominn nišur fyrir 30%, og ljóst aš margir
kjósenda hans voru hrifnir af mįlflutningi Hagens, sem til aš bęta grįu ofan į svart lżsti žvķ yfir aš
hann vęri sįttur viš aš Verkamannnaflokkurinn yrši įfram ķ stjórn. "Žį varš Jagland nóg bošiš,
eitthvaš varš aš gera. Hann réšst į Framfaraflokkinn og varaši kjósendur sķna ennfremur viš žvķ aš
fengi Verkamannaflokkurinn ekki sama hlutfall atkvęša og ķ sķšustu kosningum, myndi hann hętta
ķ stjórn. Ég held aš flestir séu sammįla um aš žetta hafi veriš heimskuleg yfirlżsing, žó hśn kunni
aš hafa hreyft viš mörgum kjósendum. Mér finnst hins vegar fulllangt gengiš aš tala um hótun eins
og sumir hafa gert." Bendir Aardal į žį skringilegu stašreynd aš jafnvel žótt Verkamannaflokknum
takist ekki aš nį žeim 36,9% sem Jagland hefur heitiš, kunni hann aš fį fleiri žingsęti en nś,
vegna atkvęšadreifingar.

Įstęšu slaks gengis Verkamannaflokksins telur Aardal m.a. leištogaskiptin, er Jagland tók viš af
Gro Harlem Brundtland og erfišleika hans meš żmsa rįšherra sķna. "Strķšinu um Evrópumįlin var
lokiš ķ bili, atvinnuįstandiš tryggt og efnahagurinn ķ blóma. Flokknum hefur hins vegar gengiš illa aš
nżta sér žetta en nś er kosningavél hans komin ķ gang og flokkurinn žokast hęgt upp į viš."

Evrópumįlin
Evrópumįlin hafa ekki veriš til umręšu, žrįtt fyrir tilraunir Mišflokksins til žess. En žau krauma
undir og įhrifa žeirra gętir svo sannarlega ķ kosningabarįttunni, aš mati Aardals. "Ķ kosningunum
um ašild aš Evrópusambandinu klofnušu margir flokkar ķ afstöšu sinni til ESB og biliš į milli
flokkanna żmist mjókkaši eša breikkaši. Og lķnurnar, sem dregnar voru ķ norska flokkapólitķk, eru
enn til stašar. Eftir hrun kommśnismans hefur munurinn į hęgri- og vinstriflokkum minnkaš žótt
flokkarnir séu enn til. En meš hinni hatrömmu ESB-umręšu breikkaši t.d. biliš į milli
Hęgriflokksins og Mišflokksins svo mikiš aš žeir aftaka nś meš öllu aš vinna saman. Sósķalķski
vinstriflokkurinn er klofinn m.a. vegna žess aš hluti flokksmanna hans er bśinn aš fį nóg af
samvinnu viš Verkamannaflokkinn og vill frekar vinna meš Mišflokkunum, sem žeir nįlgušust svo
mjög ķ nei-barįttunni. Žaš er ekki enn fullreynt hvaša varanlegu įhrif Evrópuumręšan hefur en įriš
1972 varš hśn til aš kljśfa flokka og flżta fyrir žvķ aš t.d. umhverfismįl voru tekin į dagskrį mun fyrr
en ella."

Einn angi Evrópuumręšunnar kom žó upp į yfirboršiš ķ vor, en žaš voru haršar deilur um
Schengen-samkomulagiš, sem mišjuflokkarnir, Mišflokkurinn, Kristilegi žjóšarflokkurinn og
Venstre, eru andvķgir. En Schengen- og Evrópuumręšan viršist dįin drottni sinum, žó vera kunni
aš henni skjóti sķšar upp į yfirboršiš.

Klęšlķtill Hęgriflokkur
Hęgriflokkurinn, sem var lengi nęststęrsti flokkurinn og hefur hlotiš yfir 30% fylgi, sér nś fram į
algert hrun. Honum er spįš um 10% atkvęša og nafn Jans Petersens, leištoga flokksins, er nęr
aldrei nefnt žegar rętt er um lķkleg forsętisrįšherraefni. Width telur hluta skżringarinnar žį aš
Hęgriflokkurinn hafi ekki gert nógu skżran greinarmun į sér og Framfaraflokknum. Aardal tekur
undir žetta, segir marga hęgrimenn hafa horfiš til Framfaraflokksins, m.a. vegna frjįlslyndrar stefnu
hans. "Hins vegar vilja margir hęgrimenn ekki sjį stefnu Framfaraflokksins ķ innflytjendamįlum og
žaš setur Hęgriflokkinn ķ vanda, hann vill hvorugan hópinn styggja. Žį lķšur Hęgriflokkurinn enn
fyrir afstöšu sķna til ESB, leištogann sem margir eru ósįttir viš og žaš hversu lķtill munur er oršinn į
Hęgriflokknum og Verkamannaflokknum.

Jan P. Syse, fyrrverandi forsętisrįšherra hęgrimanna, sagši fyrir nokkrum įrum aš
Verkamannaflokkurinn hefši stoliš fötum hęgrimanna į mešan žeir böšušu sig og įtti viš aš žeir
hefšu stoliš mįlefnunum. Hęgriflokknum hefur ekki alveg tekist aš finna sér nż barįttumįl."

Hinir flokkarnir tveir sem tapa miklu fylgi eru Sósķalķski vinstriflokkurinn og Mišflokkurinn. Aardal
segir žį bįša vera aš missa fylgi sem žeir fengu vegna Evrópuandstöšu sinnar, sérstaklega
Mišflokkurinn. Sósķalķski vinstriflokkurinn sé einnig klassķskur vinstriflokkur sem hafi įtt erfitt
uppdrįttar vegna hruns kommśnismans, leištogaskipta og deilna um hvaša stefnu skuli taka.

Ekki dregiš śr įhuga almennings
Žaš er lķtiš um veggspjöld į götum śti og auglżsingar stjórnmįlamanna eru bannašar ķ
ljósvakamišlum. Hins vegar ganga margir stjórnmįlmenn į milli hśsa og ręša viš kjósendur beint.
Svo viršist sem Noršmenn hafi heilmikinn įhuga į stjórnmįlum, žrįtt fyrir alla velferšina, sem
menn kynnu aš ętla óvin stjórnmįlaįhugans. Stjórnmįlažįtttaka er um 80% aš jafnaši og fór ķ
89% ķ kosningum um Evrópusambandiš. Fyrir nokkrum vikum virtust fjölmargir ętla aš sitja heima,
en hitinn ķ kosningabarįttunni hefur oršiš til žess aš allt bendir til žess aš jafnmargir greiši atkvęši
og ķ sķšustu kosningum. "Žetta er óneitanlega skrżtin barįtta, aš tekist skuli į um alla žessa
peninga. Erlendar skuldir hafa veriš greiddar upp, olķuišnašur skilar afgangi og išnašur ķ landi er į
uppleiš. En į móti kemur aš margir eru hręddir um aš fara of geyst og óttast veršbólgudrauginn,
svo žaš er tekist į."

Flókiš pśsluspil
Mįlefnin eru ekki žaš eina sem kosningarnar snśast um, žęr snśast ekki sķšur um žaš hverjir séu
hęfustu leištogarnir. Jagland nżtur mests fylgis en Kjell Magne Bondevik, fyrrverandi leištogi
Kristilega žjóšarflokksins, kemur fast į hęla honum. Width og Aardal segja flokk Bondeviks
hagnast į löngun margra eftir breytingum og andśš į Framfaraflokknum, hann lendi žarna į milli
og Bondevik sé reyndur stjórnmįlamašur og frambęrilegur.

En žar sem ekki er kosiš um forsętisrįšherra, vandast mįliš. Miš- og borgaraflokkarnir eru margir
og smįir, og žaš er meiri hreyfing į kjósendum en nokkru sinni enda erfitt aš gera upp į milli allra
flokkanna, sem eru alls 21, žar af bjóša įtta fram į landsvķsu. Mišflokkarnir hafa sżnt įhuga į žvķ
aš mynda rķkisstjórn, nokkuš sem ekki hefur gerst fyrr, aš sögn Aardal. Įstęšan er m.a. sś
samvinna sem komst į vegna andstöšu flokkanna viš ESB en hśn hefur einnig oršiš til žess aš
Mišflokkurinn og Hęgriflokkurinn, sem studdi ESB-ašild eindregiš, žvertaka bįšir fyrir samstarf sķn
ķ milli. "Svo er aš sjį hvaš gerist žegar į hólminn er komiš, hvort flokkarnir grafa strķšsöxina til
žess aš mynda stjórn borgara- og mišflokka, opnist möguleiki į slķku," segir Aardal. "Žeirra bķšur
flókiš pśsluspil nįi Verkamannaflokkurinn ekki markmiši sķnu. En takist žaš, tel ég ólķklegt annaš
en aš hann haldi velli, svo sterk er staša flokksins žrįtt fyrir allt."




Seinkun EMU śtheimtir breytingu į Maastricht

MAASTRICHT-sįttmįlinn veitir ekkert svigrśm til aš fresta gildistöku Efnahags- og myntbandalags
Evrópu (EMU) frekar en oršiš er, aš sögn embęttismanna, sem Morgunblašiš ręddi viš ķ Brussel.
Višmęlendur blašsins segja aš vilji menn seinka gildistöku EMU, til dęmis vegna
efnahagsvandans ķ Žżzkalandi, verši aš breyta sįttmįlanum, en slķkt sé nįnast śtilokaš vegna
žess tķma og fyrirhafnar, sem žaš hefši ķ för meš sér, burtséš frį pólitķskum afleišingum.

Fylgismenn frestunar į gildistöku EMU hafa vitnaš ķ grein 109j ķ Maastricht-sįttmįlanum, en žar
segir aš hafi dagsetning gildistöku EMU ekki veriš įkvešin fyrir įrslok 1997, skuli myntbandalagiš
ganga ķ gildi 1. janśar 1999. Višmęlendur Morgunblašsins segja aš žaš hafi aldrei veriš ętlunin aš
hęgt yrši aš lesa śt śr žessari grein aš gildistakan gęti oršiš sķšar en 1999, heldur hafi hśn žvert
į móti įtt aš gefa kost į aš flżta gildistöku EMU.

Hafa ekki lesiš sįttmįlann
"Seinkun gildistöku er óframkvęmanleg. Hśn hefši ķ för meš sér aš taka yrši samninginn upp aš
nżju og sķšan yršu fimmtįn žjóšžing aš stašfesta breytinguna. Žetta gęti seinkaš EMU um tķu įr,"
segir hįtt settur embęttismašur framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins. "Umręšur ķ Žżzkalandi
um aš seinka gildistöku EMU fara eingöngu fram į mešal žeirra, sem hafa ekki lesiš Maastricht-
sįttmįlann."

Žaš višhorf er rķkjandi į mešal sérfręšinga ķ peningamįlum aš žżzka stjórnin muni reyna sitt
żtrasta til aš standa viš skilyrši Maastricht-sįttmįlans um fjįrlagahalla og opinberar skuldir hvaš
sem žaš kostar, jafnvel meš "bókhaldsbrögšum", en Žjóšverjar hafa gagnrżnt slķka talnaleiki hjį
öšrum ašildarrķkjum Evrópusambandsins.

Svigrśm til pólitķskrar tślkunar
Sérfręšingar benda jafnframt į aš Maastricht-sįttmįlinn gefi nokkurt svigrśm til pólitķskrar tślkunar
į žvķ, hvort markmišunum hafi veriš nįš -fjįrlagahalli upp į 3% af landsframleišslu og skuldahlutfall
upp į 60% séu ekki heilagar tölur. Žaš nęgi til dęmis aš rķki "nįlgist" markmišiš um 3%
fjįrlagahalla "umtalsvert og samfellt", eša žį aš halli umfram 3% sé ašeins "tķmabundin
undantekning."

"Kostnašurinn af sameiningu Žżzkalands er tķmabundin undantekning," segir einn žeirra
embęttismanna, sem viš var rętt.

EMU sem "tóm skel"?
Aš sögn Reuters-fréttastofunnar hafa hugmyndarķkir lögfręšingar varpaš žvķ fram aš takist
nęgilega mörgum ašildarrķkjum ekki aš uppfylla skilyršin ķ Maastricht sé hęgt aš hleypa EMU af
stokkunum sem "tómri skel" - ž.e. aš myntbandalagiš taki gildi samkvęmt samningnum en hafi
engin ašildarrķki.




Bandarķkin og Kķna deila um mannréttindi

Lķkar ekki umvandanir alręšisstjórnar

Washington. Reuter.

BANDARĶKIN eru ķ fylkingarbrjósti ķ mannréttindabarįttunni og kunna lķtt aš meta umvandanir
"alręšisstjórna, sem troša į grundvallarréttindum manna". Kom žetta fram hjį talsmanni
bandarķska utanrķkisrįšuneytisins ķ fyrradag en tilefniš var višbrögš kķnverskra stjórnvalda viš
gagnrżni Bandarķkjastjórnar į įstand mannréttindamįla ķ Kķna.

Kķnastjórn brįst mjög hart viš ašfinnslum ķ sinn garš ķ įrlegri skżrslu Bandarķkjastjórnar um
mannréttindamįl og svaraši mešal annars meš žvķ aš lżsa Bandarķkjunum sem landi byssunnar,
hryšjuverka og kynžįttamismununar. Žar sagši einnig, aš bandarķskt lżšręši vęri ašeins fyrir hina
rķku.

Haršorš įlyktun
Nicholas Burns, talsmašur bandarķska utanrķkisrįšuneytisins, sagši ķ svari sķnu, aš Bandarķkin
hefšu įvallt veriš lżšręšisrķki enda vildu milljónir manna um allan heim fį aš setjast žar aš öfugt viš
žaš, sem vęri ķ alręšisrķkjunum. Straumurinn lęgi ekki til žeirra, heldur frį žeim.

Bandarķkin og Evrópurķkin ętla aš standa saman aš haršoršri įlyktun um mannréttindamįl ķ Kķna į
fundi mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna en hśn kemur saman til fundar ķ Genf sķšar ķ
žessum mįnuši.




Meirihluti sęnskra kjósenda hlynntur EMU-ašild

MEIRIHLUTI Svķa er hlynntur ašild lands sķns aš Efnahags- og myntbandalagi Evrópu (EMU),
samkvęmt nišurstöšum skošanakönnunar, sem sęnska blašiš Expressen birti į mįnudag. Hins
vegar er tališ ólķklegt aš rķkisstjórn Görans Persson įkveši aš stefna į stofnašild aš bandalaginu
strax įriš 1999, žótt sęnski sešlabankinn žrżsti nś į um slķka įkvöršun.

Ķ könnun Expressen sögšust 26% hlynnt EMU-ašild strax įriš 1999 og 26% sögšust hlynnt ašild,
en ekki strax viš stofnun EMU. Andstęšingar EMU-ašildar eru 37%. Śrtak könnunarinnar var 1.000
manns.

Monica Björklund, stjórnmįlaskżrandi Svenska Dagbladet, segir aš žessar tölur komi į óvart, enda
hafi meirihluti Svķa hingaš til veriš andvķgur EMU-ašild. Hins vegar sé til ķ dęminu aš almenningur
hafi nś įttaš sig į žvķ aš EMU muni verša aš raunveruleika og óttist įhrif žess fyrir Svķa aš standa
utan myntbandalagsins.

Sešlabankinn vill stofnašild
Sešlabanki Svķžjóšar žrżstir nś ķ auknum męli į rķkisstjórn Görans Persson aš stefna į stofnašild
aš EMU, samkvęmt fréttum sęnskra blaša. Bankinn mótmęlti į sķnum tķma žeirri nišurstöšu
Calmfors- nefndarinnar aš Svķžjóš ętti aš bķša meš ašild aš myntbandalaginu. Aš mati
sešlabankans er ljóst aš evróiš veršur notaš ķ Svķžjóš, hvaš sem stjórnmįlamennirnir segja.
Fyrirtęki munu sękjast eftir aš taka lįn ķ evró og heimilin einnig, žegar fram lķša stundir. Žį kann
sparnašur Svķa aš leita yfir ķ evró. Bankinn telur žvķ aš fjįrmįlageirinn og efnahagslķfiš ķ heild muni
lķša fyrir seinkun į ašild.

Stefan Ingves, ašstošarsešlabankastjóri, sagši ķ erindi ķ sķšustu viku aš ef Svķžjóš yrši meš ķ EMU
frį upphafi mętti foršast ónaušsynlegar og dżrar lausnir, bęši fyrir fyrirtękin og samfélagiš.

Bśizt viš aš ašild seinki
Göran Persson, sem var hlynntur EMU sem fjįrmįlarįšherra, hefur ekki viljaš taka af skariš
varšandi stefnu rķkisstjórnarinnar eftir aš hann varš forsętisrįšherra. Hann hefur lofaš aš segja hug
sinn ķ nęsta mįnuši og bśast margir viš aš hann muni nota frķdag verkalżšsins til aš gefa
yfirlżsingu. Flestir bśast viš aš hann muni lżsa žvķ yfir aš bešiš verši meš ašild aš EMU ķ nokkur
įr.

Stjórnmįlaskżrendur telja aš Persson hafi ekki tekizt aš sannfęra nęgilega stóran hluta
Jafnašarmannaflokksins um įgęti EMU- ašildar og jafnframt hafi hann įhyggjur af afstöšu
Mišflokksins, sem hefur veitt stjórninni stušning ķ żmsum mikilvęgum mįlum.

Aš sögn Reuters-fréttastofunnar sagši formašur Mišflokksins, Olof Johansson, į fundi į mįnudag
aš ef stjórn Jafnašarmannaflokksins reyndi aš koma Svķžjóš inn ķ EMU, myndi flokkur hans hętta
stušningi viš hana. Jafnašarmenn žyrftu žó ekki į stušningi Mišflokksins aš halda til aš taka
įkvöršun um EMU-ašild, žar sem nęststęrsti flokkurinn į žingi, Hęgriflokkurinn, styšur inngöngu
ķ EMU eindregiš.




Eitt įr lišiš frį upphafi kśarišufįrsins

Neytendavernd bętt

Brussel. Reuter.

ĮR VAR lišiš ķ gęr frį žvķ Stephen Dorrell, heilbrigšisrįšherra Bretlands, višurkenndi ķ žingręšu aš
tengsl kynnu aš vera į milli kśarišu og Creutzfeldt-Jakob-sjśkdóms ķ mönnum. Sś yfirlżsing hleypti
af staš miklu fįri ķ Evrópu og varš Evrópusambandinu tilefni til aš banna allan śtflutning brezks
nautakjöts.

Į žessum tķmamótum reyndi Emma Bonino, framkvęmdastjórnarmašur ESB, sem nś hefur veriš
fališ aš hafa yfirumsjón meš heilbrigši matvęla, aš sannfęra Evrópužingiš um aš
framkvęmdastjórnin ętlaši aš grķpa til raunhęfra ašgerša til aš hindra aš sagan endurtęki sig og
aš neytendum gęti stafaš hętta af matvöru.

Bonino lofaši mešal annars aš setja į stofn sérstaka vķsindanefnd til aš kanna įhrif
erfšaefnisbreyttra matvęla į menn. Hśn sagšist jafnframt hafa oršiš fyrir vonbrigšum meš įkvöršun
landbśnašarrįšherra ESB-rķkja fyrr ķ vikunni, en žeir įkvįšu aš skjóta upprunamerkingum į
nautakjöti į frest fram til įrsins 2000.

Bonino lofaši skżrslu um heilbrigši matvęla ķ nęsta mįnuši og rįšstefnu um sömu mįl ķ
september.

Kostnašurinn 420 milljaršar
Sķšastlišinn įratug hafa komiš upp 178.000 tilfelli af kśarišu ķ Evrópusambandinu og Sviss. Žar af
voru 172.000 ķ Bretlandi. Nęstflest tilfelli voru ķ Sviss, 230, og 185 tilfelli uppgötvušust į Ķrlandi.

Gert er rįš fyrir aš kostnašur viš ašgeršir ESB til aš berjast gegn sjśkdómnum og bętur til bęnda
fyrir nautgripi, sem žeir hafa oršiš aš slįtra, nemi um 420 milljöršum króna į žremur įrum. Bretar
hafa žegar slįtraš 1,3 milljónum fulloršinna nautgripa og ķ žessari viku var byrjaš aš slįtra 100.000
ķ višbót.




Neyšarįstand ķ Arkansas, Ohio og Kentucky

Gķfurlegt tjón af völdum skżstróka og flóša

Arkadelphia. Reuter.

MIKLIR skżstrókar ollu gķfurlegu tjóni ķ Arkansas ķ Bandarķkjunum sl. laugardag og į sunnudag var
vķša eins og yfir vķgvöll aš lķta. Heilu hverfin ķ sumum bęjum voru ķ rśst og aš minnsta kosti 24
manns tżndu lķfi. Ķ Ohio, Kentucky, Mississippi og Tennessee hafa nķtjįn manns lįtist af völdum
skżstróka og mikilla flóša ķ kjölfar žeirra. Žrumuvešur varš tveimur Texas-bśum aš bana į
sunnudag.

Meira en 20 skżstrókar fóru yfir Arkansas į laugardag og skildu žeir eftir sig eyšileggingu į 400
km löngu svęši frį sušurhluta rķkisins aš landamęrunum viš Missouri. Var bśist viš, aš Bill
Clinton, forseti Bandarķkjanna, lżsti svęšiš sérstakt hamfarasvęši og kęmi sjįlfur į vettvang ķ
žessu heimarķki sķnu ķ dag.

Bęrinn Arkadelphia varš einna verst śti en žar fórust sex og um 80 manns slösušust. Hundruš
ķbśšarhśsa og annarra bygginga eyšilögšust. Mike Huckabee, rķkisstjóri ķ Arkansas, kom žangaš ķ
gęr og honum ofbauš eyšileggingin. Sagši hann, aš įstandiš vęri eins og eftir ragnarök og bętti
viš, aš į laugardag hefšu veriš fleiri skżstrókar ķ Arkansas en allt sl. įr.

Hverfiš žurrkašist śt
Yfirleitt snerta skżstrókar jöršu ķ stutta stund og hverfa sķšan en nś fóru žeir eftir meira en hįlfu
rķkinu. Eitt ķbśšarhverfiš ķ Arkadelphia žurrkašist alveg śt en žar voru hjólhżsi, timburhśs og nokkur
mśrsteinshśs. Höfšu flestir ķbśanna leitaš skjóls annars stašar.

Ķ fyrradag var byrjaš į aš fjarlęgja brak śr hśsum, fallin tré og sundurtęttar leišslur en mikiš śrfelli
hamlaši verkinu og einnig haglél en stęrstu höglin voru į viš hęnuegg.

Gķfurlegar rigningar ollu žvķ, aš įr flęddu yfir bakka sķna ķ Ohiodalnum og hefur veriš lżst yfir
neyšarįstandi į sumum svęšum ķ Ohio, Kentucky og ķ Vestur- Virginķu. Ķ Kentucky drukknušu sjö
manns og tveir ķ Ohio en įtta er enn saknaš. Heita mį, aš bęirnir Falmouth og Butler ķ Kentucky
séu į kafi.

24 sm śrkoma į sólarhring
Frį žvķ seint į föstudegi og fram eftir sunnudegi hafši rignt sem svarar til 30 sm ķ borginni Louisville
ķ Kentucky og žar af 24 sm į einum sólarhring. Hefur aldrei męlst žar önnur eins śrkoma enda
hękkaši vatnsborš Ohio-fljótsins um 5,8 metra į einum sólarhring. Bśist var viš, aš vatniš ķ fljótinu
héldi įfram aš aukast fram į morgundaginn.




Įhrif ósongatsins yfir Sušurskautslandinu

Fįbrotin dżr afmyndast vegna geislunar

Palmer-stöšinni, sušurskautinu. Reuter.

ĮHRIFA śtfjólublįrrar geislunar viršist fariš aš gęta hjį dżralķfi į sušurskautssvęšinu žar sem
geislun er óvenjumikil vegna ósongatsins ķ fjóra mįnuši į įri hverju. Fóstur krossfiska bera
einkenni afmyndunar og drepast įšur en eggin klekjast śt. Ķgulker hętta hrygningu og dęmi er um
jurtir sem myndaš hafa sérstaka vörn gegn śtfjólublįrri geislun.

Vķsindamenn velta žvķ fyrir sér hvort afmyndun plantna og fįbrotinna dżra af völdum ósongatsins sé
ašeins forsmekkurinn og sķšar komi aš sjįlfri mannskepnunni.

Rannsóknir bandarķskra vķsindamanna ķ Palmer-stöšinni į Anvereyju viš Sušurskautslandiš hafa
leitt ķ ljós, aš einfaldar dżrategundir sżna einkenni afmyndunar af völdum śtfjólublįrrar geislunar. Į
žaš viš um svifdżr og lindżr, sem dżr ofar ķ fęšukešjunni nęrast į. Enginn žorir aš segja til um
įhrif žessa, svo sem į hvali sem lifa į svifdżrum og sjófugla sem lifa į skelfiski.

Lķffręšingar hafa komist aš žvķ, aš fóstur sęsnigla og annarra hryggleysingja vaxa óešlilega og
afmyndast er žau lenda ķ "steypibaši" śtfjólublįrra geisla į vorin. Svķfa lirfur ķ yfirboršslagi hafsins ķ
milljónatali žar sem žęr eru aušveld brįš dżra ­ og geislunar. Fullvaxin viršast dżrin ekki verša fyrir
įhrifum śtfjólublįa ljóssins žar sem žau lifa į miklu meira dżpi.

Bśa til eigin varnir
Sumar lķfverur į sušurskautssvęšinu hafa brugšist viš geisluninni af eigin rammleik og jafnvel
myndaš varnir gegn henni. Dęmi žess efnis er svonefnd perlujurt sem byrjaš hefur į žvķ aš
framleiša sérstakt litarefni til aš verja sig, og komiš hefur ķ ljós, aš nokkur lindżr framleiša nś
kjarnsżru sem drekkur ķ sig śtfjólublįa geisla og viršist verja dżrin meš sama hętti og sólkrem.




Mśslimabandalagiš vinnur stórsigur ķ kosningunum ķ Pakistan

Namaz Sharif stafar lķtil hętta af flokki Bhutto

Ętti aš standa vel aš vķgi reyni hann aš skerša völd forsetans

Ķslamabad. Reuter, The Daily Telegraph.

FRÉTTASKŻRENDUR sögšu ķ gęr aš stórsigur Mśslimabandalags Namaz Sharifs ķ
žingkosningunum ķ Pakistan į mįnudag žżddi aš hann gęti myndaš sterka stjórn, sem stafaši
ekki mikil hętta af Žjóšarflokki Benazir Bhutto, er galt mikiš afhroš ķ kosningunum. Sharif ętti
einnig aš standa vel aš vķgi ef togstreita skapašist į nż milli stjórnarinnar og forsetaembęttisins,
sem hefur vikiš fjórum sķšustu rķkisstjórnum landsins frį.

Bhutto sakaši yfirvöld um stórfelld kosningasvik en erlendir eftirlitsmenn frį Evrópusambandinu og
Breska samveldinu voru sammįla um aš śrslitin endurspeglušu vilja pakistönsku žjóšarinnar žrįtt
fyrir minnihįttar galla į framkvęmd kosninganna. "Eftirlitsmennirnir fundu engar vķsbendingar um
stórfelld kosningasvik," sagši ķ yfirlżsingu frį eftirlitsnefnd Evrópusambandsins.

Bhutto neitaši aš višurkenna śrslitin en sagšist vilja aš Žjóšarflokkurinn og stjórn Sharifs ynnu
saman aš žvķ aš koma į "pólitķskum stöšugleika til aš styrkja lżšręšiš og efnahag landsins".

Žegar śrslit lįgu fyrir ķ 194 kjördęmum af 217 hafši Žjóšarflokkurinn ašeins fengiš 17 žingsęti, en
flokkur Sharifs, Mśslimabandalagiš, 132. Lķklegt var aš Mśslimabandalagiš og samstarfsflokkur
žess fengi tvo žrišju žingsętanna, sem nęgir til aš breyta stjórnarskrįnni.

Žjóšarflokkurinn fékk 86 žingsęti ķ sķšustu kosningum ķ október 1993 og myndaši meirihlutastjórn
meš stušningi smęrri flokka og óhįšra žingmanna. Forsetinn, Farooq Leghari, leysti žingiš upp og
vék Bhutto śr embętti forsętisrįšherra 5. nóvember vegna įsakana um spillingu og óstjórn.

Žarf aš gęta sķn į hernum
Heimildarmenn ķ Žjóšarflokknum sögšu aš Bhutto hefši hugleitt žann möguleika aš flokkurinn
snišgengi žingiš til aš mótmęla meintum kosningasvikum. Fréttaskżrendur sögšu aš slķkt hefši
ekki skipt nokkru mįli fyrir stjórn Sharifs vegna ófara Žjóšarflokksins ķ kosningunum.

"Žótt Žjóšarflokkurinn vildi spilla fyrir, žį gęti hann žaš ekki," sagši Shirin Mazari, sérfręšingur ķ
stjórnmįlum Pakistans.

Mazari bętti viš aš žótt Sharif stafaši ekki mikil hętta af Žjóšarflokknum žyrfti hann aš gęta sķn į
forsetanum og yfirmönnum hersins, sem hafa haft mikil įhrif ķ landinu. Pakistan hefur veriš undir
stjórn hersins ķ 24 įr af 50 frį žvķ landiš fékk sjįlfstęši frį Bretlandi. Forsetinn hefur vikiš fjórum
sķšustu rķkisstjórnum Pakistans frį, žar af tveimur stjórnum Bhutto og einni sem Sharif fór fyrir.

Sartaj Aziz, framkvęmdastjóri Mśslimabandalagsins, sagši aš tryggja žyrfti pólitķskan stöšugleika
ķ landinu og žvķ vęri naušsynlegt aš koma ķ veg fyrir frekari togstreitu milli forseta landsins og
forsętisrįšherrans.

Aziz gaf til kynna aš Mśslimabandalagiš hygšist ekki afnema svokallaš Varnarmįla- og
žjóšaröryggisrįš, sem Leghari forseti stofnaši ķ sķšasta mįnuši. Rįšiš er skipaš nokkrum
hįttsettum rįšherrum og hershöfšingjum og tryggir hernum formleg įhrif į stjórn landsins žótt žaš
eigi ašeins aš gegna rįšgjafarhlutverki. Aziz sagši aš nżja žingiš myndi lįta į žaš reyna hvernig
rįšiš starfaši įšur en įkvešiš yrši um framtķš žess.

Fyrir kosningarnar höfšu andstęšingar Sharifs sakaš hann upp aš hafa gert leynilegan samning viš
Leghari um aš Mśslimabandalagiš gęti komist til valda aš žvķ tilskildu aš žaš féllist į "rįšgjöf"
öryggisrįšsins. Bįšir sögšu žeir ekkert hęft ķ žeim įsökunum.

Žarf aš minnka völd forsetans
Fréttaskżrendur sögšu aš Sharif žyrfti aš nota sterka stöšu sķna į žinginu til aš afnema
öryggisrįšiš og stjórnarskrįrįkvęši, sem heimilar forsetanum aš leysa upp žingiš og vķkja
rķkisstjórnum frį.

Mazari sagši aš Sharif žyrfti aš leggja meginįherslu į aš tryggja raunverulegt žingręši ķ landinu og
auka völd forsętisrįšherrans į kostnaš forsetans. Slķkt gęti leitt til togstreitu milli stjórnarinnar og
Legharis, en forsętisrįšherrann ętti aš vera sterkur aš vķgi vegna hins mikla stušnings sem
flokkur hans fékk ķ kosningunum.

"Pakistan er eins og hįlfkaraš hśs," sagši Mazari. "Viš segjumst bśa viš žingręši, en reyndin er
sś aš völd forsetans hafa aukist og viš getum ekki haldiš įfram į sömu braut."

Ekki var greint frį žvķ ķ gęr hversu mikil kjörsóknin var en pakistanskir embęttismenn sögšu aš
hśn hefši veriš innan viš 20%. Žessi litla kjörsókn er talin įfall fyrir Leghari, sem bošaši til
kosninganna žrįtt fyrir kröfur almennings um aš spilltir stjórnmįlamenn yršu sóttir til saka og
hreinsaš yrši til ķ stjórnkerfinu įšur en gengiš yrši til kosninga.

Bśist viš višręšum viš Indverja
Sharif var forsętisrįšherra į įrunum 1990-93 og ręddi žį nokkrum sinnum viš P.V. Narisimha
Rao, forsętisrįšherra Indlands, en višręšur rķkjanna hafa legiš nišri ķ žrjś įr. Rķkin hafa hafa hįš
žrjś strķš, žar af tvö um Kasmķr, frį žvķ žau fengu sjįlfstęši frį Bretlandi fyrir hįlfri öld.

Robin Raphel, ašstošarutanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, sem fer meš mįlefni Sušur-Asķu, kvašst
telja aš Sharif myndi standa viš orš sķn um aš hefja višręšur viš Indverja aš nżju.

Pakistanar vilja aš Kasmķrbśar fįi aš įkveša framtķš landsvęšisins ķ žjóšaratkvęšagreišslu.
Indverjar, sem stjórna tveimur žrišju svęšisins, hafa hafnaš žessu og saka Pakistani um aš hafa
veitt ašskilnašarsinnum ķ Kasmķr hernašarašstoš. Pakistanir segjast hins vegar ašeins hafa veitt
žeim pólitķskan stušning.




Žśsundir ķbśa ķ Winnipeg flżja vegna leka ķ flóšvarnargarši

Vatnshęš aš nį hįmarki

Winnipeg ķ Manitoba og Grand Forks ķ Noršur-Dakóta. Reuter.

ŽŚSUNDIR ķbśa Winnipeg-borgar ķ Manitoba-fylki ķ Kanada flśšu heimili sķn ķ gęr žegar flóšvatn
Raušįr tók aš leka ķ gegn um fimm metra hįan varnargarš, sem byggšur hafši veriš ķ skyndi į
sķšustu dögum viš sušvesturenda borgarinnar.

Įtta žśsund manns ķ St.Norbert- śthverfinu žurftu aš rżma hśs sķn. Fljótlega gekk aš žétta lekann.
Sérfręšingar yfirvalda höfšu spįš aš flóšiš nęši hįmarki ķ Winnipeg 5. maķ, en hafa nś flżtt žeirri
dagsetningu og segja borgarbśum, sem eru um 650.000, aš bśast viš hįmarksvatnshęš 2. eša 3.
maķ. Žaš žżšir žó ekki aš eftir žaš sé öll hętta lišin hjį, žvķ vatniš rennur mjög hęgt vegna žess
hve flatlent er į žessum slóšum. Gert er rįš fyrir aš žaš taki vatniš allt aš fjórar vikur aš sjatna.

Alls hafa 28.000 Kanadamenn fram aš žessu veriš knśnir til aš yfirgefa heimili sķn vegna flóšsins ķ
Raušį, og įšur en flóšiš fęršist noršur fyrir landamęri Noršur- Dakóta og Manitoba höfšu 50.000
Bandarķkjamenn žurft aš gera hiš sama. Tveggja kanadķskra drengja og eins manns hefur veriš
saknaš frį ķ lišinni viku, og er tališ aš žeir hafi drukknaš ķ flóšinu.

Ķslenzk fjölskylda flżši flóšiš
Frétzt hefur af einni ķslenzkri fjölskyldu, sem neyšzt hefur til aš yfirgefa heimili sitt vegna
flóšahęttu. Drķfa Ślfarsdóttir žurfti įsamt žremur börnum sķnum aš yfirgefa heimili sitt fyrir sķšustu
helgi, žar sem hverfiš sem hśsiš er ķ stendur mjög lįgt viš bakka Raušįr inni ķ borginni. Hśn hefur
nś leitaš skjóls hjį vinafólki.

"Borgaryfirvöld voru aš segja fólki, sem bżr nęst viš Raušį og Assiniboine-įna [sem rennur saman
viš Raušį ķ mišborg Winnipeg], 3.000 heimilum eša 10.000 manns, aš vera reišubśiš aš yfirgefa
hśsin," sagši Drķfa ķ samtali viš Morgunblašiš.

"Ég bż lķka viš Raušįna og fer alltaf žangaš nišureftir į hverjum degi aš skoša," sagši Ingibjörg
Torfadóttir, móšir Drķfu, ķ samtali viš Morgunblašiš, en hśn hefur bśiš ķ Winnipeg ķ 17 įr.
"Vatnsboršiš hękkar og hękkar og ég er oršin mjög uggandi um aš žaš fari allt į kaf hjį okkur
lķka."

Flestir žeir sem ęttir eiga aš rekja til Ķslands bśa ķ Winnipeg eša noršan viš borgina, ķ Selkirk og
milli stöšuvatnanna žar sem heitir "Nżja Ķsland".

Vonazt er til aš flóšvarnargaršar og ekki sķzt flóšbrautin svokallaša, sem byggš var 1968 til aš veita
flóšvatni fram hjį borginni, bjargi mestum hluta hennar frį tjóni, jafnvel žótt vatnsmagniš sé nś
žegar oršiš meira en įriš 1950, žegar 100.000 manns žurftu aš flżja heimili sķn vegna Raušįrflóšs.

Ótti borgarbśa snżr nś mest aš žvķ aš hętta er į aš flęši upp śr skólp- og veitulögnum.
Borgarbśum hefur veriš rįšlagt aš fjarlęgja öll veršmęti śr kjöllurum.




40 įr lišin frį undirritun Rómarsįttmįlans

Frišur merkasti įrangurinn

Brussel. Reuter.

UTANRĶKISRĮŠHERRAR Evrópusambandsins koma ķ dag saman ķ Róm til aš halda upp į
fertugsafmęli stofnsįttmįla Efnahagsbandalags Evrópu, sem nś heitir Evrópusambandiš.
Rómarsįttmįlinn, sem enn er undirstašan ķ stofnsįttmįla ESB, var undirritašur 25. marz 1957 og
tók gildi ķ įrsbyrjun 1958.

Sennilega veršur rįšherrunum tķšrętt um aš merkasti įrangur Evrópusambandsins sé aš nś rķki
frišur į mešal fornra fjenda. Fulltrśar Evrópurķkjanna sex, sem komu saman ķ Róm fyrir fjórum
įratugum, undirritušu sįttmįla um aš draga śr višskiptahindrunum, taka upp sameiginlega
landbśnašarstefnu og tryggja frjįlsa för fólks, fjįrmagns, vöru og žjónustu į milli rķkjanna.

Markmišin voru hins vegar fleiri. Af rķkjunum sex höfšu Ķtalķa og Žżzkaland bešiš ósigur ķ mesta
hildarleik mannkynssögunnar. Lśxemborg, Frakkland, Holland og Belgķa höfšu lotiš ķ lęgra haldi
og veriš hernumin ķ upphafi styrjaldarinnar.

Öll höfšu žessi rķki veriš lögš ķ rśst aš meira eša minna leyti og ekkert žeirra fżsti aš grķpa til vopna
gegn hinum į nż. Meginröksemd leištoganna var sś aš ef rķkin yršu bundin sterkum
efnahagslegum böndum gętu žau ekki framar rįšizt hvert gegn öšru.

Tvö strķš og nś sameiginlegur gjaldmišill į sömu öld
Evrópusambandiš teygir sig nś allt frį heimskautahérušum Finnlands og Svķžjóšar og sušur til
Spįnar. Orrusturnar eru nś hįšar ķ Evrópužinginu eša rįšherrarįši ESB, ekki į vķgvöllunum. "Į 40
įrum hafa lönd okkar lęrt aš vinna saman," segir Jacques Santer, forseti framkvęmdastjórnar
sambandsins. "Sį tķmi er löngu lišinn žegar diplómatķsk deila ... gat komiš af staš strķši į milli
tveggja Evrópurķkja."

Santer segir aš merkasti įfanginn ķ 40 įra žróun ESB sé samkomulagiš um Efnahags- og
myntbandalag, sem į aš ganga ķ gildi 1. janśar įriš 1999. Rķkin, sem hafi borizt į banaspjótum
tvisvar sinnum į tuttugustu öldinni, muni nś nota sameiginlegan gjaldmišil įšur en öldin sé į enda.





Vilja umbętur į skólakerfinu ķ Singapore

Įhersla į raungreinar sögš į kostnaš sköpunargįfu

MENNTAKERFIŠ ķ Singapore hefur veriš til mikillar umręšu eftir aš nemendur žar ķ landi voru
hęstir ķ heiminum į prófi ķ stęršfręši og vķsindum. En žótt įnęgju gęti meš śtkomuna frį žvķ ķ
nóvember heima fyrir eru ekki allir įnęgšir meš menntakerfiš sjįlft og žegar Goh Chok Tong
forsętisrįšherra vann stórsigur ķ kosningunum 2. janśar lżsti hann yfir žvķ aš hann hygšist leggja
höfušįherslu į umbętur ķ menntamįlum.

Lee Yock Suan var fęršur śr menntamįlarįšuneytinu og arftaka hans, Teo Chee Hean
flotaforingja, sem er į uppleiš ķ stjórnmįlum ķ Singapore, fališ žaš verkefni aš gera umbętur ķ
skólum, sem hafa hlotiš žį višurkenningu aš vera bestir ķ heimi.

Įstęšan fyrir žvķ aš tališ er aš gera žurfi breytingar į skólakerfinu er sś aš fariš er aš draga śr
hagvexti og žaš hefur styrkt žęr raddir, sem halda žvķ fram aš ķ Singapore sé lögš įhersla į aš
steypa alla ķ sama mót meš žeim afleišingum aš frumleika til aš standast alžjóšlega samkeppni sé
įbótavant.

Óljóst hvaša umbętur verša geršar Teo hefur ekki sagt hvaš hann ętlast nįkvęmlega fyrir, en žó
er tališ vķst aš hann hafi ekki ķ hyggju aš knżja nemendur til aš sżna sķnar listręnu hlišar. Ķ
Singapore hefur reyndar veriš reynt aš auka "jafnvęgi" ķ žjóšfélaginu meš žvķ aš veita opinberu fé til
leikhśsa og listasafna, en įherslan er engu aš sķšur į tęknihlišina.

Įrangurinn į samanburšarprófinu nįšist fram meš mikilli vinnu, rannsóknarstofum meš fullkomnum
tękjum og góšum tölvukosti fyrir nemendur. En nś vilja rįšamenn ķ Singapore ekki lįta sér nęgja
aš žar sé framleiddur vélabśnašur, heldur einnig hugbśnašur.

Żmsir segja aš žar sé markiš ekki sett nógu hįtt og ķ tķmaritinu Newsweek var nżveriš haft eftir
Soh Yew Peng, kennara ķ Singapore, aš žótt žar vęru bestu tęknikratar ķ heimi menntašir héldu
"margir žvķ fram aš žetta land hefši enga sįl".

Minni įhersla į utanbókarlęrdóm Skólar ķ Singapore hafa reyndar veriš aš fęrast frį žeim jįrnaga
og utanbókarlęrdómi, sem einkennt hefur menntun ķ Austur- Asķu. Skólastjórar męla almennt
gegn lķkamlegri refsingu. Nemendur segja aš nś žegar sé minni įhersla lögš į utanbókarlęrdóm
og meiri į sköpunargleši. Veriš sé aš bęta viš nįmskeišum ķ teikningu, ljósmyndun og śtivist ķ
skólum. Sagt er aš skólar, sem undirbśi nemendur fyrir inntökupróf ķ hįskóla, séu heldur ekki jafn
strangir og erfišir og ķ Sušur- Kóreu og Japan.

Ķbśar Singapore hafa ekki ašeins įhyggjur af žvķ aš įherslan į raungreinar hafi veriš į kostnaš
sköpunarglešinnar. Undanfariš hafa stjórnmįlaleištogar haldiš žvķ fram aš ęska Singapore sé į
nišurleiš. Nemendur kunni ef til vill aš reikna en žeir viti ekkert um söguna eša žį erfišleika, sem
vinna varš į, žegar Singapore ruddi sér til rśms meš hęttur į hverju leiti. Unglingar skilji ekki hvaš
žaš kostaši aš berjast viš fįtękt og sameina ķbśa af kķnverskum, indverskum og malasķskum
uppruna.

Žeir embęttismenn, sem žetta segja, gefa einnig til kynna aš ungt fólk mundi ekki kvarta undan
hękkandi framfęrslukostnaši og höftum į mįlfrelsi ef žaš gerši sér grein fyrir žrengingum
fortķšarinnar.




Albright ręšir viš Jeltsķn ķ Kreml

Kvešst įnęgš meš įrangurinn

Moskvu, Brussel. Reuter.

MADELEINE Albright, utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, ręddi viš Borķs Jeltsķn ķ Kreml ķ gęr og
sagši aš rśssneski forsetinn hefši "alla žręši ķ hendi sér" og tęki virkan žįtt ķ umręšunni um
stękkun Atlantshafsbandalagsins. Hśn sagši aš "mjög mikilvęgur įrangur" hefši nįšst ķ
višręšunum viš Rśssa um stękkun NATO en żmis erfiš vandamįl vęru enn óleyst.

Albright er ķ fyrstu ferš sinni til erlendra rķkja frį žvķ hśn varš utanrķkisrįšherra ķ lišnum mįnuši og er
fyrsti bandarķski embęttismašurinn sem ręšir viš Jeltsķn frį žvķ hann gekkst undir
hjartaskuršašgerš ķ nóvember og fékk lungnabólgu ķ janśar.

Pólverjar tortryggnir
Albright hitti einnig Jevgenķ Prķmakov, utanrķkisrįšherra Rśsslands, og žau ręddu m.a. hvernig
skilgreina bęri tengsl Rśssa og NATO žegar bandalagiš stękkar ķ austur. "Ég hygg aš viš höfum
nįš mikilvęgum įrangri ķ žessu mįli," sagši Albright į sameiginlegum blašamannafundi
rįšherranna.

Hśn sagši žó aš żmis flókin vandamįl vęru enn óleyst. Rįšherrana greindi į um hvort NATO ętti
aš gera lagalega bindandi samning viš Rśssa, sem aš mati Bandarķkjastjórnar gęti veitt žeim
neitunarvald žegar įkvaršanir vęru teknar um žróun bandalagsins.

Wlodzimierz Cimoszewicz, forsętisrįšherra Póllands, sem var ķ Brussel til aš ręša hugsanlega
ašild landsins aš NATO, kvašst hlynntur žvķ aš bandalagiš gerši samning viš Rśssa. Hann sagšist
hins vegar vona aš NATO léši ekki mįls į "leynilegum samningi stórvelda" um skiptingu Evrópu ķ
įhrifasvęši.




Forseti Frakklands rżfur žing og bošar til kosninga

Vill fį umboš fyrir EMU og nišurskurš

Talinn taka mikla įhęttu en stjórninni spįš meirihluta įfram

Parķs. Reuter.

JACQUES Chirac, forseti Frakklands, leysti ķ gęr upp žingiš og bošaši til kosninga 25. maķ og 1.
jśnķ. Sagši hann, aš naušsynlegt hefši veriš aš flżta kosningunum til aš franskur almenningur fengi
tękifęri til aš taka afstöšu til žeirra miklu breytinga, sem vęnta mętti į nęstu fimm įrum, ekki
sķst myntbandalagsins, EMU, og nįnari samvinnu Evrópusambandsrķkjanna. Skošanakönnun, sem
birt var ķ gęr, bendir til, aš stjórnin muni tapa allmiklu fylgi en hafa samt įfram öruggan meirihluta.

Chirac sagši ķ 10 mķnśtna langri ręšu, sem var sjónvarpaš beint, aš hann hefši tališ naušsynlegt
aš rjśfa žing og boša til kosninga til aš fį samžykki žjóšarinnar viš žeim verkum, sem framundan
eru, "aš smķša nżja Evrópu, sem metur aš veršleikum framlag allra ašildarrķkjanna og getur stašiš
jafnfętis öšrum stórveldum". Hvatti hann lķka til mikilla umbóta ķ rķkiskerfinu og sagši, aš lękkun
rķkisśtgjalda vęri forsenda skattalękkana. Eins og nś vęri komiš vęru velferšarśtgjöldin aš sliga
žjóšina alla og lömušu framtak og nżsköpun.

Mikil įhętta
Aš loknu įvarpinu ręddi Chirac viš Helmut Kohl, kanslara Žżskalands, ķ sķma og žótti žaš
tįknręnt fyrir nįna samvinnu žeirra en žeir hafa gengiš haršast fram ķ žvķ aš Evrópusambandsrķkin
taki upp sameiginlegan gjaldmišil.

Stjórnmįlaskżrendur segja, aš įkvöršun Chiracs sé skiljanleg, hann vilji koma kosningum frį til aš
geta tekist į viš žęr óvinsęlu ašgeršir, sem óhjįkvęmilegar séu. Hann taki hins vegar mikla
įhęttu meš henni, ekki sķst vegna žess, aš hann sé um leiš aš bišja kjósendur aš taka afstöšu til
Evrópumįlanna.

Žaš er hins vegar haft eftir ónefndum heimildamönnum en nįnum forsetanum, aš hann ętli sér
ekki aš segja af sér žótt vinstriflokkarnir vinni, heldur reyna aš deila völdum meš žeim. Segja
žessar sömu heimildir, aš Chirac hafi flżtt kosningum til aš koma ķ veg fyrir, aš żmsum
žrżstihópum gęfist rįšrśm til aš gera ašhaldsašgeršir stjórnarinnar aš engu.

"Engilsaxneskur kapitalismi"
Lionel Jospin, leištogi jafnašarmanna, sakaši Chirac um aš stefna aš "haršneskjulegum,
engilsaxneskum kapitalisma" og sagši, aš hann vildi hafa kosningabarįttuna stutta til aš fela
mistök stjórnarinnar.

Samsteypustjórn miš- og hęgriflokkanna ķ Frakklandi hefur nś 464 sęti af 577 į žingi en
samkvęmt skošanakönnun, sem dagblašiš Le Figaro birti ķ gęr, munu stjórnarflokkarnir tapa 150
žingsętum en hafa meirihluta įfram.

Żmsir frammįmenn ķ frönsku efnahagslķfi lżstu nokkrum įhyggjum meš įkvöršun Chiracs ķ gęr og
kvįšust óttast, aš tapaši stjórnin kosningum, gęti žaš haft alvarleg įhrif į žįtttöku Frakka ķ EMU.




Deng Xiaoping, leištogi Kķna, andast af völdum Parkinsons-veiki og lungnasżkingar

Vona aš valdaskiptin viš frįfall Dengs verši frišsamleg

Deng lofsamašur fyrir žįtt sinn ķ miklum umskiptum ķ Kķna

Peking, Washington, London. Reuter.

DENG Xiaoping, ęšsti leištogi Kķna, lést af völdum fylgikvilla Parkinsons-veiki og lungnasżkingar ķ
gęr, į 93. aldursįri. Leištogar erlendra rķkja fóru lofsamlegum oršum um Deng og žįtt hans ķ aš
koma į róttękum efnahagsumbótum ķ landinu og nįnari tengslum viš Vesturlönd. Žeir létu
ennfremur ķ ljós žį von aš andlįt hans leiddi ekki til mannskęšrar valdabarįttu.

Sérfręšingar ķ stjórnmįlum Kķna töldu aš forystumenn kommśnistaflokksins myndu žjappa sér
saman fyrstu vikurnar eftir andlįt Dengs og spįšu žvķ aš lķtil breyting yrši į stefnu stjórnarinnar ķ
innanrķkis- og utanrķkismįlum nęstu mįnušina. Žeir sögšu žó lķklegt aš leištogarnir tękjust į um
völdin sķšar žar sem žeir stęšu frammi fyrir mjög erfišum įkvöršunum vegna hinna miklu umskipta
sem ęttu sér staš ķ landinu.

Bandarķskir embęttismenn töldu ekki įstęšu til aš óttast harša valdabarįttu ķ Kķna žar sem Deng
hefši ekki tekiš virkan žįtt ķ stjórn landsins sķšustu įrin. Eftirmašur hans, Jiang Zemin, vęri žegar
oršinn leištogi kommśnistaflokksins, forseti landsins og ęšsti yfirmašur hersins og valdaskiptin
vęru žvķ žegar afstašin.

"Mikill byltingarmašur og stjórnskörungur"

Fréttastofan Xinhua birti langa minningargrein žar sem fariš var fögrum oršum um manninn sem
stjórnaši Kķna frį įrinu 1978 žar til hann lét af sķšasta embęttinu įriš 1990 og hafši mikil įhrif į
stefnu stjórnarinnar til daušadags.

"Félagi Deng Xiaoping var afburšaleištogi sem naut mikillar viršingar innan flokksins og hersins og
mešal fólks af öllum žjóšflokkum ķ Kķna," sagši fréttastofan. "Hann var mikill marxisti, mikill
byltingarmašur, stjórnskörungur, herstjórnarsnillingur og lipur samningamašur, žrautreyndur
barįttumašur fyrir mįlstaš kommśnismans, ašalhöfundur sósķalķsku umbótanna ķ Kķna og
frumhöfundur kenningarinnar um uppbyggingu sósķalisma meš kķnverskum sérkennum."

Śtfararnefnd skipuš
Tilkynnt var aš skipuš hefši veriš 459 manna nefnd til aš annast śtför Dengs og Jiang Zemin forseti
veršur formašur hennar. Allt stjórnmįlarįšiš, sem er skipaš 18 mönnum, veršur ķ nefndinni, svo og
tveir menn sem tóku žįtt ķ byltingu kommśnista, Yang Shangkun, 89 įra fyrrverandi forseti, og
Peng Zhen, 95 įra fyrrverandi forseti žingsins. Öldungarnir tveir voru nįnir bandamenn Dengs og
eru taldir geta haft veruleg įhrif į žróunina ķ kķnverskum stjórnmįlum į bak viš tjöldin.

Śtfararnefndin tilkynnti ķ gęrkvöldi aš samkvęmt kķnverskri hefš yrši engum erlendum gestum
bošiš ķ śtförina.

"Einstakur stjórnmįlamašur"
Erlendir leištogar fóru lofsamlegum oršum um Deng. Bill Clinton, forseti Bandarķkjanna, lżsti honum
sem "einstökum stjórnmįlamanni" sem hefši sett mark sitt į heimsmįlin ķ tvo įratugi. "Ęvi Dengs
nįši yfir öld umróts, öršugleika og einstakra breytinga ķ Kķna," sagši forsetinn. "Hann żtti śr vör
sögulegri umbótaįętlun, sem stórbętti lķfskjör Kķnverja og fęrši stóran hluta landsins ķ nśtķmalegt
horf."

Madeleine Albright, utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna, sagši aš žaš vęri Kķnverjum og öšrum
žjóšum heims fyrir bestu ef andlįt Dengs leiddi ekki til valdabarįttu ķ Peking.

George Bush, fyrrverandi forseti Bandarķkjanna, sagši aš Deng hefši gegnt "mikilvęgu hlutverki ķ aš
koma į sterkum tengslum milli Bandarķkjanna og Kķna". Bush var sendiherra Bandarķkjanna ķ
Peking į įrunum 1974-76 og įtti fund meš Deng ķ Kķna skömmu eftir aš hann varš forseti įriš
1989.

John Major, forsętisrįšherra Bretlands, lżsti Deng sem "spįmanni" sem hefši įtt stóran žįtt ķ
efnahagsuppganginum ķ Kķna. Hann bętti viš aš sś stefna Dengs aš innleiša markašshagkerfi ķ
Kķna hefši greitt fyrir yfirlżsingu Breta og Kķnverja frį įrinu 1984, sem tryggši aš kapķtalķska
hagkerfinu ķ Hong Kong yrši haldiš ķ hįlfa öld eftir aš breska nżlendan veršur aftur hluti af Kķna sķšar
į įrinu.

Hįtt settur embęttismašur ķ Tęvan hvatti ķbśa eyjunnar til aš taka fréttinni um andlįt Dengs meš
ró og sagši hana ekki hafa įhrif į afstöšu tęvönsku stjórnarinnar til Kķna. "Stjórnin hefur žegar
mótaš stefnu sem samręmist ašstęšum eftir andlįt Dengs."

Reyndu barkaskurš
Allt var meš kyrrum kjörum į götum Peking eftir aš tilkynnt var um andlįt Dengs um mišja nótt aš
stašartķma. Lögreglan var žó meš óvenju mikinn višbśnaš viš skrifstofur stjórnarinnar ķ mišborginni
og helstu gatnamót. Tveir lögreglumenn, vopnašir rifflum, voru į varšbergi į götu viš hśs Dengs ķ
mišborginni og yfirheyršu erlenda fréttamenn sem nįmu žar stašar į bķlum sķnum.

Andlįt Dengs var tilkynnt ķ bréfi til Kommśnistaflokksins, hersins og forystumanna żmissa
žjóšflokka ķ Kķna, aš sögn Xinhua, sem sagši aš hann hefši andast klukkan 13.08 aš ķslenskum
tķma. Fréttastofan sagši aš öndunarfęrin hefšu hętt aš starfa og lęknum hefši ekki tekist aš
bjarga lķfi hans.

Kķnverskir heimildarmenn sögšu aš lęknarnir hefšu gert barkaskurš til aš freista žess aš bjarga lķfi
Dengs en žaš hefši ekki boriš tilętlašan įrangur. Hann mun hafa andast ķ höfušstöšvum
stjórnarinnar nįlęgt Torgi hins himneska frišar.

Undanfarna daga höfšu įtt sér staš miklar vangaveltur um aš Deng lęgi banaleguna.




Einbeiting pilta varir skemur

DRENGIR hafa dregist aftur śr stślkum ķ skólanįminu vegna žess aš žeir geta ekki einbeitt sér
lengur en ķ fimm mķnśtur ķ einu, aš žvķ er fram kom į įrlegri rįšstefnu breskra skólastjóra į
föstudag. Peter Downes, fyrrverandi forseti samtaka breskra skólastjóra, sagši aš 13 og 14 įra
stślkur gętu einbeitt sér ķ 13 mķnśtur aš mešaltali en drengirnir ķ fjórar eša fimm mķnśtur.

Nżleg rannsókn, sem kynnt var į rįšstefnunni, benti til žess aš kennarar žyrftu aš taka haršar į
drengjum, sem truflušu kennsluna. Downes sagši aš kennararnir žyrftu aš sinna drengjunum meira
en stślkunum og naušsynlegt vęri aš ašskilja kynin ķ żmsum nįmsgreinum til aš hęgt vęri aš
beita mismunandi kennsluašferšum.




Eiturlyfjabarón sleppur

HUMBERTO Garcia Abrego, einn umsvifamesti eiturlyfjabarón Mexķkó, slapp śr greipum
lögreglunnar seint į föstudag, nokkrum klukkustundum eftir aš Bandarķkjastjórn hafši įkvešiš aš
veita Mexķkó "vottun" sķna sem lands sem sżnir fullnęgjandi samstarfsvilja ķ barįttunni viš
eiturlyfjaframleišslu og -smygl. Garcia er bróšir Juan Garcia Abrego, sem stżrir stęrsta
eiturlyfjasmyglhring Mexķkóflóans. Hann situr nś inni, en veriš var aš yfirheyra bróšurinn vegna
peningažvęttis og annarra sakargifta tengdum smyglstarfseminni.

Mikill pólitķskur žrżstingur var į stjórnina aš veita Mexķkó ekki žessa "vottun" vegna śtbreiddrar
spillingar ķ mexķkóska embęttismannakerfinu. Žau lönd, sem ekki hljóta hina įrlegu "vottun" og
lenda į svörtum lista sęta višskiptažvingunum af hįlfu Bandarķkjanna.




Forstjóri Fķlharmónķunnar ķ Vķn

Konur fį ekki ašgang

Vķn. Reuter.

FORSTJÓRI Fķlharmónķunnar ķ Vķn sagši ķ gęr, aš heldur myndi hann leysa upp žessa fręgustu
hljómsveit ķ Austurrķki en hleypa konum aš hljóšfęrunum.

"Žetta er einkaklśbbur og ef žaš į aš neyša okkur til einhvers munum viš heldur leysa hann upp,"
sagši Werner Resel, forstjóri hljómsveitarinnar, ķ vištali viš austurrķska rķkisśtvarpiš. Sagši hann, aš
hljómsveitinni hefšu borist mörg hótunarbréf, einkum frį Bandarķkjunum.

Fķlharmónķan ķ Vķn er raunar einkaklśbbur aš forminu til og ber félögum hennar engin skylda til aš
greiša um žaš atkvęši hvort konur fįi ašgang. Austurrķskir stjórnmįlamenn, žar į mešal Viktor
Klima kanslari, hafa hins vegar hvatt til, aš hljómsveitin nżti sér "hęfileika hins helmings
mannkynsins".

Mešal žeirra raka, sem Resel nefndi fyrir afstöšu sinni, var aš yrši konum hleypt aš gęti svo fariš,
aš hljómsveitin yrši stundum ófęr um aš leika. Įtti hann žį viš, aš konurnar forföllušust margar ķ
senn vegna žungunar.




Yasser Arafat ķ Bandarķkjunum

Frišarumleitanir eini kosturinn

Washington, Jerśsalem. Reuter.

YASSER Arafat, leištogi sjįlfstjórnarsvęša Palestķnumanna, sagši ķ gęr aš hann ętti "einskis
annars śrkosti" en aš halda įfram frišarvišręšum viš Ķsraelsstjórn žrįtt fyrir žį įkvöršun hennar aš
reisa nżtt hverfi fyrir gyšinga viš Austur-Jerśsalem.

"Žaš er skylda okkar og stefna aš halda frišarferlinu įfram," sagši Arafat. Žrįtt fyrir alla erfišleikana
sem viš stöndum frammi fyrir eigum viš einn kost: aš starfa įfram ķ žįgu frišar." Hann ręddi mįliš
viš Bill Clinton Bandarķkjaforseta og lżsti višręšunum sem "mjög jįkvęšum og hlżjum".

Arafat var spuršur hvort hann liti į Benjamin Netanyahu, forsętisrįšherra Ķsraels, sem "félaga"
sinn, eins og forvera hans ķ embęttinu, eša "andstęšing". "Sem félaga," svaraši Arafat. "Ég verš
aš virša val Ķsraela...Viš erum aš frišmęlast viš ķsraelsku žjóšina."

Ķ gęr fyrirskipaši Netanyahu aš fjórum skrifstofum palestķnskra stjórnvalda ķ Austur-Jerśsalem
skyldi lokaš ķ dag. Fullvķst er aš žessi įkvöršun mun żta enn frekar undir reiši Palestķnumanna.

Frakkar hafa gagnrżnt įform Ķsraelsstjórnar en Hervé de Charette, utanrķkisrįšherra Ķsraels, sagši
eftir fund meš David Levy, starfsbróšur sķnum ķ Ķsrael, aš deilan myndi ekki skaša samskipti
rķkjanna. Öryggisrįš Sameinušu žjóšanna įtti aš ręša deiluna ķ gęr en umręšunni var frestaš žar
til ķ dag aš beišni Bandarķkjamanna.




Reuter

Ķmynd Jeltsķns batnar

RŚSSNESKIR embęttismenn hafa mįnušum saman reynt aš bęta ķmynd Borķs Jeltsķns og
sannfęra menn um aš hann sé nógu hraustur til aš stjórna Rśsslandi en žeir gįtu brosaš breitt yfir
myndunum sem voru teknar į flugvellinum ķ Helsinki ķ gęr. Žar sést forseti fluttur śr flugvélinni į
hjólastól ķ veitingagįmi og brosa kindarlega mešan annar fóturinn skagaši stķfur fram.

Žetta var žó ekki forsetinn meš veika hjartaš, heldur Bill Clinton, sem er oršlagšur skokkari.

Jeltsķn virtist į hinn bóginn fóthvatur og léttur ķ lund žegar hann gekk śt śr spįnnżrri flugvél sinni
žremur klukkustundum sķšar. Hann brosti breitt žegar Martti Ahtisaari, forseti Finnlands, tók į móti
honum og stóš berhöfšašur ķ hrįslagakuldanum mešan žjóšsöngvar Finnlands og Rśsslands voru
leiknir.

Tónlistinni var sleppt viš komu Clintons. "Ég bżst viš aš žaš sé vegna žess aš hann er ķ hjólastól
og žaš hefši ekki veriš višeigandi aš leika žjóšsöngvana žar sem hann getur ekki stašiš upp,"
sagši embęttismašur ķ finnska utanrķkisrįšuneytinu.

Clinton var skorinn upp į föstudag eftir aš lišbönd ķ hné rifnušu žegar hann missteig sig. "Menn
sögšu aš Jeltsķn hinn veiki og Clinton hinn heilbrigši myndu koma til Helsinki en žetta reyndist hafa
snśist viš," sagši Jeltsķn į mįnudag.




Ķrar geta loks sótt um lögskilnaš

Dyflinni. Reuter.

ĶRSK hjón gįtu ķ gęr sótt um lögskilnaš ķ fyrsta sinn frį žvķ Ķrland fékk sķn fyrstu stjórnlög įriš
1920, en alla tķš sķšan hefur hinum kažólsku ķbśum Ķrlands veriš meinaš aš slķta hjónabandi. Lög
sem heimilušu hjónaskilnaši voru samžykkt meš naumum meirihluta ķ žjóšaratkvęšagreišslu įriš
1995, en lögin gengu ekki strax ķ gildi.

Gert er rįš fyrir, aš um 1/4 žeirra 45.000 hjóna, sem skilin eru aš borši og sęng, muni sękja um
lögskilnaš. Ķ gęr nżttu sér žó ašeins nokkur hundruš žeirra sér žennan nżfengna rétt.

Žaš kann žó aš taka langan tķma įšur en hjónaböndum žessa fólks veršur slitiš. Tafir į afgreišslu
skilnašarumsóknanna eru fyrirsjįanlegar vegna vandkvęša ķ dómskerfinu, sem tengjast öflugum
žrżstingi sem andstęšingar hjónaskilnaša beita dómstólana, en vandamįliš er ekki sķzt
takmarkaš framboš į dómsölum, sem setja žvķ hömlur hve mörg skilnašarmįl er unnt aš leiša til
lykta į žann veg sem lög gera rįš fyrir.




Mįlstöšvar kvenna stęrri

London. The Daily Telegraph.

KARLMENN hafa löngum haft į orši aš konur séu mun mįlgefnari en karlar og nś hafa įstralskir
vķsindamenn tekiš undir žetta og gert tilraun til aš skżra įstęšuna. Hśn sé sś aš mįlstöšvar ķ
heila kvenna séu stęrri en ķ körlum.

Įšur hafa veriš birtar rannsóknir sem renna stošum undir žį fullyršingu aš konur eigi aušveldara
meš aš tjį sig og eiga samskipti viš ašra en karlar. Įströlsku vķsindamennirnir komust aš žvķ aš
svęšin tvö žar sem mįlstöšvar eru ķ heilanum, svokölluš Broca- og Wernicke-svęši, eru um 20%
stęrri ķ konum en körlum.

Telja žeir aš žessi stęršarmunur sé skżringin į samskiptahęfileikum kvenna. Sögšu
vķsindamennirnir, sem starfa viš hįskólann ķ Sydney, aš mestur munur vęri į heilum kynjanna į
įšurnefndum svęšum.




Hugmynd um leištogafund um NATO ķ Parķs fellur vķša ķ grżttan jaršveg

Ólķklegt tališ aš af fundinum verši

Bandarķkjamenn mótfallnir og smęrri žjóšum finnst fram hjį sér gengiš

London, Moskvu, Parķs, Brussel. Reuter.

ĮGREININGUR er innan Atlantshafsbandalagsins og
vķšar um žį hugmynd Frakka aš bošaš verši til leištogafundar fimmveldanna svoköllušu til aš liška
fyrir stękkun bandalagsins og eru żmis ašildarrķki žess lķtt hrifin. Bandarķkjamenn hafa tekiš
tillögunni fįlega, smęrri ašildarrķki NATO eru ósįtt viš aš vera ekki höfš meš ķ rįšum og Austur-
Evrópužjóširnar eru uggandi vegna žessara frétta, telja hugmyndina óheppilega og hafa lķkt
fyrirhugušum fundi viš Yalta-fundinn įriš 1945 žar sem bandamenn skiptu Evrópu ķ lok
heimsstyrjaldarinnar sķšari. Rśssar hafa hins vegar tekiš vel ķ hugmynd Chiracs og segja
stjórnmįlaskżrendur žį sjį sér leik į borši aš reka fleyg į milli NATO-žjóšanna, en žeir eru
algerlega mótfallnir stękkun NATO.

Jacques Chirac Frakklandsforseti reifaši hugmyndina um fund Rśssa og fjögurra NATO-rķkja,
Frakklands, Žżskalands, Bandarķkjanna og Bretlands, į fundi meš Borķs Jeltsķn Rśsslandsforseta
um sķšustu helgi. Lagši Chirac til aš žjóširnar hittust ķ Parķs ķ aprķl. Hugmyndin hefur veriš rędd
óformlega innan NATO en višbrögšin hafa veriš svo neikvęš aš óvķst er nś tališ aš af fundinum
verši.

Segja fundinn gagnslausan
Ķtalir brugšust illa viš hugmyndinni, sögšu leištogafund "gagnslausan".
Öryggismįl vöršušu öll NATO- rķkin og ekki vęri hęgt aš skipta žeirri umręšu į milli rķkja.
Andstaša margra NATO-landanna ręšst af žvķ aš žau hafa ekki enn fyrirgefiš aš fimmveldin skyldu
eiga frumkvęšiš aš žvķ aš finna lausn į strķšinu ķ Bosnķu og śtiloka smęrri rķki.

Žį sagši Javier Solana, framkvęmdastjóri NATO, aš hann teldi "ekki įrķšandi" aš halda slķkan
leištogafund.

Rśssar kętast
Vestręnn stjórnarerindreki sagši aš tillaga Frakka hefši komiš illa viš margar žjóšir
en ljóst vęri aš Rśssar vęru įnęgšir. "Žeir nśa eflaust saman höndum ķ kęti sinni vegna žessa
vandręšagangs. Žetta kemur žeim til góša ķ samningavišręšum." Haft var eftir
stjórnmįlaskżrendum aš žeir óttušust aš Rśssar teldu sig geta hagnast į óeiningu NATO-rķkjanna
um stękkun.

Talsmašur pólska utanrķkisrįšuneytisins sagši ķ gęr aš hugmyndir um leištogafund meš Rśssum
vera "óheppilegar". Žį lżstu sendiherrar nokkurra Austur-Evrópurķkja ķ Brussel įhyggjum sķnum
vegna mįlsins, ekki sķst vegna žess aš leištogafundurinn kynni aš draga śr trśveršugleika Solana,
sem hefši fengiš fullt umboš NATO-rķkjanna til aš eiga višręšur viš Rśssa.




Ofurlax eftir 10 įr?

Ósló. Morgunblašiš. PRÓFESSOR viš dżralęknahįskólann ķ Ósló uppskar litla hrifningu ķ gęr er hann kynnti
hugmyndir sķnar um erfšabreyttan lax, sem į aš vera ónęmur fyrir flestum sjśkdómum sem herjaš
hafa į norska laxastofninn. Segir hann žennan "ofurlax" geta litiš dagsins ljós eftir įratug.

Nś žegar hefur veriš įtt viš erfšaefni ķ gullfiskum en stefnt er aš žvķ aš hefja tilraunir meš lax og
annan eldisfisk fljótlega. Auk sjśkdómaónęmisins vonast vķsindamenn til aš laxinn vaxi hrašar og
verši stęrri en "venjulegur" lax.




Benazir Bhutto talin bķša ósigur ķ žingkosningum ķ Pakistan

Nawaz Sharif segir flokk sinn stefna ķ stórsigur

Ķslamabad. Reuter.

NAWAZ Sharif, fyrrverandi forsętisrįšherra Pakistans, sagši ķ gęrkvöldi aš flokkur sinn stefndi ķ
stórsigur ķ žingkosningunum sem fóru fram ķ gęr. Leištogar Žjóšarflokks Pakistans, flokks Benazir
Bhutto, fyrrverandi forsętisrįšherra, sökušu yfirvöld um stórfelld kosningasvik, en formašur
alžjóšlegrar eftirlitsnefndar sagši aš kosningarnar hefšu veriš frjįlsar og lżšręšislegar.

56,5 milljónir manna voru į kjörskrį en margir męttu ekki į kjörstaš, sumir vegna žess aš nś er
föstumįnušur mśslima, ramadan, og ašrir af žvķ aš žeir treysta ekki leištogum
stjórnmįlaflokkanna.

Sharif kvašst "mjög įnęgš**
viš höfum fengiš góšan meirihluta," sagši hann, en vildi ekki lżsa yfir sigri fyrr en śrslitin lęgju fyrir ķ
dag.

Farooq Leghari forseti bošaši til žingkosninganna eftir aš hafa vikiš Bhutto frį 5. nóvember. Hann
sakaši stjórn hennar um spillingu, fręndhygli og aftökur įn dóms og laga ķ Karachi og hęstiréttur
landsins śrskuršaši ķ vikunni sem leiš aš brottvikningin hefši veriš réttmęt.

Kvartaš yfir kosningasvikum
Žingmašurinn Iqbal Haider, einn af forystumönnum flokks Bhutto,
ręddi viš formann yfirkjörstjórnar og kvartaši yfir stórfelldum kosningasvikum af hįlfu yfirvalda. Sir
Malcolm Fraser, fyrrverandi forsętisrįšherra Įstralķu og formašur alžjóšlegrar eftirlitsnefndar, sagši
hins vegar aš kosningarnar hefšu fariš lżšręšislega og tiltölulega frišsamlega fram. "Viš erum
įnęgš meš aš žeir sem vildu kjósa gįtu gert žaš og kosiš žaš sem žeir vildu įn nokkurrar
kśgunar eša žvingunar," sagši hann.

Sjö manns bišu bana ķ įtökum ķ tengslum viš kosningarnar. Um 250.000 hermenn voru į varšbergi
vegna kosninganna, sem voru haldnar undir eftirliti fulltrśa frį Bandarķkjunum, Evrópusambandinu,
Breska samveldinu og Sušur-Asķurķkjum.

Sharif lofaši aš reyna ekki aš hefna sķn į Bhutto vegna meintra ofsókna į hendur flokki hans,
Pakistanska mśslimabandalaginu, žegar hśn var viš völd. Hann kvašst ekki ętla aš lįta leiša hana
fyrir rétt og bošaši samstarf viš hana og ašra stjórnarandstöšuleištoga.




Reuter

Rśmkapphlaup

LITHĮĶSKIR hįskólanemar tóku žįtt ķ óvenjulegu kapphlaupi um mišborg Vilnķus ķ gęr en žį
kepptu tuttugu liš ķ žvķ hverjir kęmust fyrstir ķ mark meš rśm meš manni ķ. Vegalengdin var um 300
metrar og fylgir ekki sögunni hversu hratt nįmsmennirnir fóru meš rśmin en af myndinni af dęma
mįttu žeir, sem ķ rśmunum voru, hafa sig alla viš aš falla ekki śr žeim ķ lįtunum.




Clinton fagnar samkomulagi um samstarfssamning Rśssa og NATO

"Sögulegt skref ķ įtt aš frišsamlegri Evrópu"

Moskvu, Washington, Bonn, Parķs. Reuter.

RŚSSAR og Atlantshafsbandalagiš (NATO) nįšu ķ gęr samkomulagi um nżjan samstarfssamning
sem mišar aš žvķ aš tryggja frišsamleg samskipti andstęšinganna fyrrverandi ķ kalda strķšinu. Bill
Clinton, forseti Bandarķkjanna, fagnaši samkomulaginu sem "sögulegu skrefi ķ įtt aš frišsamlegri,
óskiptri og lżšręšislegri Evrópu". Fjölmišlar fengu žó ekki upplżsingar um texta samningsins og
óvissa rķkti um ešli hans.

Javier Solana, framkvęmdastjóri Atlantshafsbandalagsins, og Jevgenķ Prķmakov, utanrķkisrįšherra
Rśsslands, skżršu frį samkomulaginu eftir tveggja daga višręšur ķ Moskvu. "Žetta er stór sigur
fyrir skynsemina og žjóšir heims, stór sigur fyrir Rśssa og allar rķkisstjórnir ķ heiminum sem vilja
tryggja friš og samvinnu," sagši Prķmakov.

Solana sagši aš samkomulagiš myndi greiša fyrir žvķ aš samningurinn yrši undirritašur į fundi
Borķs Jeltsķns Rśsslandsforseta og leištoga NATO-rķkjanna ķ Parķs 27. maķ.

Samningnum er ętlaš aš sefa Rśssa vegna fyrirhugašrar stękkunar NATO ķ austur. Borķs Jeltsķn
sagši ķ sjónvarpsvištali aš hann hefši hringt ķ leištoga NATO-rķkjanna fyrr ķ vikunni og tryggt stušning
žeirra viš samkomulagiš.

Ekki var vitaš ķ gęr hvenęr skżrt yrši frį efni samningsins. Solana og Prķmakov sögšu ašeins ķ
sameiginlegri yfirlżsingu aš NATO og Rśssar hefšu nįš "afgerandi įrangri" ķ mikilvęgum mįlum,
mešal annars ķ deilunni um hernašaruppbyggingu ķ nżjum ašildarrķkjum NATO, sem var helsta
fyrirstaša samkomulags.

Jeltsķn segir samninginn bindandi
Jeltsķn sagši aš samningurinn myndi draga eins og hęgt er śr žeirri hęttu sem Rśssum stafaši af
stękkun NATO ķ austur. "Viš erum andvķgir stękkuninni," sagši hann. "En meš hlišsjón af
raunveruleikanum... hefur veriš gengiš of langt og viš veršum aš takast į viš mįliš og halda
hęttunni fyrir Rśssland ķ lįgmarki."

Jeltsķn virtist vilja gera sem mest śr įrangri rśssneskra stjórnvalda ķ samningavišręšunum og gaf til
kynna aš žeim hefši tekist aš knżja fram skuldbindingar af hįlfu NATO um aš bandalagiš fęrši
ekki herafla sinn nęr landamęrum Rśsslands og aš Rśssar gętu hindraš įkvaršanir
bandalagsins.

"Bindandi ešli samningsins er augljóst," sagši forsetinn. "Ef Rśssar eru andvķgir einhverri įkvöršun
merkir žaš aš hśn nęr ekki fram aš ganga."

Clinton lagši hins vegar įherslu į aš svo vęri ekki. "Rśssar munu starfa ķ nįnum tengslum viš
bandalagiš en ekki innan žess, sem veitir Rśssum įhrif en ekki neitunarvald."

Solana fór til Brussel til aš skżra sendiherrum NATO-rķkjanna frį samkomulaginu og gert er rįš
fyrir aš rįšamenn rķkjanna samžykki žaš formlega ķ dag.

Stjórnvöld ķ Bretlandi, Žżskalandi og Frakklandi fögnušu samkomulaginu. Dariusz Rosati,
utanrķkisrįšherra Póllands, sagši aš Rśssar hefšu ekki getaš hindraš įformin um stękkun NATO
en bętti viš aš samkomulagiš myndi draga śr spennu ķ Evrópu. Gert er rįš fyrir aš samžykkt verši
į leištogafundi NATO ķ Madrid ķ jślķ aš veita Pólverjum, Ungverjum og Tékkum ašild aš bandalaginu.

Kommśnistar og žjóšernissinnar į rśssneska žinginu fordęmdu samkomulagiš, eins og bśist var
viš, en višbrögš frjįlslyndra žingmanna voru varfęrnisleg.




Žrśgandi bošskiptaflaumur

SAMSKIPTAÓHÓF er afurš žessa įratugar netpóstsins, talhólfanna, faxins og alnetsins og er fariš
aš standa fyrirtękjum fyrir žrifum og starfsfólki liggur viš sturlun, samkvęmt skżrslu sem birt var ķ
gęr.

Nż samskiptatękni hefur frįleitt leyst eldri ašferšir af hólmi heldur einungis bęst ofan į. Žannig er
tilvera margra stjórnenda oršin žrśguš af bošskiptaflaumi sem žeim finnst žeir vera aš kikna undan.

Könnunin var gerš aš undirlagi bandarķska skrifstofuvörufyrirtękisins Pitney Bowes, og ķ
nišurstöšum hennar kemur fram aš 71 af hundraši žeirra sem žįtt tóku finnst žeir ofurliši bornir af
žeim fjölda skilaboša sem žeim berast. Žetta gķfurlega magn kemur nišur į starfsanda, vandvirkni,
heimilislķfi, og framleišni fyrirtękjanna.

"Žetta fyrirbęri er fariš aš hafa grundvallarįhrif į störf fólks og einkalķf žess," segir Meredith
Fischer, ašstošarframkvęmdastjóri samskipta- markašs-og framtķšarįherslusvišs Pitney Bowes.
"Tęknin er ekki žaš sem vandanum veldur, heldur žaš hvernig viš notum hana og stżrum henni."

Samkvęmt könnuninni fį stjórnendur og senda aš mešaltali 178 boš į dag. Ķ flestum tilvikum
berast žau um sķma, en um 40 af hundraši allra boša berast į pappķr, og fer žar fyrir lķtiš
draumsżnin um aš nż tękni myndi leiša af sér pappķrslausa skrifstofu.




Bęli skrķmslisins fundiš?

Inverness. Reuter.

SKOZKUR strandvöršur sagši ķ gęr frį žvķ, aš hann hefši fundiš žaš sem hann telur vera leynilegt
bęli Loch-Ness-skrķmslisins vķšfręga. Segist strandvöršurinn, George Edwards, hafa uppgötvaš
meš sónartękinu ķ bįti sķnum nķu metra breitt hellisop į botni vatnsins. Segir hann fundinn marka
žįttaskil ķ leitinni aš skrķmslinu leyndardómsfulla. "Loksins höfum viš vķsbendingu um hvar "Nessie"
heldur sig, og getur žvķ takmarkaš leitarsvęšiš og aukiš lķkurnar į aš koma auga į hana eša
einhvern śr fjölskyldunni," segir Edwards.




Skęrulišar hafna vopnahlésįskorun

Mobutu ętlar heim fyrir helgi

Kinshasa, Nairobi. Reuter.

TALSMENN uppreisnarmanna ķ Zaire létu sér ķ gęr fįtt finnast um aukinn alžjóšlegan žrżsting ķ žį
įtt aš vopnahléi verši nś žegar komiš į ķ borgarastrķšinu ķ landinu. Leištogar Afrķkurķkja, sem komiš
höfšu saman ķ Kenża til aš ręša įstandiš ķ žrišja stęrsta landi įlfunnar, endurnżjušu ķ gęr
įskorun um vopnahlé, svo aš reyna mętti til žrautar aš koma į samningum milli strķšandi fylkinga
meš žaš aš markmiši aš binda enda į ófrišinn. Uppreisnarmenn sögšu aš fundir, žar sem fulltrśar
žeirra sętu ekki viš samningaboršiš, vęru žżšingarlausir.

Mobutu fer af sjśkrahśsi
Hinn 66 įra gamli forseti Zaires, Mobutu Sese Seko, sem hefur drottnaš yfir landinu ķ 32 įr, hefur
dvališ aš undanförnu ķ Frakklandi til aš fį žar framhaldsmešferš vegna krabbameins ķ
blöšruhįlskirtli. Hann yfirgaf sjśkrahśsiš ķ Mónakó ķ gęrkvöldi. Einkaflugvél forsetans stendur
tilbśin til flugtaks į flugvellinum ķ Nizza og talsmenn hans tilkynntu aš hann myndi snśa aftur til
heimalandsins fyrir lok vikunnar, til aš freista žess aš stappa stįlinu ķ stjórnarhermenn ķ
višureigninni viš uppreisnarmenn.

Tilraun stjórnarandstöšunnar ķ Zaire til aš velta forsętisrįšherranum Kengo Wa Dondo śr embętti
bętti enn į upplausnarįstandiš ķ landinu. Pólitķskir andstęšingar Kengos samžykktu į žingi ķ gęr
aš hann bęri aš svipta völdum, en talsmenn stjórnarinnar sögšu atkvęšagreišsluna ólögmęta.
Talsmenn stjórnarandstöšunnar sögšu leištoga hennar, Etienne Tshikeshedi, myndu hefja višręšur
viš uppreisnarmenn um myndun nżrrar rķkisstjórnar.

Bandarķkjamenn lżstu žvķ yfir ķ gęr, aš žeir višurkenndu eftir sem įšur rķkisstjórn Kengos. Żmis
vestręn rķki hófu ķ gęr aš kanna, hvort įstandiš ķ Zaire kalli į aš rķkisborgurum žeirra verši hjįlpaš
til aš yfirgefa landiš. Um 8.000 Evrópubśar og 300 Bandarķkjamenn dvelja nś ķ Zaire.




Móšir Teresa lögš til hinstu hvķlu

Kalkśtta. Reuter.

MÓŠIR Teresa, dżrlingur göturęsanna, eins og hśn var nefnd vegna lķknarstarfa sinna ķ žįgu žeirra
snaušustu, var borin til grafar ķ fįbrotnum hśsakynnum lķknarsamtaka sem hśn stofnaši ķ Kalkśtta ķ
lok sex stunda opinberrar śtfarar. Meš žvķ lauk vikulangri žjóšarsorg ķ Indlandi. Viš lok
śtfararžjónustunnar hét systir Nirmala, arftaki móšur Teresu, aš halda merki hennar į lofti meš žvķ
aš lķkna fįtękum og hinum verst settu um heimsbyggšina alla.

Mörg hundruš žśsund manns röšušu sér upp mešfram leišinni sem kistu móšur Teresu var ekiš aš
greftrunarstaš. Milljónir manna vķša um heim fylgdust meš ķ beinni sjónvarpsśtsendingu.
Drottningar, forsetar og forsętisrįšherrar og fulltrśar tuga rķkja voru višstaddir śtfararžjónustu ķ
12.000 sęta ķžróttahöll ķ Kalkśtta sem fulltrśi pįfa, Angelo Sodano kardķnįll, stjórnaši. Mešal
žeirra voru Hillary Clinton, forsetafrś Bandarķkjanna, Sofķa Spįnardrottning, Oscar Luigi Scalfaro
Ķtalķuforseti, Noor Jórdanķudrottning og K.R. Narayanan Indlandsforseti.

Hįpunkti nįši athöfninn er munašarleysingi, glępakvendi sem bętt hefur rįš sitt, holdsveikur
mašur og fatlašur piltur fęršu móšur Teresu heilagar fórnargjafir. Ķ lok athafnarinnar gengu tugir
fyrirmenna aš kistu hennar og lögšu aš henni hvķta blómsveiga.

Frį ķžróttahöllinni var ekiš meš kistu móšur Teresu um götur Kalkśtta til höfušstöšva lķknarsamtaka
hennar. Žegar greftrun var lokiš innandyra skutu gśrkha-hermenn af riflum til himins. Móšir Teresa
lést śr hjartaslagi 5. september į 88. aldursįri. Hśn hlaut frišarveršlaun Nóbels 1979 fyrir störf sķn;
fyrir aš gefa milljónum manna von og reisn.




Rannsóknir į 18. aldar fręšum

Įtjįnda öldin ­ įtök tveggja heimsmynda

NĘSTKOMANDI laugardag veršur ķ fyrirlestrarsal Žjóšarbókhlöšu klukkan 13 haldin rįšstefna um
stöšu rannsókna ķ 18. aldar fręšum hér į landi. Fyrirlesarar verša Gušmundur Hįlfdanarson, sem
tala um sagnfręši, Vésteinn Ólason talar um bókmenntir, Gķsli Siguršsson ręšir um žjóšfręši,
Svavar Sigurmundsson fjallar um mįlfręši og Inga Huld Hįkonardóttir um kvennafręši. Aš loknum
erindum verša pallboršsumręšur sem fyrirlesarar taka žįtt ķ auk Gunnars Haršarsonar, lektors ķ
heimspeki. Rįšstefnan er öllum opin, fundarstjóri er Sveinn Ingvi Egilsson. Rįšstefnunni lżkur
klukkan 16.30. Ķ fyrirlestrunum veršur gerš grein fyrir rannsóknum į 18. aldar efni, hvaš hefur veriš
tekiš fyrir og hvernig til hefur tekist. Vésteinn Ólason tekur t.d. fyrir bókmenntir ķ vķšu" samhengi.

­Mér er ętlaš aš gefa žarna yfirlit yfir rannsóknir į bókmenntasögu," sagši Vésteinn. Ég skal taka
žaš fram aš ég er ekki sérfręšingur ķ bókmenntum 18. aldar en hef samt starfs mķns vegna fylgst
meš žvķ sem žar hefur veriš aš gerast. Žaš er nokkuš sérstakt margt meš 18. öldina,
bókmenntasaga og almenn menningarsaga eru žar mjög samfléttašar. Į žessari öld fara nżjar
hugmyndir aš takast į viš eldri heimsmynd.

Hver er munurinn į hinni eldri og yngri heimsmynd?

­Eldri heimsmyndin er umfram allt heimsmynd hins svokallaša lśtherska rétttrśnašar, žaš eru
lķfsskošanir og trśarhugmyndir sem viš getum kynnst t.d. ķ Passķusįlmum Hallgrķms Péturssonar
og Vķdalķnspostillu. Samkvęmt žessari heimsmynd er allt rįš mannsins og nįttśran ķ hendi Gušs.
Jafnframt fléttast inn ķ žetta bęši lęršar og alžżšlegar hugmyndir um samhengi yfirnįttśrlegra og
nįttśrlegra fyrirbęra og margs konar dulśš sem er okkur bżsna framandi nś į dögum. Upplżsingin
į sér rętur ķ athugun į nįttśrunni, ķ skynsemishyggju og trś į žaš aš menn geti bętt lķf sitt fyrir
tilstilli upplżsingar, žaš er aš segja vitneskju um heiminn og nįttśruna og skilnings į
nįttśrulögmįlum. Žess vegna mį segja aš Upplżsingarbókmenntirnar séu aš mjög miklu leyti
uppeldis-og kennslubókmenntir, svo sem Bśnašarbįlkur Eggerts Ólafssonar, Atli eftir Björn ķ
Saušlauksdal eša rit žeirra Hannesar Finnssonar og Magnśsar Stephensen.

Hvaš er meginefni žķns fyrirlesturs?

­Žaš er aš vekja athygli į žeim miklu rannsóknum į žessu tķmabili, sem hafa birst į undanförnum
įrum. Raunar mętti telja upp margt af svišum sem skarast viš bókmenntasöguna, eins og t.d.
rannsóknir Lofts Guttormssonar į fręšslumįlum og alžżšumenningu, rannsóknir Hjalta Hugasonar
į gušfręši og trśarlķfi, Sveins Einarssonar į leiklistarsögunni og sķšast en ekki sķst rannsóknir Inga
Siguršssonar. Mitt efni er aušvitaš bókmenntirnar um fram allt og žar fer mest fyrir žvķ sem
Matthķas Višar Sęmundsson hefur verš aš gera. Reyndar hafa mjög margir af nemendum hans
skrifaš prófritgeršir um efni frį žessum tķma. Ég gęti nefnt sem dęmi ritgerš Marķu Önnu
Žorsteinsdóttur, Tveggja heima sżn, um sögu Ólafs Žórhallasonar. Žaš er aš mķnum dómi mjög
merkileg rannsókn į stórmerkilegu bókmenntaverki sem nįnast ekkert hefur veriš rannsakaš til
žessa og leišir ķ ljós sérstęša samtengingu hugmynda Upplżsingarinnar og hefšbundins ķslensks
sagnaarfs. Sagan er eftir Eirķk Laxdal og hana mį telja fyrstu ķslensku skįldsöguna.

Hvaš er žaš helst sem Matthķas Višar hefur leitt ķ ljós meš rannsóknum sķnum?

­Matthķas hefur glķmt mikiš viš einmitt įtök žessara tveggja heimsmynda sem ég gat um įšan.
Annars vegar ķ žvķ sem hann hefur skrifaš um galdra og hugmyndaheim fyrri tķšar og sķšan um verk
Upplżsingarmanna ķ mjög rękilegum kafla ķ žrišja bindi Ķslenskrar bókmenntasögu, sem kom śt
nśna fyrir stuttu. Matthķas reynir aš sżna fram į hvernig hugmyndir einstaklinganna um sjįlfa sig
eru aš breytast ķ žeim bókmenntum sem samdar eru į žessu tķmabili, ekki sķst ķ
sjįlfsęvisögulegum bókmenntum og draga fram sérstakar mótsagnir sem eru įberandi hjį
ķslenskum höfundum. Upplżsngin barst hingaš seint og įtti nokkuš erfitt uppdrįttar sem ešlilegt var
vegna žess aš hśn barst hér inn ķ nįnast örbjarga samfélag. Vitanlega mun ég reyna aš koma aš
fleiri efnum en žessum tveimur verkum sem ég er bśinn aš nefna žvķ margt fleira um žennan tķma
veršskuldar aš žvķ sé gaumur gefinn.

Vésteinn Ólason er fęddur į Hornafirši įriš 1939. Hann lauk stśdentsprófi frį Menntaskólanum į
Laugarvatni įriš 1959 og meistaraprófi ķ ķslenskum fręšum įriš 1968. Doktorsprófi lauk hann įriš
1983, hvoru tveggja frį Hįskóla Ķslands. Hann hefur starfaš viš hįskólakennslu og fręšistörf
sķšustu 30 įrin. Nś er hann prófessor ķ ķslenskum bókmenntum viš HĶ. Hann er kvęntur Unni A.
Jónsdóttur kennara. Žau eiga tvö börn.





Įrsrit Kvenréttindafélags Ķslands

Ung ritstjórn meš karlmann innanboršs

Blaš Kvenréttindafélags Ķslands, 19. jśnķ, er meš óvenjulegu sniši į nķtugasta afmęlisįri félagsins.
Efnisval og efnistök bera žess glögg merki aš žar er į ferš ung ritstjórn, sś yngsta sem hefur séš
um blašiš frį upphafi. Žį į karlmašur ķ fyrsta sinn sęti ķ ritstjórninni. Ritsjóri žessa 47. įrgangs
19. jśnķ er Brynhildur Žórarinsdóttir.

"Žaš var tekin įkvöršun um žaš ķ fyrra aš reyna aš höfša meira til unga fólksins og stigiš fyrsta
skrefiš žaš įriš. Ķ įr var hins vegar įkvešiš aš ganga alla leiš bęši hvaš efnistök og śtlit varšar og
žvķ er eingöngu ungt fólk ķ ritnefndinni. Svo og einn karlmašur, en žaš er ķ fyrsta sinn sem žaš
gerist."

Breytir žaš einhverju?

"Žetta er lišur ķ žvķ aš auka fjölbreytnina og stękka lesendahópinn. Mér fannst naušsynlegt aš fį
fram sem flest sjónarhorn ķ blašinu og meš žvķ aš fį karlmann ķ ritstjórnina sżnum viš aš jafnrétti er
ekki ašeins fyrir okkur konur."

Heldur žś aš žetta eigi eftir aš standa ķ einhverjum félagskonum?

"Ég vona ekki. Žaš er aušvitaš įherslumunur į žessu blaši og žvķ sem veriš hefur. Viš höfum reynt
aš rata mešalveginn, koma meš nżjar įherslur og horfa til framtķšar en reyna jafnframt aš draga
lęrdóm af žeim eldri."

Sjįlfsagt hefur ungum konum ekki alltaf žótt Kvenréttindafélagiš ķ takt viš žann veruleika sem žęr
lifa og hręrast ķ. Er ung ritstjórn tilraun til aš takast į viš žetta?


"Jį, ég hugsa žaš. Mér finnst lķklegt aš félaginu hafi ekki alltaf tekist aš höfša nęgilega til ungra
kvenna, en meš žvķ aš breyta blašinu og fį inn nżjar og ferskar įherslur, held ég aš viš getum
breytt ķmynd félagsins og umręšunni ķ heild, sem skiptir mestu mįli. Žetta snżst ekki ašeins um
blašiš eša félagiš, heldur umręšuna, ungt fólk hefur ekki getaš tengt sig umręšunni og ekki fundiš
nęgilegan hljómgrunn fyrir sķnar hugmyndir. Žetta er aš breytast og žvķ žarf aš fylgja eftir, fólk śr
öllum įttum hefur bęst ķ hópinn sem vill berjast fyrir jafnrétti."

Hverju žakkar žś žaš?

"Til dęmis žvķ aš konur eru aš losna viš fórnarlambsķmyndina og um leiš eru karlar aš verša
jįkvęšari ķ garš barįttunnar. Bęši vegna breyttra įherslna hjį konunum og svo eru žeir aš vakna
til vitundar um aš jafnréttisbarįttan snertir žį ekki sķšur en konur. Til dęmis hvaš varšar jafnrétti til
fęšingarorlofs, rétt karla til aš umgangast börnin sķn og rétt fólks til aš fį mannsęmandi laun fyrir
dagvinnu, svo aš žaš geti lifaš ešlilegu fjölskyldulķfi. Viš erum farin aš sjį įrangur af hinni löngu
jafnréttisbarįttu, heilmikiš hefur įunnist. Bara žaš, aš ekki er lengur efast um naušsyn jafnréttis og
jafnréttisbarįttunnar, er mikill įfangi. Framhaldiš žarf aš vinna vel. Ég vil leggja įherslu į aš
jafnrétti er félagslegt višfangsefni, viš breytum žvķ ekki hvert fyrir sig, heldur meš almennri
stefnumörkun, meš žvķ aš vinna aš žvķ alls stašar ķ žjóšfélaginu."

Um hvaš fjallar blaš ungu ritstjórnarinnar?

"Viš reyndum aš gera žaš lķflegt og fjölbreytt, žar mętast gaman og alvara. Viš fjöllum um
launamisrétti į vinnumarkaši, vinnu stjórnmįlaflokkanna aš jafnréttismįlum, stefnuskrį
stjórnmįlaflokkanna og hvernig žeir hafa unniš śr henni. Žį er léttara efni, svo sem um konur ķ
kvikmyndum, sem viršast annašhvort mannętur eša fórnarlömb, svo og konur ķ hryllingsbókum,
ķžróttum, vķsindum og kirkjunni."

Hefur žś lengi haft įhuga į jafnréttismįlum?

"Jį, og sį įhugi hefur aukist jafnt og žétt. Ég var ķ Stśdentarįši Hįskólans žegar
jafnréttisumręšan var aš vakna innan skólans, m.a. var komiš į fót stöšu kvennafulltrśa viš rįšiš.
Nś er ég aš vinna hjį Alžżšusambandinu, žar sem ég vinn viš blašiš Vinnuna, sem er mįlgagn
sambandsins. 19. jśnķ ber žess nokkur merki, en ķ umfjöllun minni fyrir Vinnuna hef ég rekiš mig į
hversu mikiš misréttiš er į vinnumarkašnum, t.d. hvaš varšar laun, tękifęri og įhrif. Staša kvenna
er lakari į nęr öllum svišum og t.a.m. birtast skertir möguleikar karla til aš sinna fjölskyldunni ķ žvķ
aš konur standa veikar gagnvart atvinnurekendum.

Ég er alin upp viš jafnrétti, eins og ég vona aš flestir af minni kynslóš séu. Viš erum ķ žaš yngsta til
aš muna eftir hinni höršu barįttu Raušsokkanna og žvķ erum viš aš reyna aš beina umręšunni inn
į brautir sem fleiri geta tekiš žįtt ķ."

BRYNHILDUR Žórarinsdóttir er fędd ķ Reykjavķk įriš 1970. Hśn lauk stśdentsprófi frį
Menntaskólanum ķ Reykjavķk įriš 1990 og BA-prófi ķ ķslensku frį Hįskóla Ķslands įriš 1995.
Brynhildur var framkvęmdastjóri Stśdentarįšs veturinn 1994-1995 og var fulltrśi Röskvu ķ
Hįskólarįši 1993-1995. Hśn hefur starfaš sem lausamašur į żmsum fjölmišlum, blöšum,
tķmaritum og śtvarpi, en frį 1995 hefur hśn starfaš sem blašamašur viš Vinnuna, blaš
Alžżšusambands Ķslands.




Fundur borgarstjóra meš ķbśum ķ Austurbęnum

Hljóšmengun vaxandi įhyggjuefni

Vaxandi óįnęgja er mešal ķbśa höfušborgarinnar vegna hljóšmengunar frį fjölförnustu
umferšargötum ķ borginni. Žetta kom fram į hverfafundi borgarstjóra sem Hildur Einarsdóttir fylgdist
meš.


Į hverfafundi borgarstjóra, Ingibjörgar Sólrśnar Gķsladóttur, meš ķbśum Hįaleitis-, Smįķbśša-,
Fossvogs-, Bśstaša- og Mślahverfis varš fólki tķšrętt um hljóšmengun, gatna- og skólamįl og
auglżst var eftir sundlaug ķ hverfinu.

Eins og venja er į hverfafundum meš borgarstjóra, sem aš žessu sinni var ķ Réttarholtsskóla, hóf
Ingibjörg Sólrśn mįl sitt į žvķ aš ręša fjįrmįl og fjįrhagsstöšu borgarinnar svo og stefnumörkun ķ
żmsum mįlum. Žvķ nęst vék hśn aš helstu framkvęmdum į svęšinu į sķšasta įri og žęr sem
fyrirhugašar eru į žessu įri.

Ķ framhaldi af žvķ sagši Ingibjörg Sólrśn frį hugmyndum sem hafa komiš upp hjį Kringlumönnum
um stękkun Kringlunnar. Vęri önnur hugmyndin ķ athugun hjį borgaryfirvöldum um žessar mundir.
Kjarni hennar vęri sį aš breyta Kringlutorginu og tengja saman meš byggingu Kringluna og
Borgarkringluna sem nś vęri fariš aš nefna Sušur- Kringlu. Jafnframt vęri hugmynd um aš auka
fjölbreytni žjónustu viš Kringlutorg og bęta bķlastęši ķ sušausturhorni Kringlunnar og fjölga žeim
lķtillega. Hin hugmyndin gengi śt į aš stękka noršurenda Kringlunnar nęst Miklubraut og gera
bķlaumferš aš Kringlu frį Miklubraut aušveldari.

"Žessi įhugi į aš styrkja Kringluna sem ašalverslunarmišstöš höfušborgarsvęšisins nęst į eftir
sjįlfum mišbęnum er vafalķtiš tilkominn vegna haršrar samkeppni į verslunarsvišinu mešal annars
frį fyrirhugušum stórmörkušum ķ nįgrannasveitarfélögunum, "sagši hśn.

Ķbśar viš Hvassaleiti geršu mįl aflagšs gęsluvallar į svęšinu aš umtalsefni og ķ framhaldi af žvķ
fęršu žeir borgarstjóra bréf žar aš lśtandi. Sögšu žeir aš gęsluvöllurinn vęri ķ mikilli nišurnķšslu. Ķ
fyrrasumar hefši aš frumkvęši ķbśa veriš starfręktur žar smķšavöllur og hefši hann notiš mikilla
vinsęlda. Kom fram aš ķbśum nęrliggjandi hśsa vęri mikiš ķ mun aš svęšiš yrši fegraš og hannaš
sem opiš leiksvęši og garšur sem žjóni öllum ķbśum hverfisins.

Ingibjörg Sólrśn sagši aš ekki vęri gert rįš fyrir fjįrmunum til framkvęmda ķ žessa veru į įrinu en
hugmyndin vęri athyglisverš.

Hvar į aš stašnęmast ķ hljóšvarnarmįlum?
Spurt var hvort ekki borgaši sig frekar aš taka hśsin į móts viš Miklatśn eignarnįmi ķ staš žess aš
grafa veggöng undir Miklubrautina.

Ingibjörg sagši svipašan hljóšmengunarvanda aš finna vķšar ķ borginni og tók sem dęmi ķbśšarhśsin
į móts viš Žjóšminjasafniš og hśs viš Hlemm og Hverfisgötu. "Hvar eigum viš aš stašnęmast?
spurši hśn og bętti viš aš ķ fyrsta skipti vęru sérstakir fjįrmunir ętlašir til hljóšmengunarmįla og
vęri veriš aš skoša hvernig žau mįl yršu śtfęrš.

Fundarmönnum varš nokkuš tķšrętt um hįvaša frį fjölförnum umferšargötum ķ hverfunum. Ķbśi viš
Seljugerši kvartaši undan hįvaša frį Bśstašavegi og spurši hvaš hęgt vęri aš gera ķ žeim mįlum.

Kom fram ķ mįli Ingibjargar Sólrśnar aš veriš vęri aš gera kort yfir hįvašamengun ķ borginni.
Réšust ašgeršir borgarinnar af žvķ hvernig įstandiš vęri į hverjum staš. Borgaryfirvöld vissu af
hįvaša ķ kringum Seljugerši og veriš vęri aš athuga hvort koma ętti viš hljóšmön žar.

Ķbśi ķ Blesugróf spuršu hvort hęgt vęri aš hękka og lengja hljóšmön sem er viš Reykjanesbraut.
Sagši borgarstjóri aš įkvöršun yrši tekin um žaš žegar séš vęri hvernig ętti aš forgangsraša
žessum verkefnum.

Ķbśar ķ nįgrenni Réttarholtsvegar höfšu einnig įhyggjur af umferšaržunga žar og köllušu eftir
hrašahindrunum.

Ķ svari borgarstjóra kom fram aš venjan vęri sś aš ef ķbśšabyggš vęri bįšum megin viš götuna žį
vęri oršiš viš óskum ķbśa um hrašahindranir.

Ingibjörg Sólrśn sagši aš verst vęri žegar götur skęru ķ sundur gönguleiš ķ skólann eins og
Réttarholtsvegurinn gerši. Enn hefši žó ekki veriš rętt um žrengingu į götunni en mįliš vęru ķ
athugun.

Ķbśar ķ nįgrenni Sogavegar kvörtušu yfir mikilli umferš žar. Var bent į aš menn ękju hratt frį
Grensįsvegi aš Réttarholtsvegi og spurt var hvort ekki vęri ęskilegt aš setja upp hrašahindranir į
žeim kafla.

Ašgengi aš ķžróttasvęši Fram var gert aš umtalsefni. Žį einkum meš tilliti til barna sem bśa ķ
Hįaleitishverfi og žurfa aš fara yfir Miklubraut.

Sagši Ingibjörg Sólrśn aš ekki vęri gert rįš fyrir göngubraut į móts viš svęšiš en börnin ęttu aš
geta fariš ķ undirgöng sem eru į móts viš Kringluna. Setja mętti grindverk į mišeyjuna į
Miklubrautinni til aš koma ķ veg fyrir aš börnin fari stystu leiš.

Sagši žį einn ķbśinn aš ekki vęri hęgt aš beina gangandi umferš ķ undirgöngin eins og
göngustķgum vęri hįttaš žar nś.

Įhugi kom fram į aš aš bęta ašstöšu bókasafnsins ķ Bśstašahverfi sem nś er til hśsa ķ kjallara
Bśstašakirkju. Sagši Ingibjörg žaš ekki į dagskrį į nęstunni. Nś vęri unniš aš žvķ aš koma
ašalsafninu sem byggi viš žröngan kost ķ nżtt hśsnęši aš Tryggvagötu 15.

Einsetning fimm grunnskóla
Um skólamįl hverfanna sagši borgarstjóri bera hęst einsetningu žeirra fimm grunnskóla sem žar
eru, Įlftamżrarskóla, Breišageršisskóla, Fossvogsskóla, Réttarholtsskóla og Hvassaleitisskóla en
henni fylgdu umtalsveršar byggingaframkvęmdir. Kom fram aš Breišageršisskóli sem er einsetinn
byggi viš nokkur žrengsli og til aš bęta śr žeim vęri hugsanlegt aš taka ķ notkun lķtinn leikskóla,
Stašarborg, sem er austan viš skólann og stutt į milli. Einnig vęri inni ķ myndinni aš byggja viš
skólann. Žį sagši hśn aš įstandiš ķ Įlftamżrarskóla vęri žaš slęmt aš tķmasetningar varšandi
byggingaframkvęmdir viš skólann vęru ķ sérstakri athugun meš flżtingu ķ huga.

Aš sögn Ingibjargar Sólrśnar er veriš aš vinna aš żmsum nżjum verkefnum ķ grunnskólum
borgarinnar į žessu fyrsta įri eftir yfirfęrslu grunnskólans til borgarinnar. Nefndi hśn ķ žvķ sambandi
lengingu skóladags sex til nķu įra nemenda og aš fjölga ętti nįmsrįšgjöfum į unglingastigi.

Af leikskólamįlum vęri žaš aš segja, aš meš tilkomu fjögurra deilda leikskóla viš Hęšargarš ķ
sumar mętti segja aš bišlistar eftir leikskólaplįssum vęru śr sögunni ķ žessum hverfum.

Žvķ nęst vék Ingibjörg aš ķžrótta- og tómstundamįlum og gat sérstaklega įnęgjulegs og jįkvęšs
samstarfs milli Réttarholtsskóla og Bśstaša ķ mįlefnum barna- og unglinga og vęri žaš til
eftirbreytni.

Tvö ķžróttafélög vęru starfandi į svęšinu, Vķkingur og Fram. Sagši hśn aš enn vęri ólokiš
samningsgerš milli borgarinnar, Vķkings og Kópavogskaupstašar vegna svęšis fyrir nżjan völl ķ
Stjörnugróf en nś sęi fyrir endann į žeirri vinnu og vonašist hśn til aš innan tķšar yrši hęgt aš
ganga frį samningum viš Vķking um fjįrmögnun framkvęmda.

Af mįlefnum aldrašra vęri žaš helst aš frétta aš ķ Hęšargarši 31 žar sem rekin hefur veriš lķtil
félagsmišstöš ķ tengslum viš sjįlfseignarķbśšir aldrašra, hefši veriš unniš aš tilraunaverkefni žar
sem reynt hefši veriš aš samžętta alla heimažjónustu viš aldraša bęši félagslega žjónustu og
heimahjśkrun og ašra žjónustu svo sem heimsendan mat.

Borgarstjóri ręddi almennt um hverfin og sagši mešal annars aš žó aš svęšiš vęri aš stęrstum
hluta ķbśšahverfi vęri į śtmörkum žess til vesturs og noršurs aš Skeifunni meštalinni, annaš
stęrsta atvinnusvęši borgarinnar, męlt ķ įrsverkum. Vęri žaš lķtillega minna en mišbęrinn vestan
Snorrabrautar.

Endurskošun Ašalskipulags sagši Ingibjörg Sólrśn aš vęri nś į lokastigi. Mestu breytingarnar
vęru žęr aš lagt vęri til aš Fossvogsbraut og Hlķšarfótur verši felld śt śr Ašalskipulagi. Hins vegar
vęri haldiš frį belti fyrir samgöngutengsl af einhverju tagi ķ framtķšinni og vęru menn žį meš ķ huga
nżja samgöngutękni, til dęmis vagna į spori af einhverju tagi. "Žótt žessar hugmyndir séu ójósar
žykir rétt aš halda slķkum framtķšarmöguleiknum opnum," sagši hśn.

Meira mun męša į Miklubraut
Ingibjörg sagši jafnframt aš meš nišurfellingu Fossvogsbrautar męddi meira į Miklubraut ķ
framtķšinni. Hefši aš undanförnu veriš lögš vinna ķ aš meta alla žį kosti sem til greina kęmu. Hśn
sagši aš bornir hefšu veriš saman valkostir meš eša įn mislęgra gatnamóta viš Skeišarvog,
Grensįsveg, Hįaleitisbraut og Kringlumżrarbraut auk vegganga ķ mismunandi śtfęrslum viš
Miklatśn. Ķ ašalskipulagsvinnunni hefši nišurstašan oršiš sś aš miša viš mislęg gatnamót viš
Skeišarvog en ekki į hinum stöšunum svo og aš gatan verši ķ stokk viš Miklatśn. Auk žess verši
lokiš viš aš breikka götuna og koma upp fjögurra fasa umferšarljósum til aš auka umferšaröryggiš.
Žį vęri mišaš viš aš bęta ašstęšur gangandi meš göngubrśm eša undirgöngum, viš Breišagerši,
undir Kringlumżrarbraut viš Miklubraut og yfir Miklubraut viš Stakkahlķš. Auk žes verši ķ vor lokiš viš
göngubrś viš Raušagerši. Į žessu įri vęri einnig fyrirhugaš aš taka ķ notkun ašra göngubraut yfir
Kringlumżrarbraut noršanverša į móts viš nżbyggingahverfi, sem nefnt hefši veriš Sóltśn.

Ķ umręšum sem spunnust eftir framsöguerindi borgarstjóra komu mešal annars fram įhyggjur
foreldra og starfsfólks vegna óvissrar framtķšar Stašarborgar.

Borgarstjóri ķtrekaši aš engar įkvaršanir hefšu veriš teknar um hvort leikskólinn yrši lagšur nišur og
börnin flutt ķ leikskólann viš Hęšargarš. Veriš vęri aš kanna įhuga fólks į vistun yngstu barnanna
į leikskólum borgarinnar. Fjögur hundruš foreldrar sem ęttu börn į žessum aldri hefšu veriš
spuršir aš žvķ hvort žeir myndu nżta sér žessa žjónustu nśna. Veriš vęri aš vinna śr könnuninni en
sķšan yrši tekin įkvöršun.

Erfitt aš stašsetja sundlaug
Spurt var hvort von vęri į sundlaug ķ hverfiš. Ingibjörg Sólrśn sagši aš ęskilegt vęri aš sundlaug
kęmi į svęšiš. Vandamįliš vęri aš stašsetja slķkt mannvirki.

Snjómokstur į götum og gangstéttum kom til umręšu. Sagši einn ķbśinn aš börn sem ęttu langt
aš fara ķ skólann žyrftu stundum aš ganga į götunni žvķ snjónum vęri rutt upp į gangstéttirnar.

Sagši Ingibjörg Sólrśn aš žau tęki sem notuš vęru til hreinsunar gatna vęru mun stórvirkari en
žau sem notuš vęru til aš hreinsa gangstéttir, žęr sętu žvķ stundum eftir. Menn hefšu žó reynt aš
gera sitt besta viš erfišar ašstęšur. Snjómoksturstęki borgarinnar mišušust ekki viš jafn erfišan
vetur og hefši veriš aš undanförnu.

Į fundinum kom fram įhugi į hverfislöggęslu. Sagši Ingibjörg Sólrśn aš löggęsla ķ ķbśšahverfum
borgarinnar eins og ķ Breišholti og Įrbęjarhverfi hefši reynst vel og vildi žvķ sjį hana ķ sem flestum
hverfum borgarinnar en žaš vęri į valdi rķkisins aš taka įkvaršanir žar aš lśtandi.




Rithöfundar lesa fyrir leikskólabörn

Sögustund ķ Skerjafirši

Barnabókavika Félags ķslenskra bókaśtgefenda stendur nś yfir undir yfirskriftinni Bók er barna
gaman. Af žessu tilefni munu barnabókahöfundar lesa fyrir börn ķ tugum leikskóla ķ vikunni og
mešal žeirra sem fengiš hafa heimsókn eru krakkarnir ķ Skerjakoti.


UPPI er fótur og fit į leikskólanum Skerjakoti ­ žaš er kominn gestur. Börnin ķ Fķladeildinni hreišra
um sig į gólfinu og fylgjast grannt meš hverri hreyfingu hans, žegar hann seilist ofan ķ
skjalatöskuna sķna og rašar stafla af bókum į boršiš fyrir framan sig. "Hvaš heitiršu?" spyr einhver
og litlu andlitin eru ein augu. "Rśnar Įrmann Arthśrsson," svarar gesturinn góšlįtlega um hęl.

Žvķ nęst fęr gesturinn sér sęti og gerir nįnari grein fyrir sér. Hann skrifar bękur. "Hvernig
bękur?" er žį spurt og svariš lętur ekki į sér standa. Hann skrifar bękur fyrir krakka. "Ašallega
žó fyrir ašeins stęrri krakka en ykkur sem žiš getiš lesiš seinna," śtskżrir hann. Žį skrifar hann
lķka bękur fyrir fulloršna krakka!

En gesturinn er einnig meš bękur eftir ašra en sjįlfan sig ķ farteskinu, mešal annars mann sem
hann sżnir Fķladeildinni mynd af. "Jónas Įrnason," gellur žį ķ einum ķ hópnum, sem reynist heita
Aron. "Jęja, žś getur lesiš nafniš," segir gesturinn svolķtiš undrandi. "Jį, Aron lęrši aš lesa af
mjólkurfernum," śtskżrir Dķana Siguršardóttir leikskólastjóri. Mjólk er góš!, eins og žar stendur.

Žį er komiš aš lestrinum en ķ žvķ skyni er gesturinn fyrst og fremst kominn. Žar sem hann hefur
lķtiš skrifaš fyrir krakka į leikskólaaldri velur hann bók sem "annar mašur skrifaši fyrst į dönsku en
hann skrifaši svo aftur į ķslensku, žar sem ķslensk börn lesa ekki dönsku". Bókin heitir Ingilķn śr
borginni og er meš myndum en bękur meš myndum eru bestar, er žaš ekki? "Jśśśśś," lżkur
Fķladeildin sundur einum munni.

Frišrik kóngur
Žegar krakkarnir hafa hlżtt į gestinn segja frį Ingilķn, Sveini Eirķki, Frišriki kóngi, Kśti og öllum
hinum hefjast lķflegar umręšur. Gesturinn skżrir eitt og annaš śt fyrir įheyrendum sķnum, svo sem
aš klįr sé annaš nafn yfir hest og aš hesturinn, Frišrik kóngur, sé nefndur ķ höfušiš į manni sem
var einu sinni kóngur ķ Danmörku. Žaš žykir krökkunum nokkur tķšindi.

Sķšan er oršiš laust. "Viš erum lķka bśin aš skrifa sögu," segir žį einhver. "Nś," segir gesturinn,
"um hvaš er hśn?" "Hśn er um Gśsta kśst sem festist ķ tyggjói og brennir sig į sķgarettu," er
svaraš. "Gśsti kśstur er alltaf aš sópa og gera hreint en viš erum aš lęra aš hugsa um landiš,"
bętir Dķana leikskólastjóri viš en krakkarnir eru nżkomnir śr heimsókn ķ Sorpu, žar sem žeim var
sżnt hvernig flokka į rusl.

Upp frį žessu lķšur samverustundin hins vegar undir lok enda er eiršarleysi eitt helsta einkenni
lķtilla sįla ­ žęr vilja fara aš leika sér. Gesturinn žakkar fyrir įgętar undirtektir og hefur į orši aš
krakkarnir hafi veriš įhugasamir, mišaš viš žyngd textans sem var lesinn. Įšur en hann hverfur į
braut syngur Fķladeildin sķšan fyrir hann um krummann ķ hlķšinni ­ vķsu sem hśn er nżbśin aš lęra.

Žegar gesturinn er farinn gefa fjórir krakkar, žau Aron, Dķana Rut og Magnśs sex įra og Bryndķs
fimm įra, sér tķma til aš spjalla viš blašamann sem fylgst hefur meš śr fjarska. Žykir žeim gaman
aš skoša bękur? "Jį," segir Aron sem veršur fyrstur fyrir svörum, "en mér finnst samt
skemmtilegra aš lita." Hin žrjś segjast lķka hafa gaman af aš skoša bękur.

Dķana leikskólastjóri skżtur žvķ innķ aš ķ Skerjakoti sé lögš įhersla į aš halda tryggš viš bókina og
tvęr sögustundir séu į degi hverjum. En skyldi vera lesiš fyrir krakkana heima? "Jį, mamma les
stundum fyrir mig į nóttunni," segir Magnśs og ljómar ķ framan. Dķana leikskólastjóri telur į hinn
bóginn lķklegra aš hann eigi viš kvöldin. Hin žrjś stašfesta einnig aš lesiš sé fyrir žau heima.

Turtles og Alladķn
En hvaš er lesiš? "Turtles," svarar Aron röggsamlega. "Žaš er uppįhaldsbókin mķn." Bryndķs er
hrifnust af Pocahontas en Alladķn er ķ mestum metum hjį Dķönu Rut og Magnśsi. "Jęja," hugsar
blašamašur, "hvaš varš um Hjalta litla og Įrna ķ Hraunkoti?"

Dķana leikskólastjóri segir reyndar aš lķkast til séu žaš karakterarnir, frekar en bękurnar sjįlfar,
sem heilli unga fólkiš ķ žessu tilfelli en erlendar teiknimyndahetjur eru, svo sem flestum er kunnugt,
mun betur markašssettar en persónur ķ ķslenskum barnabókum. Mįli sķnu til stušnings bendir
Dķana į, aš bękurnar sem njóti mestrar hylli ķ Skerjakoti séu flestar ķslenskar. Er nafn Sigrśnar
Eldjįrn žar efst į blaši og nefnir leikskólastjórinn bękur į borš viš Langafi drullumallar, Bé tveir og
Axlabönd og blįberjasaft. Žį standi Einar Įskell alltaf fyrir sķnu, auk žess sem bók Bubba
Morthens, Rśmiš hans Įrna, hafi slegiš ķ gegn ķ fyrra.

Aš svo męltu eru fjórmenningarnir ungu žotnir enda hafa žeir ķ mörg horn aš lķta. Samkeppnin um
athygli ungvišisins haršnar lķka stöšugt ­ tęknin hefur rutt sér til rśms ķ žeirra veröld, eins og okkar
sem eldri eru. Af žessari heimsókn veršur hins vegar ekki rįšiš aš bókin eigi undir högg aš sękja ­
žvert į móti viršist hśn, sem fyrr, lifa góšu lķfi.




Bensķn til į sjįlfsölum til 5­7 daga

DREIFING į eldsneyti til bensķnstöšva hefur stöšvast meš öllu ķ Reykjavķk og einnig dreifing į
hrįolķu til skipa og flugvélaeldsneyti. Strętisvagnar Reykjavķkur eiga dķsilolķuforša til einnar viku og
er ķ undirbśningi aš draga śr tķšni feršanna. Afgreitt veršur af sjįlfsölum į bensķnstöšvum ķ
Reykjavķk aš öllu óbreyttu mešan birgšir endast. Tališ er aš žęr birgšir dugi ķ 5-7 daga. Bśast mį
viš aš eldsneytisbirgšir endist lengur į svęšum sem eru žjónustuš frį Akranesi žar sem olķufélögin
hafa fyllt birgšatanka sķna. Ekki veršur žó fyllt į žį aftur mešan į verkfalli stendur. Bifreišaeigendur
į höfušborgarsvęšinu ęttu žvķ aš geta nįlgast bensķn ķ Hvalfirši, Borgarnesi eša į Akranesi žegar
allt um žrżtur.

Olķufélögin telja sig vera ķ fullum rétti meš aš hafa sjįlfsalana opna. Ķ flestum tilfellum eru
bensķnstöšvar oršnar verslanir og voru flestar opnar ķ gęr sem slķkar. VR-menn eru žar viš störf og
almenna reglan er sś aš einn VR-mašur sé į hverri stöš. Žeir eiga ekki aš dęla bensķni og heldur
ekki aš taka viš greišslu fyrir bensķniš heldur į bensķnafgreišslan aš vera eins og aš nóttu ķ gegnum
sjįlfsalana.

Kristinn Björnsson, forstjóri Skeljungs, segir aš nóg bensķn sé til alls stašar eins og er. Hver
einasta bensķnstöš į höfušborgarsvęšinu vęri meš sjįlfsala og ķ nešanjaršartönkum vęru 40-60
žśsund lķtrar į hverri stöš.

"Hvaš sem öšru lķšur ętlum viš okkur ekki aš fara ķ strķš viš Dagsbrśn. Žaš er lķka til nóg bensķn
hérna rétt utan viš bęjarmörkin, t.d. į Selfossi og Akranesi. Viš erum bśnir aš haga mįlum žannig
aš allir birgšatankar śti į landi eru fullir nśna svo viš eigum ekki von į žvķ aš žaš žverri ķ einhverjar
vikur," sagši Kristinn.

Kristinn telur bensķn į höfušborgarsvęšinu duga ķ um eina viku.

Brögš aš verkfallsbrotum
Aš sögn verkfallsvarša hjį Dagsbrśn voru brögš aš žvķ aš verkfallsbrot vęru unnin į bensķnstöšvum
ķ borginni ķ gęr en engin dęmi voru um aš slegiš hefši ķ brżnu milli manna. Bensķnstöšvarnar hefšu
haft 2-3 VR-menn į sumum stöšvum, ašallega hjį Skeljungi. Dagsbrśnarmenn hefšu séš um aš
tęma sjįlfsalana sem stöšvušust žvķ af sjįlfu sér žegar žeir fylltust. Dagsbrśnarmenn höfšu fregnir
af žvķ aš olķufélögin ętlušu aš senda skrifstofumenn til žessara verka en ekki hafši veriš įkvešiš ķ
gęr hvernig yrši brugšist viš žvķ.

Knśtur G. Hauksson, framkvęmdastjóri Olķudreifingar ehf., segir aš birgšastöšvar séu śti um allt
land og starfsmenn sem ekki eru ķ Dagsbrśn annist dreifingu į olķu žar. Gasolķu- og bensķndreifing
er t.d. frį birgšastöš į Akranesi til Hvalfjaršar og Borgarfjaršar. Hins vegar veršur ekki hęgt aš fylla
į birgšatankana. Olķu er skipaš į land ķ Reykjavķk, Hafnarfirši og Hvalfirši en bensķni er eingöngu
skipaš į land ķ Reykjavķk. Birgšir til eins mįnašar eru yfirleitt ķ birgšatönkunum.

Flugvélaeldsneyti til nokkurra daga
Olķudreifing ehf. dreifir flugvélaeldsneyti śt žessa viku til Keflavķkurflugvallar frį Hafnarfirši og birgšir
eru taldar endast ķ nokkra daga žar. Hętt er aš dreifa flugvélaeldsneyti til innanlandsflugsins į
Reykjavķkurflugvelli en birgšir eru taldar endast śt žessa viku. Dreifing hefur einnig stöšvast į
skipaolķu į höfušborgarsvęšinu.

Allra handa hf. langferšabķlar hefur komiš sér upp olķubirgšum til eins mįnašar reksturs. Žórir
Garšarsson, framkvęmdastjóri fyrirtękisins, segir aš ķ samningi sem fyrirtękiš gerši viš sitt
olķufélag sé kvešiš į um aš alltaf sé til nęg olķa til rekstursins ķ a.m.k. einn mįnuš. Fyrirtękiš er
nś meš 15 žśsund lķtra af dķsilolķu ķ tönkum į athafnasvęši sķnu.

Jóhannes Ellertsson, hjį Vestfjaršaleiš, segir aš fyrirtękiš sé vel birgt af olķu og fyllt hafi veriš į
alla tanka ķ fyrrakvöld. Vestfjaršaleiš rekur 24 bķla en alla jafnan er ekki nema um helmingur žeirra ķ
daglegri notkun. Allt frį 200 upp ķ 600 lķtrar af olķu eru į hverjum bķl. Einnig er fyrirtękiš meš ašrar
birgšir žannig aš reksturinn er tryggšur ķ einn mįnuš.

SVR meš birgšir ķ eina viku
Lilja Ólafsdóttir, framkvęmdastjóri SVR, segir aš fullir tankar séu į öllum vögnum en birgšir eigi aš
duga ķ rśma eina viku. "Žaš er hugsanlegt aš dregiš verši śr tķšni ferša ef viš sjįum fram į aš
verkfalliš ętli aš dragast į langinn. Žó er ansi hart aš žurfa aš gera žaš žegar almenningur er aš
leggja einkabķlunum. Ef til kęmi dręgjum viš śr tķšni ferša utan įlagstķma," sagši Lilja.

Heilbrigšiseftirlit Reykjavķkur fékk fyrirspurn fyrir sķšustu helgi um višhorf žess til žess aš
sérleyfishafar fengju stóra olķutanka hjį olķufélögunum og geymdu į athafnasvęšum sķnum. Tryggvi
Žóršarson, Heilbrigšiseftirliti, sagši aš žaš vęri flokkaš meš mengandi starfsemi aš hafa svona
tanka og žyrfti starfsleyfi til.

"Hins vegar höfum viš ekki mótaš kröfur sem žarf aš gera til žessa og erum žvķ ekki ķ stakk bśnir til
žess aš taka į žessum mįlum," sagši Tryggvi.

Gunnar Ólafsson, hjį Eldvarnaeftirliti Reykjavķkur, segir aš žaš sé ómögulegt aš koma ķ veg fyrir aš
almenningur hamstri bensķn og geymi į alls kyns ķlįtum. Erfitt sé aš fylgjast meš žessu eftir aš
sjįlfsalarnir komu til sögunnar. Hann segir aš til séu brśsar sérstaklega til žess geršir aš geyma ķ
bensķn.

"Hęttan er sś aš fólk lįti bensķn į venjulega plastbrśsa og aš žaš hlašist upp rafmagn viš nśning
bensķnsins viš brśsann. Hugsanlega gęti žaš gerst aš neisti hlaupi ķ bķlinn og žaš gęti veriš nóg til
žess aš valda ķkveikju," segir Gunnar. Hann segir aš slöngur į dęlum bensķnstöšvanna séu
sérstaklega jarštengdar til žess aš koma ķ veg fyrir aš stöšurafmagn hlašist upp.




Bensķni fyrir 180 žśs. stoliš

BENSĶNKORT viršast ķ auknum męli freista žeirra sem brjótast inn ķ bifreišar samkvęmt
upplżsingum frį lögreglu og eru nokkur dęmi um aš óprśttnum ašilum hafi tekist aš misnota slķk
kort. Ķ nżlegu tilviki tókst handhafa stolins bensķnkorts aš taka śt bensķn fyrir 180 žśsund krónur į
kortiš, įšur en žjófnašurinn uppgötvašist.

Lögreglan bendir fólki į aš geyma ekki slķk kort ķ bifreišum og sé öruggara aš bera žau ķ veskjum
eša į öšrum stöšum sem erfišara er fyrir óheišarlega einstaklinga aš nįlgast.




Framtķš Flugfélags Ķslands ķ kjölfar įkvöršunar Samkeppnisrįšs

Bišstaša og óvissa ķ mįlinu fram ķ nęstu viku

Forrįšamenn Flugfélags Ķslands ķhuga nś nęsta skref varšandi fyrirkomulag innanlandsflugsins,
en žeim žykja sum skilyrši Samkeppnisrįšs hörš. Jóhannes Tómasson kynnti sér stöšu mįla.


"ŚRSKURŠUR Samkeppnisrįšs kom okkur algjörlega ķ opna skjöldu, ķ žaš minnsta žaš sem
snertir skipan ķ stjórn og takmörkun į įętlun en viš erum aš skoša mįliš og tökum įkvöršun um
framhald ķ nęstu viku."

Žetta sagši Pįll Halldórsson forstöšumašur Flugleiša innanlands ašspuršur um framtķš Flugfélags
Ķslands ķ kjölfar įkvöršunar Samkeppnisrįšs sķšasta föstudag en rįšgert var aš FĶ tęki til starfa 1.
jśnķ nęstkomandi.

Bśiš er aš rįša nokkra starfsmenn til Flugfélags Ķslands, m.a. flugmenn og żmsa lykilstjórnendur
sem m.a. hafa losaš sig śr störfum hjį öšrum félögum. Var fundur meš starfsmönnum FĶ ķ gęr žar
sem stašan var rędd. Žį hafa forrįšamenn hins vęntanlega nżja félags unniš aš samningum um
verkefni, m.a. leiguflugsverkefnum sem Flugfélag Noršurlands hefur sinnt fyrir Gręnlandsflug og eru
allumfangsmikil. Gangi undirbśningurinn til baka er óvķst hvort žessi verkefni lenda aftur hjį FN, žau
gętu einnig hafnaš į borši Flugleiša. Fari svo er framtķš FN óljós žar sem afkoma félagsins hefur
aš verulegu leyti byggst į tekjum af leiguflugsverkefnum. Ljóst er aš starfsemin yrši allt önnur og
mun umfangsminni en hśn er ķ dag en félagiš hefur veriš meš sex flugvélar ķ rekstri. Mį žvķ segja aš
gangi stofnun FĶ til baka muni žaš hafa mun hastarlegri įhrif į FN žar sem öll starfsemi félagsins
įtti aš fara undir hatt FĶ en ašeins hluti af starfsemi Flugleiša.

Pįll Halldórsson sagši ekki afrįšiš hvaš yrši meš flugmenn sem bśiš var aš rįša. Ķ byrjun febrśar,
fljótlega eftir aš kynnt voru įform um stofnun FĶ, voru rįšnir 16 flugmenn. Žeir sóttu strax
nįmskeiš, 12 til aš öšlast réttindi į Metró, vél sem FN hefur veriš meš ķ rekstri og 4 voru į
nįmskeiši til flugs į Fokker vélum. Er žessum nįmskeišum nżlega lokiš.

Viš ętlum aš halda įfram innanlandsflugi svo žaš verša verkefni fyrir žessa flugmenn, spurning
hvernig vinna, en žessir 16 flugmenn voru rįšnir į žeim kjörum sem gilt hafa milli FĶA og Flugfélags
Noršurlands." Pįll sagši of snemmt aš segja hvort flugmennirnir, sem nś hafa aš mestu lokiš
nįmskeišunum, hverfi til starfa hjį Flugleišum eša FN verši ekki af stofnun FĶ.

Žaš er hins vegar afar slęmt aš lenda ķ žessari bišstöšu, viš erum bśnir aš vinna aš mįlinu ķ góšri
trś. Óvissan er slęm fyrir félagiš og starfsfólkiš en viš vonum aš lķnur skżrist fljótlega ķ nęstu viku,"
sagši Pįll.

Reglur til aš gęta jafnręšis
Gušmundur Siguršsson forstöšumašur samkeppnissvišs sagši ašspuršur ķ gęr, aš vegna žeirra
breytinga sem verša ķ sumar, aš innanlandsflug veršur gefiš frjįlst, myndi stofnunin lķklega hafa
reynt aš setja svipašar reglur og koma fram ķ įkvöršun Samkeppnisrįšs um FĶ. Hugsanlega hefši
oršiš aš setja Flugleišum innanlands svipašar reglur til aš gęta jafnręšis, form žeirra hefši veriš
annaš en slķkt hefši trślega įtt sér staš vegna stöšu Flugleiša.

Gušmundur sagši ašspuršur um ummęli samgöngurįšherra ķ Mbl. ķ gęr um aš Samkeppnisrįši
hlyti aš hafa veriš kunnugt um vęntanlegan samruna, aš stofnunin hefši ekki žaš hlutverk aš
blanda sér ķ višręšur fyrirtękja um samruna eša hlutabréfakaup. Hins vegar er sérstaklega gert rįš
fyrir žvķ ķ samkeppnislögum," segir Gušmundur, aš fyrirtęki geti leitaš įlits Samkeppnisrįšs įšur
en gengiš er frį samningum um samruna eša yfirtöku, en žaš kusu ašilar mįls FĶ hins vegar ekki
aš gera."

Gušmundur minntist einnig į ummęli rįšherra varšandi hagręšingu og virka samkeppni:
Samkeppnisrįš er meš įkvöršun sinni aš ašstoša samgöngurįšuneytiš ķ žvķ aš skapa grundvöll
fyrir virka samkeppni ķ innanlandsfluginu. Rįšuneytiš hefur įkvešiš aš fella nišur öll sérleyfi ķ
innanlandsflugi frį 1. jślķ nęstkomandi og meš žvķ er opnaš fyrir samkeppni ķ žessari grein. Hins
vegar er žaš nįnast nįttśrulögmįl aš žar sem fyrirtęki hefur 90% markašshlutdeild og fęr aš leika
lausum hala getur aldrei rķkt virk samkeppni. Žaš aš setja leikreglur, sem stušla aš žvķ aš jafnręši
rķki meš žeim fyrirtękjum sem į markašnum starfa og gera nżjum keppinautum kleift į nį fótfestu,
dregur ekki śr žjónustu viš žį sem į henni žurfa aš halda né hagręšingu. Žvert į móti mį ętla aš
virk samkeppni leiši til betri žjónustu og lęgra veršs."

Flugmenn bķša įtekta
Ólafur S. Gušmundsson, einn žeirra flugmanna sem hafši sagt upp starfi sķnu, kvašst vera alveg
rólegur og sagši flugmenn myndu bķša įtekta, taldi aš FĶ myndi hefja starfsemi meš vorinu žrįtt
fyrir skilyrši Samkeppnisrįšs. Ólafur starfaši hjį Leiguflugi Ķsleifs Ottesen og sagšist Ķsleifur
ašspuršur ekki óvanur žvķ aš ala upp flugmenn fyrir stęrri flugfélögin. Hann kvašst finna til meš
žeim flugmönnum sem rįšnir hefšu veriš til FĶ, ljóst vęri aš meiri tķma hefši žurfti til undirbśnings
fyrir flugrekstur félagsins.

Žrķr fastrįšnir flugmenn hjį Ķslandsflugi og einn flugvirki höfšu einnig rįšiš sig til FĶ og sagši Gunnar
Žorvaldsson stjórnarformašur Ķslandsflugs aš žeim hefši veriš gefinn eftir uppsagnarfrestur žar sem
žeirra var óskaš į nįmskeiš strax. Hefur Ķslandsflug žegar rįšiš menn ķ staš žeirra og sagši
Gunnar žvķ meš öllu óljóst hvort žeir ęttu afturkvęmt til Ķslandsflugs yrši ekki af stofnun FĶ.

Žetta įlit Samkeppnisrįšs hefur ķ sjįlfu sér ekki įhrif hjį okkur en viš vorum reyndar hissa į hve
skeleggir žeir eru ķ skošunum," sagši Gunnar er hann var spuršur um skošun Ķslandsflugs į
skilyršum sem Samkeppnisrįš setur fyrir tilurš Flugfélags Ķslands.

Jafna žarf ašstöšu į flugvöllum
Gunnar sagšist lķta į žetta sem framtķšarįlit Samkeppnisrįšs, burtséš frį žvķ hvort af stofnun
Flugfélags Ķslands yrši eša ekki og aš kappsmįl Ķslandsflugs vęri aš geta bśiš viš jafnar leikreglur.
Viš höfum lagt mest upp śr žvķ aš hiš opinbera sjįi til žess aš viš fįum jafna ašstöšu ķ öllum
flugafgreišslubyggingum. Viš höfum žurft aš berjast fyrir hverjum fermetra, erum komnir meš
ašstöšu į Egilsstöšum, ķ Vestmannaeyjum og į Ķsafirši en höfum enga ašstöšu į Akureyri, sem er
okkur kappsmįl. Žaš er ekki nóg aš veita frelsi ķ fluginu sjįlfu ef ekki er hęgt aš fį jafna ašstöšu į
flugvöllunum," segir Gunnar ennfremur.




Björgunarsveitaęfing viš Langjökul

Samhęfa leit į slešum og bķlum

Nęsta laugardag verša Björgunarsveitir į sušvesturlandi meš ęfingu ķ leit į vélslešum og snjóbķlum
viš Langjökul. Žaš eru sveitir frį Hellu ķ austri til og meš Borgarnesi ķ vestri sem eiga snjóbķla,
vélsleša og menn į žessari ęfingu. Į žessu svęši eru 27 sveitir Slysavarnarfélagsins og 12 frį
Landsbjörgu. Alls taka žįtt ķ kringum 200 einstaklinga į 11 snjóbķlum og 80 vélslešum.

"Žetta er ķ fimmta sinn sem svipuš ęfing er haldin og hafa žęr veriš ķ umsjón Björgunarsveitar
Slysavarnarfélagsins ķ Mosfellsbę og į Selfossi."

­Hvernig fer ęfingin fram?

"Allir ašilar ęfingarinnar hittast viš Geysi ķ Haukadal į föstudagskvöld. Žį veršur strax sest nišur
og fariš yfir helstu atriši ęfingarinnar į fundi. Leitarsvęšinu veršur skipt nišur ķ nokkra hluta į
nokkra hópa. Ķ hverjum hópi veršur einn snjóbķll og įtta vélslešar. Hver hópur į aš leita aš
"sjśklingum" sem komiš hefur veriš fyrir uppi įleitarsvęšunum og skila žeim til stjórnstöšvar.

Žetta er svokölluš breišleit žar sem tękjunum veršur stillt upp ķ lķnu og žau keyrš hęgt og rólega
yfir leitarsvęšiš. Vešriš veršur sķšan aš rįša žvķ hversu mikiš bil er haft į milli tękja. Ķ verstu
vešrum žarf aš hafa žau hvert upp viš annaš. Notaš er GPS-stašsetningarkerfi til žess aš miša sig
śt og stašsetja önnur tęki į svęšinu. Einnig er komiš inn į żmsar hęttur sem menn žurfa aš
varast. Žessi leit stendur vęntanlega fram eftir degi og aš henni lokinni koma allir saman į nż ķ
stjórnstöš og bera saman bękur sķnar."

­Hver er tilgangurinn?

"Tilgangurinn er aš samhęfa björgunarašgeršir hjį sveitum og žį sérstaklega meš notkun snjóbķla
og vélsleša ķ huga. Žessi ęfing er mjög naušsynlega žar sem žessar sveitir vinna mikiš saman.
Žvķ er mikilvęgt aš sveitarmenn hittist meš sķn tęki og stilli saman strengina og mišli af reynslu
sinni.

­Eru žetta einu reglubundnu ęfingarnar hjį sveitunum?

"Svo er ekki. Žaš er haldnar sameiginlegar ęfingar hjį sveitum į žessum svęšum. Žessi ęfing
tekur ašeins til hluta žess starfs sem žessar sveitir eru ķ, žaš er leit meš snjóbķlum og vélslešum.
Séręfingar eru fyrir ašra hópa sveitanna. Įkvöršun var hins vegar tekin um aš taka bara einn žįtt
śt nśna og ęfa hann sérstaklega."

­Hafa žessar ęfingar sannaš gildi sitt?

"Žęr hafa tvķmęlalaust gert žaš. Nżlega lentum viš ķ leit žar sem nęr eingöngu var notašur sį
mannskapur og žau tęki sem viš höfum veriš aš nota į sameiginlegu ęfingunum. Viš teljum aš
ęfingarnar hafi tvķmęlalaust sannaš sig og menn séu betur undir žaš bśnir aš męta erfišleikum.

Aukinn įhugi almennings fyrir feršum um hįlendiš kallar einnig į žaš aš björgunarsveitir um land
allt séu ķ stakk bśnar aš ašstoša fólk er žaš lendir ķ vanda."

­Er mikiš um aš menn sérhęfi sig ķ įkvešnum verkefnum hjį Björgunarsveitunum?

"Hjį Kyndli ķ Mosfellsbę žar sem ég er félagi höfum viš sérhęft okkur ķ leit meš snjóbķlum og
vélslešum, en aš sjįlfsögšu er sveitin tilbśin ķ alla leit. Viš erum aš reyna aš sérhęfa sveitirnar til
aš menn verši góšir į sinu sviši. Einnig į sérhęfingin viš žau svęši sem sveitirnar bśa į. Viš erum
til dęmis meš menn sem geta hlaupiš upp Esjuna hvenęr sem er, hvernig sem ašstęšur eru."

­Hver er kostnašurinn viš ęfinguna?

"Kostnašurinn er mjög mikill en hver sveit sér um aš greiša śtlagšan kostnaš viš mannskap og
tęki. Žess mį geta aš svona ęfing kostar um 30 til 40 žśsund į hvern snjóbķl."

­Ķ margbreytilegu starfi björgunarsveitanna, er žetta ekki nema brot af žvķ, ekki satt?

"Žaš er rétt, žetta er ekki nema lķtill hluti af žvķ starfi sem fram fer hjį sveitunum til žess aš vera ķ
sem bestri ęfingu žegar beišni um ašstoš berst, en viš erum ęvinlega reišbśnir aš fara til leitar.
Žį verša öll tęki aš vera ķ lagi og kunnįtta fyrir hendi aš nota žau. Žaš tekur mikinn tķma aš halda
öllum tękjum ķ lagi fyrir utan annaš starf."

­Reka ekki margar sveitir öflugt unglingastarf?

"Meš öflugu unglingastarfi skjótum viš styrkari stošum undir framtķš sveitanna. Nś eru žrjįtķu og sjö
unglingadeildir um allt land og žęr eru meš ęfingum bśnar undir björgunar- og slysavarnastarf.
Žarna lęra unglingarnir undirstöšuatriši svo sem notkun įttavita, skyndihjįlp, feršamennsku svo
fįtt eitt sé nefnd. Į žessari ęfingu um helgina kemur nokkur hópur unglinga til meš aš leika
"sjśklinga". Um leiš kynnast žau hvernig žaš er aš starfa ķ björgunarsveit."

Davķš Rśnar Gunnarsson er 24 įra gamall félagsmašur Björgunarsveitarinnar Kyndils ķ Mosfellsbę.
Hann og félagar hans ķ sveitunum į SV-landi verša meš sameiginlega ęfingu į Langjökli į
föstudag og laugardag. Hann er ķ ęfingastjórn žessarar ęfingar. Davķš er einnig ķ stjórn
Slysavarnafélags Ķslands fyrir unglingadeildir og jafnframt ķ stjórn Björgunarsveitarinnar Kyndils og
umsjónarmašur unglingadeildar. Hann hefur veriš ķ Slysavarnafélaginu ķ 8 įr. Žį er hann meš
leišbeinenda réttindi ķ snjóflóšaleit, rśstabjörgun og į GPS stašsetningarkerfi.




Hverfafundur borgarstjóra meš ķbśum ķ Efra-Breišholti

Einsetning skóla stęrsta verkefni borgarinnar

Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir borgarstjóri sagši į hverfafundi meš ķbśum ķ Efra-Breišholti aš
stęrsta verkefniš į nęstu įrum yrši aš einsetja grunnskólana. Fram kom aš samtals vantaši 17
kennslustofur ķ Fella- og Hólabrekkuskóla til aš einsetja žį. Žórmundur Jónatansson hlżddi į
umręšur sem snerust um allt milli himins og jaršar ­ bókstaflega.


ENGIN įtök uršu um eitt mįlefni fremur en annaš į hverfafundinum. Į hinn bóginn komu fram
margar fyrirspurnir og żmsar athugasemdir geršar viš eitt og annaš sem betur mętti fara ķ hverfinu.
Skólamįl voru ótvķrętt ķ brennidepli bęši ķ mįli borgarstjóra og fundargesta. Einnig ręddu ķbśar
mikiš um stķgagerš į opnum svęšum og višhald stķga inni ķ hverfinu. Žį var sérstökum įhyggjum
lżst varšandi mikla umferš og umferšarhraša viš Austurberg, einkum aš vetrarlagi žegar börn
neyddust til vegna snjórušninga aš ganga į götunni til aš komast til skóla.

Fundurinn ķ Geršubergi var žrišji hverfafundur borgarstjóra af įtta en nęsti fundur veršur haldinn 10.
mars ķ Ölduselsskóla meš ķbśum Bakka-, Stekkja-, Skóga- og Seljahverfis.

Eftir aš hafa rętt almennt um stöšu og stefnu ķ borgarmįlum vék borgarstjóri aš mįlefnum er
vöršušu hverfiš sjįlft. Ingibjörg Sólrśn sagši aš borgaryfirvöldum vęri allmikill vandi į höndum vegna
einsetningar Fella- og Hólabrekkuskóla. Žessir skólar teldu nś 1.250 nemendur en bśist er viš aš
žeir verši 170­180 fleiri skólaįriš 2001­2002. Sagši hśn aš samtals vantaši 17 kennslustofur til aš
einsetja skólana.

Įform um višbyggingar
Borgarstjóri greindi frį žvķ aš gerš hafi veriš fimm įra įętlun sem miši aš žvķ aš ljśka einsetningu
allra grunnskóla borgarinnar. Samkvęmt įętluninni, sem enn hefur ekki veriš samžykkt, er
įformaš aš hefjast handa viš 700 fermetra višbyggingu viš Fellaskóla į nęsta įri og ljśka henni
įriš 1999. Jafnframt var greint frį žvķ aš gert vęri rįš fyrir aš hefja byggingarframkvęmdir į žessu
įri vegna Hólabrekkuskóla en žar vantar 10 kennslustofur.

Ašspurš hvers vegna gengi svo seint aš einsetja skólana sagši borgarstjóri aš lķtiš hafi veriš fariš
aš huga aš einsetningu fyrr en įriš 1993. Žegar vęri žó bśiš aš einsetja 14 skóla af 30 sem vęru ķ
umsjón borgar eftir yfirfęrslu žeirra frį rķkinu. Taldi hśn einsżnt aš žetta yrši stęrsta verkefni
borgarinnar į komandi įrum og aš einum milljarši yrši veitt ķ verkefniš samhliša byggingu nżrra
skóla.

Tveimur gęsluvöllum lokaš
Ķ umfjöllun borgarstjóra um leikskólamįl kom fram aš stuttir bišlistar vęru um leikskólaplįss ķ
hverfinu og aš žess vegna vęru engar nżframkvęmdir fyrirhugašar į žessu įri. Žį var greint frį žvķ
aš tveimur gęsluvöllum, viš Sušurhóla og Išufell, hafi veriš lokaš vegna lķtillar ašsóknar.

Borgarstjóri sagši aš tekist hefši aš nį fram nokkurri hagręšingu meš sameiningu rekstrar og
starfsmannahalds Breišholtslaugar og Ķžróttahśssins viš Austurberg ķ Ķžróttamišstöšina Austurberg.
Greint var frį žvķ aš į sķšasta įri hafi um 230 žśsund manns komiš ķ Breišholtslaug.

Ingibjörg Sólrśn sagši ķ umfjöllun um öldrunarmįl aš borgarstjórn hafi samžykkt aš gerš verši
tilraun til eins įrs um aš opna félagsstarf aldrašra ķ Geršubergi fyrir stęrri hóp. "Meš žessari tilraun
er leitaš eftir svari viš žeirri spurningu hvort žaš verši e.t.v. framtķšin aš bękistöšvar félagsstarfs
aldrašra, sem eru vķša um borgina, breytist ķ almennar menningarmišstöšvar eša einskonar
hverfisfélagsheimili opin öllum žeim sem žau vilja nżta," sagši borgarstjóri.

Fram kom einnig aš ķ Geršuberg koma 5­700 manns į degi hverjum aš vetri til en ķ gęr, 4. mars,
voru 14 įr lišin frį žvķ aš menningarmišstöšin var opnuš.

Frįgangi gatna lokiš
Ingibjörg Sólrśn sagši aš hverfiš vęri ekki lengur ķbśšarhverfi barnmargra fjölskyldna og aš
hlutfallslegur fjöldi barna og unglinga ķ hverfinu vęri nęrri mešaltali. Nś bśa žar tęplega 10 žśsund
manns og hefur žeim fękkaš um 1.300 į sķšasta įratug.

Frįgangi gatna og gönguleiša ķ Breišholtshverfum er ķ meginatrišum lokiš enda teljast hverfin
fullbyggš. Borgarstjóri sagši aš ķ skipulagsmįlum og gatnagerš vęri vķša tilefni til lagfęringa og
endurbóta og vęru flestar framkvęmdir žessa įrs og hins sķšasta žess ešlis.

Ingibjörg Sólrśn sagši aš ķ skipulagi Breišholtshverfa vęri vķša gert rįš fyrir aš draga śr gangandi
umferš inn į göngustķga sem liggja ķ gegnum mišju viškomandi hverfis en sleppa jafnvel gangstétt
mešfram umferšargötum. Sagši hśn žó óhjįkvęmilegt aš bęta viš gangstéttum og žannig verši
m.a. haldiš įfram lagningu gangstéttar viš Vesturberg.

Ķ įr veršur einnig haldiš įfram aš bęta ašgengi aš gönguleišakerfi borgarinnar, m.a. til aš gera
fötlušum betur kleift aš nżta sér gönguleiširnar.

Vill ekki fórna nęturhimni
Borgarstjóri var spuršur hvort til greina kęmi aš "ljósvęša" göngustķga, m.a. ķ Ellišaįrdal, ķ ljósi
góšs įrangurs viš aš bekkjavęša stķgana. Sagši hśn aš mjög umdeilt vęri hversu mikil lżsing ętti
aš vera į opnum svęšum. Taldi hśn aš žeirri skošun yxi fylgi aš takmarka mjög lżsingu vegna
hęttu į ljósmengun. "Mikil lżsing dregur einnig śr lķkum į aš hęgt sé aš njóta stjörnubjarts
himins," sagši hśn. "Aš missa nęturhimininn er eins og aš missa Esjuna."

Engu aš sķšur taldi hśn koma til greina aš hafa lżsingu viš jöršu en nįnast śtilokaši ljósastaura viš
žessar ašstęšur.

Einn fundargesta taldi mjög mikilvęgt aš geršar yršu śrbętur vegna mikillar umferšar viš
Austurberg og fullyrti hann aš börn kęmust viš illan leik ķ skóla. Borgarstjóri sagši aš erfitt vęri aš
minnka umferš en nęrtękara vęri aš reyna aš halda umferšarhraša nišri. Žetta hafi veriš gert en
ekki vęri fleira į dagskrį ķ žessu efni. Annar gestur óskaši eftir žvķ aš lögš yrši gangbraut mešfram
Sušurhólum til aš tengja saman Žrastarhóla og barnaheimiliš Hólaborg. Kvašst borgarstjóri mundu
vekja mįls į hugmyndinni viš borgarverkfręšing.

Į fundinum var kvartaš yfir slakri póstžjónustu ķ hverfinu eftir aš pósthśs hverfisins var lagt nišur
fyrir skömmu. Borgarstjóri tók undir gagnrżnisraddir į fundinum og lżsti žeirri skošun sinni aš
žjónusta Pósts og sķma hf. vęri takmörkuš ķ hverfum borgarinnar.

Tveir fundarmenn lżstu loks žeirri skošun sinni aš meš leišakerfisbreytingum SVR hafi oršiš afturför
ķ almenningssamgöngum ķ hverfinu. Fariš var fram į aš feršum yrši fjölgaš og aš vagnar gengju
lengur į hverjum degi um hverfiš. Borgarstjóri sagši aš žessar athugasemdir yršu teknar til
athugunar lķkt og margar fleiri viš endurskošun leišakerfisins sem eigi aš ljśka fyrir sumarbyrjun.




Fešgin sluppu naumlega śr brennandi hśsi

Bolungarvķk-

Fešgin sluppu naumlega śr brennandi hśsi aš morgni pįskadags, hśsiš sem er
einbżlishśs og stendur viš Heišarbrśn 6 ķ Bolungarvķk, brann til grunna į innan viš klukkustund.

Vart varš viš eldinn rétt fyrir klukkan sex en žį hafši hśsrįšanda, Ólafi Benediktssyni, og 17 įra
dóttur hans, Mögnu Björk, tekist aš brjóta sér leiš śt um glugga, örfįum mķnśtum sķšar varš hśsiš
alelda. Fleiri voru ekki ķ hśsinu žessa nótt žar sem eiginkona Ólafs var į nęturvakt į Sjśkrahśsi
Bolungarvķkur.

Ólafur sagši ķ samtali viš fréttaritara aš hann hefši vaknaš viš einhvern hįvaša og vęl ķ
reykskynjaranum, žį hefši hśsiš veriš oršiš fullt af reyk og hann hefši vakiš dóttur sķna. Į žeirri
stundu var enginn tķmi til annars en aš reyna aš komast śt. Śtgönguleiš śt um śtidyrnar var ekki
fęr og žvķ hefši hann tekiš lķtiš borš sem var inni ķ herbergi dótturinnar og notaš žaš til aš brjóta
gleriš ķ glugga herbergisins og žau komiš sér žar śt. Fįklędd fóru žau ķ nęsta hśs og vöktu žar
upp til aš sękja ašstoš.

Slökkviliš Bolungarvķkur var kallaš śt klukkan 5.55, um hįlftķma seinna kemur svo slökkviliš
Ķsafjaršar jafnframt til ašstošar. Slökkvilišsmenn lögšu ķ fyrstu höfušįherslu į aš verja hśsin hvort
sķnu megin viš hiš brennandi hśs, en ekki mįtti miklu muna aš eldurinn bęrist ķ žau einnig.

Slökkvistarfi var lokiš um klukkan sjö og var žį nįnast allt brunniš sem brunniš gat.

Eldurinn mun upphaflega hafa komiš upp ķ stofunni sem er ķ noršurenda hśssins, og tališ er aš
kviknaš hafi ķ śt frį sjónvarpstęki.

Einbżlishśsiš aš Heišarbrśn 6, sem er steinsteypt einingarhśs, var byggt 1978.

Ķ samtali viš fréttaritara vildi Ólafur fyrst og fremst koma į framfęri žakklęti sķnu og fjölskyldu
sinnar til allra žeirra er sżnt hafa žeim hlżhug ķ kjölfar žess atburšar, žaš hefši ķ raun haldiš žeim
gangandi eftir žessar hörmungar. Ašstoš nįgrannanna, Benedikts Kristjįnssonar og hans
fjölskyldu, į mešan į atburšinum stóš og eftir vęri ómetanleg, sem og fjölda annarra. Einnig vill
Ólafur žakka slökkvilišsmönnum og lögreglu žeirra starf sem var žrekvirki mišaš viš ašstęšur.




Götuheiti ķ Bryggjuhverfi

BORGARRĮŠ hefur samžykkt tillögu aš nafngiftum ķ Bryggjuhverfi.

Lagt er til aš götuheitin verši Bįsbryggja, en Bįs er örnefni skammt frį žeim staš žar sem gert er
rįš fyrir bįtastęši, Naustabryggja, sem sótt er ķ örnefniš Naustatanga į noršurströnd Grafarvogs
og Tangabryggja, sem skķrskotar til Naustatanga og Litlatanga į sušurströnd Grafarvogs. Žį er
lagt til aš höfnin verši nefnd Bryggjuhöfn, hafnargaršurinn Bryggjugaršur og torgiš Bryggjutorg.




Bęjarstjóri fęr vaxtalaust lįn til bifreišakaupa

Žįtttaka bęjarins ķ rekstri bifreišar

AKUREYRARBĘR veitti Jakobi Björnssyni bęjarstjóra vaxtalaust lįn til bifreišakaupa žegar hann
tók viš störfum ķ upphafi žessa kjörtķmabils. Ķ rįšingarsamningi viš bęjarstjóra kemur fram aš
bęrinn veiti bęjarstjóra lįn til bifreišakaupa, lįnsupphęš fari eftir samkomulagi, lįniš sé
vaxtalaust og skuli endurgreitt į fjórum įrum meš jöfnum mįnašarlegum afborgunum. Žetta kom
m.a. fr**
Noršurlandi.

Jakob Björnsson bęjarstjóri sagši ekkert óešlilegt viš žetta įkvęši rįšingarsamningsins, en
vitanlega hefši mįtt haga hlutunum meš öšrum hętti. "Žetta er ašferš Akureyrarbęjar til aš taka
žįtt ķ kostnaši viš rekstur bķls, fyrir utan beinar greišslur vegna aksturs. Hér hefur sś leiš ekki veriš
farin aš kaupa sérstakan bķl fyrir bęjarstjórann eins og sums stašar tķškast," sagši Jakob.

Beint upp śr fyrri samningum

Hann sagši aš žetta įkvęši samningsins hefši veriš tekiš beint upp śr samningum viš fyrri
bęjarstjóra. Vissi hann til žess aš sķšasti bęjarstjóri hefši einnig nżtt sér vaxtalaust lįn til
bifreišakaupa en lengra aftur žekkti hann ekki söguna.

"Ég hefši ekkert į móti žvķ aš rįšningarsamningar viš bęjarstjóra vęru einfaldari, kvešiš į um
įkvešna launatölu sem ekki yrši endilega lęgri žegar ķ heildina er litiš en nśverandi laun. Nęst
žegar ég geri samning sem bęjarstjóri mun ég beita mér fyrir lagfęringum, gera hlutina einfaldari,"
sagši Jakob. "Ašalatriši žessa mįls er aš žaš er ekkert óešlilegt viš žetta, žaš er ekki veriš aš
skjóta neinu undan."

Umdeilanleg įkvöršun
Siguršur J. Siguršsson oddviti Sjįlfstęšisflokks sagši žaš umdeilanlega įkvöršun aš veita
vaxtalaus bifreišalįn og sér žętti merkilegt aš žessu įkvęši hefši ekki veriš breytt ķ tķmans rįs,
viš gerš nżrra samninga. Ešlilegast vęri aš menn greiddu fjįrmagnskostnaš af svona lįnum og
vķša vęri hęgt aš fį lįn til bķlakaupa, en af žeim vęru greiddir vextir. Siguršur sagši žaš sķna
skošun aš full įstęša hefši veriš aš endurskoša samninga sem geršir voru viš framkvęmdastjóra
sveitarfélaga sem rįšnir voru til skemmri tķma žegar pólitķskur bęjarfulltrśi vęri geršur aš
bęjarstjóra eins og nś. Žeir hefšu til aš mynda ekki fengiš bęjarfulltrśalaun.




Skipt um vatnshjól ķ hverflum Bśrfellsstöšvar

Afl stöšvarinnar eykst um nęrri žrišjung

FYRSTA vél Bśrfellsstöšvar hefur veriš gangsett eftir aš skipt hefur veriš um vatnshjól ķ hverfli
hennar. Viš skiptin hefur afl vélarinnar aukist śr 35 megavöttum ķ 46 MW. Žaš žżšir aš žegar bśiš
veršur aš skipta um vatnshjól ķ öllum sex hverflum virkjunarinnar mun heildarafl hennar aukast um
66 megavött, śr 210 MW ķ 276, eša nęrri žrišjung. Samsvarar žaš hįlfu žvķ afli sem gert er rįš fyrir
aš Sultartangavirkjun skili.

Fyrir rśmum fjórum įrum žurfti aš skipta um vindinga ķ rafölum Bśrfellsstöšvar. Žį var vitaš um
stękkunarmöguleika vegna nżrrar tękni viš smķši vatnshjóla og var žį įkvešiš aš auka afköst
rafalanna, aš sögn Įrna Benediktssonar, stöšvarstjóra Bśrfellsvirkjunar. Ķ desember sķšastlišnum
hófst vinna viš aš skipta um vatnshjól hverflanna. Bśiš er aš skipta um vatnshjól ķ fyrstu vélinni, žaš
er vél nśmer sex, og varš śtkoman eins góš og menn vonušust eftir, afliš jókst um nęrri žrišjung.
Vinna viš ašra vélina stendur nś yfir.

Hęgt aš leiša inn meira vatn Fyrstu vélarnar ķ Bśrfellsstöš voru gangsettar įriš 1969. Frį žeim
tķma hefur oršiš mikil tęknižróun viš smķši véla. Aš sögn Įrna er fariš aš hanna vatnshjólin ķ tölvu.
Žaš er nįnast hęgt aš reynslukeyra hjólin ķ tölvunni til žess aš fį sem besta śtkomu. Afar
hagkvęmt er aš auka raforkuframleišsluna meš žessum hętti, žessi 66 MW višbót kostar ašeins
768 milljónir kr. į mešan samsvarandi afl ķ nżjum virkjunum kostar milljarša. Įrni segir hins vegar
ekki mögulegt aš gera žetta ķ öllum gömlu virkjununum. Bśrfellsvirkjun var žannig śtbśin ķ upphafi
aš hęgt er aš leiša inn ķ stöšina mun meira vatn en virkjunin hefur notaš, nóg vatn fyrir žessa
stękkun. Hśn fęr hluta af vatninu sem kemur frį Kvķslaveitum. Auk žess batnar vatnsnżtingin um
2-3% meš nżju vatnshjólunum. Įrni segir aš vinnan viš endurnżjun vélanna gangi samkvęmt
įętlun. Tvö fyrirtęki į Selfossi, Vélsmišja KĮ og Įrvirkinn, annast vélanišursetningu. Vatnshjólin
koma frį svissnesk-žżsku fyrirtęki, Sulzer. Ķ haust veršur bśiš aš skipta um vatnshjól ķ fjórum
vélum. Įrni segir hugsanlegt aš bešiš verši meš aš endurnżja tvęr žęr sķšustu žar til
Sultartangastöš kemst ķ gagniš, žaš fari eftir stöšunni ķ haust. Bśfellsstöš er grunnaflsstöš ķ
raforkukerfinu sem žżšir aš hśn er keyrš į fullu allt įriš og hefur svo veriš frį upphafi. Hśn er žvķ sś
virkjun landsins sem framleišir mest rafmagn. Uppsett afl Hrauneyjafossstöšvar er žaš sama en
hśn er ekki keyrš į fullu nema į įlagstķmum.




CNN ķ hvalaskošun frį Hśsavķk

ŽĮTTAGERŠARMENN įsamt tökuliši frį bandarķsku sjónvarpsstöšinni CNN eru vęntanlegir ķ
hvalaskošun til Hśsavķkur ķ lok mįnašarins.

Aš sögn Pįls Žórs Jónssonar hótelstjóra į Hótel Hśsavķk, hefur hvalaskošun frį Hśsavķk og sś
vinna sem lögš hefur veriš ķ żmis umhverfismįl ķ bęnum veriš kynnt fyrir žįttageršarmönnum CNN
og hafa žeir sżnt žessum mįlum mikinn įhuga. "Rétt undir vikulokin bókušu žeir hjį okkur ķ lok
mįnašarins žannig aš viš vitum ekki betur en aš žeir séu į leišinni til Hśsavķkur," sagši Pįll. "Žeir
munu dvelja hér ķ nokkra daga žannig aš žaš stefnir allt ķ aš viš veršum į CNN og žį lķklega ķ
žętti, sem heitir Earth Matters, en žetta er allt į byrjunar- og vinnslustigi ennžį."

Fariš veršur ķ hvalaskošunarferš og sagši Pįll aš žrķr hnśfubakar og nokkrar hrefnur įsamt öšrum
tegundum vęru inni į flóanum žessa dagana. Ķ hvalaskošun, sem farin var undir sķšustu
mįnašamót sįust fimm hvalategundir ķ einni ferš. Allt frį hnķsum upp ķ steypireyš.




Sannkölluš nįttśruparadķs

COSTA RICA

Feršažjónusta er vaxandi atvinnugrein ķ Costa Rica, žrišja minnsta rķki Miš Amerķku. Sesselja
Bjarnadóttir
lķffręšingur og Eyrśn Einarsdóttir hafa bįšar dvališ ķ Costa Rica sem žęr segja
sannkallaša nįttśruparadķs sem laši aš feršamenn śr öllum heimshornum.


ĶBŚAR Costa Rica eru um žrjįr og hįlf milljón, žar af bżr ein milljón ķ höfušborginni San José.
Įstęšur fyrir vinsęldum landsins til nįttśruskošunar eru margar, lķfrķki er einstaklega fjölbreytt og
fallegt og žjóšgaršar og frišlönd landsins meš sķn fjölbreyttu bśsvęši bjóša upp į fjölbreyttar
tegundir lķfvera, s.s. plantna, fugla, spendżra, skrišdżra og skordżra. Žį er žjónusta viš feršamenn
vķša mjög góš, landiš er öruggt aš feršast um mišaš viš mörg lönd ķ žessum heimshluta og
hreinlęti į hótelum og veitingastöšum įberandi gott. Matseld heimamanna kemur į óvart fyrir
fjölbreytni og gott ferskt hrįefni og śrval įvaxta og gręnmetis er nęr óendanlegt. Heimamönnum
žykir upphefš af žvķ aš fį feršamenn ķ heimsókn og hlżlegt, kurteislegt, brosandi višmót lętur ekki
į sér standa.

Tvęr įrstķšir eru ķ landinu, "vetur" og "sumar". Veturinn eša regntķminn stendur frį maķ fram ķ
nóvember en sumariš eša žurrkatķminn frį desember fram ķ aprķl. Mešan į regntķmabilinu stendur
skķn sólin yfirleitt fram aš hįdegi en žį kemur śrhellisregn sem varir fram aš kvöldmat. Hitastig er
nokkuš jafnt allt įriš frį 24 C upp ķ 31 C žegar heitast er.

Lżšręšislegir stjórnarhęttir
Um 90% ķbśa landsins eru kažólskir en ekki er žó hęgt aš kalla Costa Rica strangkažólskt land.
Frį 1889 hafa lżšręšislegir stjórnarhęttir veriš aš mestu višhafšir ķ landinu. Įriš 1948 markaši
žįttaskil ķ sögu landsins en ķ kjölfar stjórnaruppžots og óeirša er žį įttu sér staš, var sett nż
stjórnarskrį og herinn lagšur nišur. Įriš 1949 markar žvķ innreiš frišar ķ landinu og jafnvęgis ķ
stjórnarhįttum sem einkennt hefur Costa Rica og skapaš landinu sérstöšu mešal nįgrannarķkja. Ķ
staš hersins var sett į stofn žjóšarlögregla sem hefur žvķ mikilvęga hlutverki aš gegna aš višhalda
lögum og reglu og vernda lżšręšiš.

Costa Rica hefur oft gleymst ķ umręšunni um Miš Amerķku og er žaš sennilega vegna žess hve
lengi frišur hefur rķkt ķ landinu. Mun meiri athygli hefur beinst aš nįgranna landsins ķ noršri,
Nigaragśa. Žaš er algengt aš fólk flżi frį Nigaragśa til Costa Rica ķ leit aš betri kjörum.

Žótt efnahagur Costa Rica sé bįgborinn um žessar mundir og kjör alžżšunnar verri en oft įšur,
hefur landiš jafnan veriš nefnt Sviss Miš Amerķku. Įstęšur žess eru m.a. langvarandi frišsęld og
lżšręši og mun betri kjör fólks en annars stašar žekkist ķ Miš Amerķku. Mišstéttin er stęrsta stétt
landsins, menntun er almenn, almannatryggingar og heilbrigšiskerfi gott og atvinnuleysi um 6%.
Fįtękt er vissulega til stašar en ķ litlum męli mišaš viš nįgrannarķki og lķtiš er um betlara į götum
śti.

Glępir eru fįtķšari en annars stašar ķ žessum heimshluta, en ķ San José höfušborg landsins er
vissara aš vera į verši gagnvart vasažjófum og įkvešnum unglingagengjum svo köllušum
Chapulķnes. Los Chapulķnes ręna ašallega eigum feršamanna og beita yfirleitt ekki ofbeldi nema
fólk reyni aš verja eigur sķnar. Ef peningarnir eru afhentir įn nokkurs mśšurs sleppur fólk yfirleitt viš
meišsl. Aš undanförnu hefur veriš aš haršna į dalnum hjį žeim vegna aukinnar löggęslu og hafa
žeir žvķ ķ mun meira męli snśiš sér aš heimamönnum. Žrįtt fyrir vandamįl sem skapast vegna Los
Chapulķnes er San José meš öruggari stórborgum heims.

Höfušborgin San José
Ekki er hęgt aš dvelja į Costa Rica įn žess aš staldra viš ķ San José. Višbrögšin viš fyrstu kynni
af borginni eru: "hrikaleg umferš", "brjįlašir bķlstjórar", "mengun", "rusl į vķš og dreifš",
"mannžröng", "hśsin hafa engin nśmer" og "ómerktar strętóstöšvar", "gjörsamlega ómögulegt aš
rata." En žaš lķšur ekki į löngu žar til višhorfiš breytist. Loftiš er įfram mengaš en borgin sjįlf hefur
öšlast heillandi yfirbragš. Fólkiš, eša Ticos eins og Costa Rica bśar kalla sig, er vinalegt, stolt og
gestrisiš og žaš eru örugglega fįar borgir sem geta stįtaš af jafn vinalegu višmóti.

Fjölbreytileikinn er ótrślegur. Og žvķ meira sem mašur fer aš nį įttum žeim mun skemmtilegri
veršur borgin. Amerķskra įhrifa gętir vķša og ķ San José mį finna McDonalds og Pizza Hut įsamt
fleiri stöšum sem njóta vinsęlda žrįtt fyrir óįnęgja margra Ticos. Ef litiš er framhjį
auglżsingaskiltunum, mį vķša sjį evrópskt yfirbragš į borginni. Margar gamlar byggingar bera keim
af evrópskum byggingarstķl og ber Žjóšleikhśsiš af žeim en žaš er stašsett ķ hjarta borgarinnar viš
Plaza de la Cultura. Žar halda götusalar til og oft mį sjį lįtbragšsleikara bregša į leik. Mannlķfiš
er litrķkt og śr öllum įttum heyrast köll og hróp götusalanna sem eru aš bjóša alls kyns varning,
įvexti og gręnmeti til sölu.

Regnskógar hitabeltisins
Žaš er einstök upplifun aš koma inn ķ regnskóg. Hvarvetna blasa viš tré og aftur tré af žeirri
stęršargrįšu sem ekki er beinlķnis śtbreidd hér į Fróni. Litfögur blóm og fjölbreyttur gróšur af öllum
stęršum og geršum prżša skóginn og ķ skógarbotninum rekst mašur stundum į kunnugleg blóm,
enda mörg stofublóma okkar upprunnin ķ hitabeltinu.

Hljóš fylla loftiš, hljóš frį fuglum og skordżrum sem lķtt sést til viš fyrstu könnun. Loftiš er
rakamettaš og angar af gróšri. Regnskógar hitabeltisins munu vera tegundaaušugustu vistkerfi
jaršar og aš kynnast žeim af eigin raun er svo įhugavert og spennandi aš žeir sem žaš hafa reynt
gleyma žvķ aldrei.

Žjóšgaršurinn Tortuguero er stašur žar sem sķrakur hitabeltisskógur žrķfst. Mikill fjöldi vatnasķkja
einkennir stašinn og garšurinn liggur žar aš auki aš sjó, en žetta tvennt veldur žvķ aš Tortuguero er
mjög tegundaaušugur garšur meš grķšarlega nįttśrufegurš. Enginn sem feršast um landiš ętti žvķ
aš sleppa heimsókn ķ žennan einstaka žjóšgarš. Žar mį sjį fjölbreyttan gróšur, vatnafugla,
sjófugla og rįnfugla, pįfagauka, tśkana, pelķkana og freigįtufugla. Af spendżrum mį nefna apa,
letidżr, mauraętur og kattardżr. Skrišdżr eins og sęskjaldbökur, ferskvatnsskjaldbökur eru
algengar, stórar og hęttulausar ešlur og snįkar sem flestir gera allt sem žeir geta til aš foršast
žaš aš verša į vegi manna. Falleg skordżr og töluvert af moskķtóflugum tilheyra regnskóginum og
vissara aš bera vel į sig af flugnafęluįburši įšur en fariš er ķ skógargöngu.

Misturskógur Monte Verde
Misturskógar myndast ķ mikilli hęš yfir sjįvarmįli. Einkennandi fyrir slķka skóga eru skżjahulur
sem nį stundum aš teygja sig inn ķ skóginn aš hluta. Ķ žessum skógum lifir mikiš af mosa, fléttum
og įsętum sem hanga nišur śr trjįnum og įsamt žokuhulunni gerir žaš yfirbragš skógarins
dulśšugt. Loftslagiš er sérstaklega žęglegt.

Ķ misturskógi Monte Verde frišlandsins er fuglalķf mjög aušugt og žar er ašalheimkynni Quetzal
fuglsins sem margir feršamenn koma sérstaklega til aš sjį. Fuglinn er af ętt Trogonidae,
litskrśšugur meš skrautlegar stélfjašrir sem geta nįš allt aš 1,5 m lengd. Quetzalar finnast ašeins ķ
Miš Amerķku, frį Sušur Mexķkó til Panama. Astekat og Maja Indķįnar tignušu fuglinn og notušu
fjašrir hans til skrauts fyrir höfšingja og konunga.

Ķ Monte Verde finnst annar mjög sérkennilegur fugl, Klukkufuglinn, sem gefur frį sér mjög sérstök
hljóš, sem heyrast um langa vegu og lķkjast einna helst žokulśšrum. Ķ kringum gogginn hanga žrķr
skeggžręšir sem gefa fuglinum sérkennilegt śtlit.

Samfélagiš ķ Monte Verde einkennist af kyrrš og ró og fyrst og fremst öryggi og eru
nįttśruskošarar einu feršamennirnir sem žangaš koma. Žjónusta viš feršamenn er öll af
menningarlegum toga og oft bošiš upp į tónlistarvišburši, listdanssżningar og ašra skemmtan. Ķ
Monte Verde er margt aš skoša utan misturskógarins, m.a. Kólibrķufuglasafn og fišrildagaršur.

Žurrir hitabeltisskógar
Ķ vesturhluta landsins eru skógar žar sem įrstķšabreytinga gętir og eru žeir kallašir žurrir
hitabeltisskógar. Žeir eru ekki alveg eins žurrir og nafniš bendir til žvķ žar skiptast į regluleg
žurrkatķmabil og regntķmabil. Dżrin sem lifa ķ slķku vistkerfi eru ašlöguš breytilegu umhverfi. Žaš
reynist oft aušvelt aš sjį dżrin į žurrkatķmabilinu sem stendur frį desember fram ķ jśnķ vegna žess
aš trén fella laufin mörg hver og oft safnast dżrin ķ kringum vatsbólin ķ skóginum. Ķ heildina eru fęrri
tegundir ķ žurrum skógum en aušveldara aš koma auga į žęr. Į žurrkatķmabilinu eru skordżr eins
og moskķtóflugur ķ minna męli sem telst žó nokkur kostur fyrir feršamenn.

Paradķs fuglaskošara
Žaš er sérstök įstęša fyrir fuglaskošara aš glešjast žegar žeir heimsękja Costa Rica. Alls hafa
um 850 tegundir fugla greinst ķ landinu en žaš er um 10% allra fuglategunda ķ heimi. Piparfuglar
eša Tśkanar (ętt Ramphastidae) setja mikinn svip į fuglafįnu Costa Rica og aušvelt er aš koma
auga į žį. Ętla mętti aš hinir ofvöxnu goggar fuglsins sligušu hann en žeir eru ķ raun fisléttir
vegna innri geršar, en goggurinn aš innan er ekki samfelldur massi heldur geršur śr žrįškenndum
efnum.

Kólibrķufuglar eru algengir alls stašar, pķnulitlir en ótrślega fallegir meš glitrandi įferš į fjašraham
sķnum og mikilvęgir frjóberar. Pįfagaukar af mörgum stęršum og geršum skreyta trén, en
stęrstur allra tegunda er Arnarpįfagaukurinn sem er til ķ tveimur litaafbrigšum ķ Costa Rica. Žeir
hįraušu eru einkar glęsilegir og hįvašasamir, sérstaklega žegar allt upp ķ 100 fuglar safnast
saman ķ einu tré ķ ętisleit. Gręna afbrigšiš er mun sjaldgęfara og erfišara aš koma auga į žar
sem liturinn fellur meira inn ķ umhverfiš. Žį sjįst spörfuglar ķ Costa Rica ķ miklum fjölbreytileik,
m.a. Dansarar (Pipridae), fallegir algengir fuglar ķ Miš Amerķku sem hafa veriš rannsakašir vegna
sérstaks atferlis ķ tilhugalķfinu. Karlfuglarnir gera sér leikvang ķ skógarrjóšri, hópast žar saman og
"dansa" og kvenfuglinn situr į grein, fylgist meš og aš sżningu lokinni velur hśn svo besta
"dansarann" sem föšur unga sinna.

Spendżrafįna
Spendżrafįna landsins er fjölbreytt og telur um 100 tegundir dżra. Um helmingur eru lešurblökur af
öllum stęršum og geršum. Um žessi nįttdżr rķkir töluverš fįfręši og margir halda aš lešurblökur
séu allar einhvers konar drakślur skógarins. Af um 50 tegundum lešurblaka eru 2 sem nęrast į
blóši annarra dżra, hinar 48 eru flestar įvaxtaętur og nokkrar flinkar viš fiskveišar. Ķ nįvķgi eru žetta
falleg dżr, atferli žeirra um margt sérstakt og félagsgerš žróuš.

Apar eru dżr sem allir sem koma til Costa Rica sjį og heyra ķ. Stundum sjįst heilu fjölskyldurnar
saman ķ trjįnum aš snyrta sig, kśra sig saman eša į fleygiferš ķ ętisleit ķ skóginum. Fjórar
tegundir apa finnast ķ landinu og eru žrjįr žeirra algengar nįnast um allt landiš.

Kattardżr eru į ferli en stęrst žeirra er hinn glęsti jagśar sem talsverša heppni žarf til aš koma
auga į. Tapķrar eru ekki óalgengir sem og beltisdżr, dįdżr, mauraętur og letidżr.

Margar tegundir af ęttkvķsl hįlfbjarna finnast ķ Costa Rica og eru žetta flest frekar lķtil rįndżr, mörg
mjög falleg og sum nokkuš sérkennileg. Žetta eru algeng dżr sem flestir feršamenn sem koma til
landsins sjį.

Įstęša fjölbreytninnar
Įstęšan fyrir svo mikilli fjölbreytni ķ Costa Rica er m.a. lega landsins. Mikiš af fuglum sem feršast
į milli vetrarstöšva ķ Sušur Amerķku og varpstöšva ķ Noršur Amerķku koma viš ķ Miš Amerķku ķ
ętisleit. Önnur įstęša er hve ólķkt landiš er frį einum hluta til annars. Loftslag er breytilegt eftir
landshlutum og ķ landinu eru skógar į lįglendi, ašrir ķ meiri hęš yfir sjįvarmįli og enn ašrir ķ
fjalllendi. Mikil fjölbreytni finnst žvķ ķ gróšri og dżralķfi į tiltölulega litlu svęši. Hęsti tindur landsins
er innan žjóšgaršs og er hann tęplega 4000 m hįr.

Sęskjaldbökutegundir munu vera um įtta talsins ķ heiminum öllum og sex žeirra verpa eggjum viš
strendur Costa Rica. Skjaldbökukjöt og egg hafa um langan aldur veriš eftirsótt fęša alls stašar ķ
Karabķskahafinu, śr skelinni hafa veriš unnir listmunir og eru allar tegundirnar žvķ ķ śtrżmingahęttu
vegna ofnytja. Vķša hafa heimamenn nś atvinnu af žvķ aš sżna žęr feršamönnum žegar žęr koma
į ströndina til aš verpa ķ staš žess aš drepa žęr og selja kjötiš og skelina. Slķk breyting er og
naušsynleg til aš koma ķ veg fyrir algjöra śtrżmingu stofnanna. Į žennan hįtt hafa heimamenn lķka
tekjur af feršamönnum. Į öšrum mikilvęgum varpstöšvum skjaldbakanna hafa heilu strendurnar
veriš stranglega frišašar fyrir feršamönnum og ašeins vķsindamenn hafa ašgang aš dżrunum til
athugunar og merkingar į žeim.

Önnur neikvęš žróun sem įtt hefur sér staš ķ Costa Rica er žegar stór fyrirtęki og aušugir
kaupsżslumenn hafa keypt land af heimamönnum til aš reisa hótel į ströndinni. Skógurinn er
ruddur og bśnar til grasflatir, gistinętur seldar dżru verši og heimamenn fį ķ sinn hlut mengaša
strönd og įtrošning feršamanna. Slķkir stašir eru žó enn sem betur fer fįséšir į Costa Rica.




Manndrįpsmįl ķ Hafnarfirši

Munnvatn į sķgarettum vķsaši į hinn grunaša

DNA-GREINING į munnvatni, sem tęknideild lögreglunnar fann į sķgarettustubbum, var į mešal
žeirra žįtta sem bendlušu 24 įra gamlan mann ķ Hafnarfirši viš dauša Hlöšvers Ašalsteinssonar,
sem fannst lįtinn viš Krżsuvķkurveg 29. desember sķšastlišinn.

Ķ upplżsingum frį Rannsóknarlögreglunni kemur fram aš grunurinn hafi fljótt beinzt aš unga
manninum. Žegar Hlöšver fannst var hann meš įverka į handlegg eftir haglaskot. Ķ handlegg hans
fannst mikiš af höglum og forhlaš śr haglaskoti. Forhlaš er plata, sem ašskilur pśšur og högl ķ
skothylkinu. Lögreglan hafši strax ķ upphafi rannsóknar sinnar lagt hald į skotvopn og skotfęri ķ
eigu hins grunaša.

Višamikil og nįkvęm rannsókn tęknideildar RLR leiddi sķšan ķ ljós aš för į forhlašinu komu heim
og saman viš för sem sama haglabyssa skilur eftir sig. Lögreglan telur žvķ fullvķst aš forhlašiš, sem
fannst ķ handlegg Hlöšvers, sé śr haglabyssu hins grunaša.

DNA ķ munnvatni bar saman viš blóšsżni
Lögreglan rannsakaši jafnframt bifreiš Hlöšvers og fundust mešal annars ķ henni sķgarettustubbar.
Meš rannsókn var unnt aš finna munnvatn į stubbunum. Eftir DNA-rannsókn, žar sem borin voru
saman munnvatnssżnin og blóš śr hinum grunaša, telur RLR aš fullvķst sé aš hann hafi reykt
sķgaretturnar.

Žegar nišurstöšur śr rannsókn tęknideildarinnar og DNA-rannsókninni lįgu fyrir var hinn grunaši
handtekinn. Hann hefur jįtaš fyrir dómi aš hafa skotiš einu skoti aš Hlöšveri śr haglabyssu.




Dómurinn ķ Danmörku yfir tvķtugri ķslenskri stślku

Haršur dómur til višvörunar

Ķ sķšustu viku var ung ķslensk stślka dęmd ķ įtta įra fangelsi fyrir kókaķnsmygl og er einnig
gerš brottręk fyrir lķfstķš. Sigrśn Davķšsdóttir reifar dóminn og żmislegt sem fram kom ķ
réttarhöldunum.


DÓMUR ķ Eystri landsrétti ķ Kaupmannahöfn upp į įtta įr ķ mįli Valdķsar Óskar Hauksdóttur vegna
kókaķnsmygls er venjuleg refsing ķ sambęrilegum mįlum.

Sören Arntoft, verjandi stślkunnar, segir dóminn žó įtakanlega haršan žvķ bśast hefši mįtt viš aš
tekiš vęri tillit til hve ung hin dęmda sé. Bęši hann og ašrir er komiš hafa aš mįlinu įlķta aš
dómurinn sé vķti til varnašar fyrir önnur ungmenni aš lįta ekki glepjast til vafasamra višvika fyrir
reišufé. Erik Björn lögregluforingi, sem stjórnaši rannsókn mįlsins, segir mįliš lżsandi dęmi um
aš gylliboš um feršalög sé yfirvarp žvķ enginn gefi neitt įn žess aš ętlast til einhvers ķ stašinn.

Sś saga, sem komiš hefur ķ ljós viš réttarhöldin, veitir óhugnanlega innsżn ķ undirheima
Kaupmannahafnar žar sem ungar stślkur eru leiksoppar kaldrifjašra glępamanna.

Hjónaband til aš tryggja landvistarleyfi
Stślkan kom til Kaupmannahafnar įsamt vinkonu sinni um mitt įr 1995 įn žess aš hafa vķsa
atvinnu né hśsnęši. Žęr fengu vinnu viš hótelręstingar og kynntust fljótlega hópi ungra
Nķgerķumanna sem bušu žeim aš bśa hjį sér. Flestir žeirra eru flóttamenn. Žęr žįšu bošiš og bjó
Valdķs Ósk ķ žessum hópi en ekki alltaf į sama staš.

Viš réttarhöldin kom einnig fram aš hśn lét telja sig į aš giftast Nigerķumanni sem tryggši sér meš
žessum hętti landvistarleyfi. Fyrir višvikiš fékk hśn tķu žśsund danskar krónur, um 110 žśsund
ķslenskar krónur. Valdķs Ósk segir aš eiginmašurinn komi hvergi viš sögu smyglmįlsins. Žau
bjuggu į sama staš, en meš fleira fólki. Žau skildu mešan Valdķs sat ķ gęsluvaršhaldi.

Aš sögn žeirra sem žekkja til er hjónabandiš dęmi um sorglega misnotkun sem į sér margar
hlišstęšur. Vafasamt er hvort hann heldur landvistarleyfi sķnu śr žvķ stofnaš er til hjónabandsins
meš žessum hętti. Danska śtlendingaeftirlitiš heldur uppi eftirliti meš slķkum hjónaböndum og
tekur hart į žegar upp kemst aš hjónaböndin eru ašeins yfirvarp til aš nęla ķ landvistarleyfi.

Handtekin viš reglubundna athugun
Dómurinn į föstudaginn tók til žriggja atriša. Ķslenska stślkan er dęmd fyrir aš hafa smyglaš
tveimur kķlóum af kókaķni frį Brasilķu og fyrir aš hafa tališ ķslenska stślku į aš fara žangaš ķ sömu
erindagjöršum eftir fjórum kķlóum. Bįšum žessum sakargiftum neitar Valdķs Ósk en hśn var dęmd
į framburši vitna. Žrišju sakargiftinni jįtar hśn, en žaš var smygl į tveimur kķlóum af kókaķni frį
Uruguay, sem hśn var handtekin meš į Kastrupflugvelli 22. febrśar sķšastlišinn. Meš henni var
dęmdur nķgerķskur flóttamašur, kunningi hennar, sem hefur bśiš į sama staš og hśn og unniš viš
hreingerningar.

Brasilķuferšina fór Valdķs Ósk ķ nóvember 1995. Sjįlf segist hśn hafa fariš žangaš meš peninga aš
beišni manns. Žegar žangaš kom hafi farmišinn veriš hafšur af sér, en henni tekist aš komast heim
eftir sex vikur ķ Brasilķu.

Viš rannsóknina kom ķ ljós aš flugmišinn viršist hafa veriš notašur ķ ferš til Amsterdam žar sem
eiturlyfjum var smyglaš. Vinkona Valdķsar Óskar segir aš Valdķs Ósk hafi sjįlf sagst hafa fariš til
Amsterdam og aš hśn hafi komiš aftur til Kaupmannahafnar frį Brasilķu meš tvö kķló af kókaķni.
Žaš er į grundvelli žessa sem Valdķs Ósk var dęmd fyrir žetta atriši.

Hvaš ferš vinkonunnar višvķkur er žvķ haldiš fram aš Valdķs Ósk hafi fengiš hana til aš fara til Brasilķu
eftir fjórum kķlóum af kókaķni. Žegar žangaš kom var farmišinn tekinn af henni. Žaš runnu į hana
tvęr grķmur og hśn komst aftur til Hafnar af eigin rammleik og įn kókaķnsins. Ķ žessu atriši er
Nķgerķumašurinn dęmdur fyrir ašild.

Einnig er Nķgerķumašurinn dęmdur fyrir ašild aš smygltilraun Valdķsar Óskar, žegar hśn var tekiš
meš tvö kķló af kókaķni į Kastrupflugvelli. Žar bįšu tollžjónar hana aš koma afsķšis vegna
reglubundinnar athugunar. Hśn var meš nęstum tóma handtösku, sem tollvöršunum žótti
grunsamlega žung. Viš nįnari athugun kom ķ ljós aš ķ töskunni var kókaķn fališ.

Leiksoppur kaldrifjašra glępamanna
Heimildarmönnum Morgunblašsins ber saman um aš dómurinn yfir Valdķsi Ósk sé haršur. Af 27
kvišdómendum voru žó ašeins tveir, sem vildu mildari refsingu og žį sjö įr. Įstęšurnar fyrir
dómnum eru mešal annars taldar vera aš Valdķs Ósk kaus aš starfa ekki meš lögreglunni aš
rannsókn mįlsins og lét mjög lķtiš uppi. Žį er dómurinn talinn višvörun til annarra um aš gķna ekki
viš gyllibošum um feršir og fé.

Einnig hefur veriš mikil umręša ķ Danmörku undanfariš um glępi og refsingar og sś skošun uppi
aš nota beri lögin til hins żtrasta og dęma ķ haršar refsingar öšrum til varnašar, frekar en aš grķpa
til nżrra lagasetninga.

Ķ vikunni var sżnd į einni sjónvarpsstöšinni mynd um danska stślku sem, lķkt og ķslenska stślkan,
féllst į aš smygla fimm kķlóum af kókaķni aš beišni Afrķkumanns og afplįnar nś fimm įra dóm fyrir
brotiš. Žaš er erfitt aš alhęfa um hvaš lokki ungar stślkur til aš taka svona višvik aš sér, en oftast
viršist žaš vera spenna og peningar, sem żta undir.

Misjafn saušur ķ mörgu fé
Einnig er bent į aš žaš eru stślkur, sem Afrķkubśarnir tęla til žessara verka, kannski vegna žess
aš kvenfólk kann aš vera lķtilžęgara en karlmenn. En Afrķkubśarnir eru einnig nęmir į hvaša
stślkur eru tilkippilegar og sjįlfir koma žeir vel fyrir og eru vel klęddir. Afrķkubśarnir sem koma viš
sögu ķ mįli Valdķsar Óskar eru auk žess vel aš sér um formsatriši og vita til dęmis aš Ķslendingar
žurfa ekki vegabréfsįritun til aš heimsękja lönd eins og Brasilķu og Uruguay.

Žó Kaupmannahöfn sé vinaleg borg leynist žar misjafn saušur ķ mörgu fé. Beint į móti Tķvolķ er
verslana- og veitingahśsamišstöšin Scala, žar sem vitaš er aš margir af žeim sem lögreglan hefur
įhuga į halda til. Į żmsa veitinga- og skemmtistaši į Vesturbrś setja velklęddir Afrķkubśar svip
sinn.

Erik Björn lögregluforingi sagšist gjarnan vilja koma žeirri įbendingu į framfęri viš ķslenska foreldra
aš žaš vęri aš bjóša freistingum heim žegar ungmenni héldu til Kaupmannahafnar įn žess aš hafa
tryggingu fyrir hśsnęši og atvinnu. Og ungt fólk skyldi ętķš hafa ķ huga aš žaš gęfi enginn lystitśr
og vasapeninga įn žess aš ętlast til neins ķ stašinn. Žaš vęri hrikaleg borgun aš greiša fyrir slķkt
meš margra įra fangelsisvist į unga aldri.




Gert aš sęta umsjón og neyta ekki įfengis eša fķkniefna

Dęmdur fyrir įrįs meš hamri og rįn śr verslun

HÉRAŠSDÓMUR Reykjavķkur dęmdi ķ gęr 17 įra pilt ķ 18 mįnaša fangelsi fyrir aš rįšast aš
afgreišslustślku meš hamri, slį hana tvķvegis ķ höfušiš og ręna śr kassa verslunarinnar. Žį var
hann dęmdur til aš greiša stślkunni 400 žśsund krónur ķ bętur. Fimmtįn mįnušir af refsingunni
eru skiloršsbundnir ķ fimm įr. Frestun refsingar er bundin žvķ skilyrši, aš pilturinn sęti umsjón og
neyti ekki įfengis eša fķkniefna į skiloršstķmanum.

Pilturinn réšst grķmuklęddur meš hamar aš vopni inn um bakdyr söluturns viš Hraunberg ķ jślķ ķ
fyrra. Hann kvašst hafa séš aš enginn višskiptavinur var inni ķ versluninni og bariš į bakdyr. Žegar
afgreišslustślkan kom til dyra sló hann til hennar meš hamrinum. Nįši hśn aš bera hönd fyrir höfuš
sér og fékk žungt högg į ślnliš, en nęsta högg lenti ofarlega į enni hennar mišju, svo hśn féll viš.
Stślkan sagši aš pilturinn hefši hótaš aš drepa hana ef hśn hreyfši sig. Pilturinn opnaši sķšan
afgreišslukassa og tók peninga og greišslusešla.

Žegar piltur hafši lįtiš greipar sópa sagši hann afgreišslustślkunni aš standa upp og ganga į
undan sér inn eftir gangi. Žar sló hann hana žrišja höggiš, ķ hnakkann. Um svipaš leyti kom mašur
inn ķ verslunina, hrópaši aš įrįsarmanninum sem tók til fótanna og elti mašurinn hann žar til hann
sį hann hverfa inn um svaladyr į hśsi ķ nįgrenninu.

Pilturinn sagši aš hann hefši ekki ętlaš sér aš slį stślkuna, heldur hefši hamarinn lent ķ henni
žegar hann teygši höndina inn til aš žvinga huršina upp.

Ķ framburši gešlęknis kom fram aš erfišleikar hefšu veriš ķ fjölskyldu piltsins, hann hefši
gešlęgšareinkenni og hefši neytt vķmuefna, en veriš ķ mešferš frį žvķ ķ október 1996. Vegna
undanfarandi neyslu hefši hann lķklega veriš raunveruleikafirrtur, sem lżsti sér ķ ranghugmyndum og
hömluleysi. Žegar hann hafi komiš ķ mešferš hafi hann haft sjśkleg einkenni, svo sem minnisleysi
og veriš ķ gešlęgš.

Fólskuleg įrįs
Dómarinn, Hjördķs Hįkonardóttir, segir ķ nišurstöšu sinni aš viš refsimat verši aš lķta til žess aš
verknašurinn var fólskulegur, hamar sé hęttulegt vopn og sś ašferš sem hann beitti, aš slį til
höfušs stślkunnar, lķfshęttuleg. Ķhuga verši alvarlega žį skošun lęknisins aš hann hafi veriš
raunveruleikafirrtur aš einhverju marki, en slķkt įstand hins vegar veriš afleišing vķmuefnaneyslu sem
hann sjįlfur bar įbyrgš į og virkaši žvķ ekki til lękkunar refsingar.

Dómarinn virti hins vegar ungan aldur piltsins, sem var nżoršinn 17 įra žegar hann framdi brotiš, aš
hann įtti viš depurš aš strķša og erfišleikar voru ķ fjölskyldu hans, hann hafi fariš ķ mešferš og
stundaš vinnu sķšan. Įtjįn mįnaša fangelsi vęri hęfileg refsing, en mišaš viš žessar forsendur
vęri rétt aš skiloršsbinda hluta refsingarinnar, gegn žvķ aš hann sętti umsjón og neytti ekki
įfengis og fķkniefna.




Sterk og góš višbrögš viš laginu

PĮLL Óskar Hjįlmtżsson, fulltrśi Ķslendinga ķ Söngvakeppni evrópskra sjónvarpsstöšva ķ Dublin,
segir aš Ķslendingar hafi vakiš mikla athygli meš lagi sķnu og svišsframkomu ķ Dublin.

"Ég hef fengiš žaš sterk og góš višbrögš viš laginu aš mér er eiginlega hętt aš standa į sama.
Ašallega hefur hópast ķ kringum mig fólk frį Spįni, Frakklandi, Žżskalandi, Möltu, Englandi og
Danmörku. Danirnir vonast hreint og beint til žess aš ég vinni keppnina. Mér žykir samt vęnt um
aš ég finn ekki fyrir neinum sleikjuhętti, fólkiš kemur til mķn og segir aš žvķ finnist lagiš og
svišsframkoman frįbęr og žaš rökstyšur alltaf af hverju."

Pįll sagši aš einna markveršast hefši honum žó fundist aš blašamašur enska slśšurblašsins The
Star sį įstęšu til aš taka viš hann vištal. "Žetta var sérstakur heišur. Nśna lķšur mér fyrst eins og
alvöru stjörnu. Vištališ og myndirnar birtast ķ heilsķšu ķ blašinu."

Pįll segir aš slķk athygli gęti jafnvel haft įhrif į śrslitin, žvķ Bretar og fleiri žjóšir munu nś ķ fyrsta
sinn hafa almenna atkvęšagreišslu ķ gegnum sķma um žaš hvaša stig eigi aš gefa öšrum
žįtttökužjóšum. "Ég er aš vonast til aš ég eigi aš gręša į žvķ, žvķ lagiš mitt er sķšast ķ keppninni.
Žegar žaš er bśiš hafa kjósendur heima ķ stofu tķu mķnśtur til aš velja besta lagiš."

Ķslenska lagiš stingur ķ stśf
Pįll segir aš lagiš žyki stinga ķ stśf viš önnur lög og žaš sem tķškast ķ söngvakeppninni, enda sé
žaš mjög öšruvķsi. Hann segist ekki geta ķmyndaš sér hvar lagiš eigi eftir aš lenda ķ keppninni. "Ég
held ég sé manna forvitnastur aš sjį žaš. Fólkiš sem er hér er fyrst og fremst
Eurovisionkeppendur, ašdįendur og fjölmišlafulltrśar žeirra. Fólkiš sem skiptir mestu mįli ķ žessu
sambandi er žeir sem sitja heima ķ stofu og horfa į keppnina. Ég hef sagt žaš įšur og segi žaš
enn; spyrjum aš leikslokum. Žaš er aldrei aš vita nema ég lendi ķ tuttugasta sęti."

Veisla į villtasta nęturklśbbi ķ Dublin
Žįtttökužjóširnar skiptast į aš halda veislur hver fyrir ašra og ķ gęrkvöldi var komiš aš
Ķslendingum. Pįll sagši aš ętlunin vęri aš skera sig śr žar, rétt eins og į svišinu.

"Hinar žjóširnar hafa haldiš veislurnar į hótelunum og eša svipušum stöšum. Viš ętlum aš halda
okkar veislu į Rumors, villtasta nęturklśbbi ķ Dublin. Žar ętlum viš aš troša upp, vera meš
dragshow, taka gamlar Eurovisionlummur og enda į žvķ aš ég tek Eurovisionlagiš mitt og żmis
önnur lög sem ég į ķ handrašanum."




Barįttan viš Everest, hęsta fjall ķ heimi, heldur įfram

Ķ snjókomu og 20 stiga frosti ķ 5.300 metra hęš

Sérstętt mannlķf žrķfst viš rętur Everestfjalls. Žaš er blanda gamals og nżs tķma. Ein
mikilvęgasta atvinnugrein fólksins viš fjalliš er žjónusta viš fjallgöngumenn, sem sękjast mjög eftir
žvķ aš fį aš ganga į Everest. Ķslensku Everestfararnir eru nśna ķ 5.300 metra hęš og eiga enn
ófarna rśmlega 3.500 metra įšur en žeir standa į toppi hęsta fjalls heims.


EVERESTFARARNIR notušu helgina ķ aš koma sér fyrir ķ grunnbśšunum ķ hlķšum Everest. Talsverš
snjómugga hefur veriš ķ fjallinu sķšustu daga og į nóttunni er 20 stiga frost. Leišangursmenn bera
sig vel, en eftir u.ž.b. einn mįnuš vonast žeir til aš standa į tindi Everest.

Leišangursmenn uršu fyrir žvķ óhappi fyrir helgi aš straumbreytar, sem žeir nota til aš knżja
fjarskiptabśnaš sinn, brunnu yfir. Žeir verša žvķ eingöngu aš treysta į sólarorkuspjöld. Nżir
straumbreytar eru hins vegar į leiš til žeirra og verša komnir ķ žeirra hendur um mišjan aprķl.

Einar Stefįnsson, Hallgrķmur Magnśsson og Björn Ólafsson fóru į laugardag upp aš Khumbu
skrišjöklinum, en til aš komast yfir hann žurfa žeir aš nota stiga. Skrišjökullinn skrķšur fram um
einn metra į dag og žvķ ganga sprungurnar sundur og saman. Félagarnir gįtu ekki komist upp į
jökulinn žvķ aš hluti leišarinnar sem bśiš var aš leggja hrundi saman og ekki var bśiš aš brśa
sprungurnar aš nżju. Žetta er atvik sem leišangursmenn reiknušu meš og er hluti af barįttunni viš
aš sigra tindinn.

Grunnbśširnar eru ķ 5.300 metra hęš og hafa leišangursmenn fundiš fyrir žvķ aš žeir eru ķ loftslagi
og hęš sem žeir eru ekki vanir dags daglega. Žeir fundu t.d. allir fyrir höfušverk fyrst eftir aš žeir
komu ķ grunnbśširnar. Einn mikilvęgasti žįttur leišangursins er aš venja lķkamann viš
hęšarbreytinguna og žunna loftiš og žaš verkefni žurfa žremenningarnir aš glķma viš nęsta
mįnušinn.

Hęgt er aš nįlgast ķtarlegri upplżsingar um leišangurinn į heimasķšu Everestfaranna į alnetinu.
Slóšin er http://www.mbl.is/everest. Fjölmargir hafa nżtt sér žennan möguleika og m.a. skiliš eftir
góšar kvešjur til leišangursmanna. Kvešjurnar koma frį Ķslendingum vķša aš śr heiminum.

Dagbókarbrot frį Everest
Žaš er óneitanlega merkilegt fyrir okkur drengina ofan af Ķslandi, vana fullkomnum samgöngum og
fjarskiptum, aš upplifa hverning žessum mįlum er hįttaš hér ķ Himalayahérušum Nepals. Hér er
enginn sķmi, engir vegir eša flutningabķlar og raun fįtt af žvķ sem viš teljum naušsynlegt til aš geta
flutt fréttir, fólk og varning į milli staša. Samt sem įšur žrķfst hér blómlegt mannlķf og menning. Hér
er sums stašar ķ dölunum hęgt aš kaupa ótrślega margt, žrįtt fyrir aš hvergi sjįist vélknśiš
ökutęki og hafi aldrei sést.

Gönguleišin frį Jiri til Namche er nęr 100 km og er um fjöll og dali aš fara. Samtals žarf aš ganga
į brattann um 8 km ef allar brekkur er taldar. Žessi slóši er oršinn greinilegur og aušratašur eftir
aldalanga umferš um hann. Steinhlešslur eru žar sem bratti er mikill og stušnings er žörf. Allar įr
eru brśašar, flestar meš hengibrśm, sumar eru fornfįlegar og glęfralegar, en ašrar hįar og
nżtķskulegar byggšar meš vestręnni ašstoš til lyfta brśnum upp ķ hęš žar sem flóšavatn getur ekki
nįš til žeirra.

Bera žunga byrši
Žaš er byggš alla žessa leiš nema ķ hęstu fjallasköršum og stutt į milli žorpa. Ķ žeim hefur ķ gegn
um aldanna rįs byggst upp žjónusta viš flutningana, gistiheimili, matsölustašir og annaš sem til
žarf. Žessi žjónusta hefur tekiš stakkaskiptum til batnašar og aukist mikiš į undanförnum 30 įrum
meš auknum fjölda feršamanna sem uppgötvušu į 7. og 8. įratugnum hversu mikla lķfsfyllingu žaš
gefur aš feršast į hestum postulanna vikum saman ķ framandi landslagi og heillandi mannlķfi.

Ašstašan ķ žessum gistiheimilum og veitingastöšum (sem eru kölluš teahouse į žessum slóšum į
öllum tungumįlum) er samt langt frį žvķ aš vera į žvķ stigi sem viš könnumst viš frį Evrópu. Hér er
óvķša rafmagn, salernisašstaša er oftar en ekki kamar, svefnašstaša er ókynt og borša allir saman
viš ofninn sem er į nešri hęšinni.

Žaš er mikil umferš um stķginn. Buršarkarlarnir eru gjarnan ķ 5-10 manna hópum. Lausavöru flytja
žeir ķ stórum körfum en stęrri hluti reyra žeir saman. Allt er svo boriš į bakinu en žunginn er allur
į breišu bandi sem er yfir höfušiš. Žunginn į byršunum er yfirleitt frį 30-60 kg en fyrir žyngri
byršarnar er borgaš tvöfalt. Viš prófušum aš bera byrši af timbri į leišinni og žaš var varla aš viš
stęšum undir žunganum og höfušiš virtist vera aš žrżstast ofan ķ hįlsinn. Viš giskušum į aš
žyngstu byršar sem viš sįum vęru allt aš 80 kg.

Buršarmennirnir eru grannir, snaggaralegir karlar. Žeir ganga fremur hratt meš byršarnar en hvķla
sig oft. Žeir eru meš litla stafi sem žeir geta brugšiš undir hlassiš til aš taka žungann af. Einnig eru
bekkir śr tré eša steinhlešslu fyrir utan öll tehśsinn. Hęšin er mišuš viš aš byršin fari žar į en ekki
aš setiš sé į žeim. Žarna hvķla karlarnir sig ķ nokkrar mķnśtur og segja brandara og gera grķn aš
okkur lįglendisbśunum sem göngum fram hjį meš litlar byršar en mįsandi af sśrefnisskorti.

Tapaši giftingarhringnum
Hér gilda lögmįl markašarins eins og annars stašar. Veršlag hękkar eftir žvķ sem meiri kostnašur
er viš aš koma vörunni til neytanda. Hér mį segja aš verš į munašarvöru eins og sśkkulaši,
gosdrykkjum, bjór og klósettpappķr af sęmilegum gęšum hękki jafnvel į milli žorpa. Verš į
žessum vörum er oršiš allt aš helmingi hęrra hér efst ķ Himalayafjöllum en žaš er nišur ķ Lukla žar
sem viš hófum gönguna. Žessir hlutir eru ķ raun oršnir allt of dżrir fyrir almening og ekki į fęri
nema "vellaušugra" Vesturlandabśa aš kaupa žį. Til dęmis kostar stór bjórflaska hér efst ķ
dölunum um 300 kr. en žaš eru daglaun buršarmanns sem ber 30 kg. Verš į heimaframleišslu og
hefšbundnum mat hękkar hinsvegar ekki svona stórkostlega.

Fréttir og skilaboš berast meš sömu bošleiš og vörurnar, žaš er meš buršarmönnum. Alvarlegasta
įfalliš sem viš höfum enn oršiš fyrir ķ feršinni var žegar Einar uppgvötaši ķ Namche aš hann hafši
tapaš giftingarhringnum sķnum. Einar gifti sig ķ febrśar og var aš vonum mišur sķn. Viš félagarnir og
ašrir leišangursmenn fundum mjög til meš Einari og žótti žetta slęmur fyrirboši. Žaš var leitaš
dyrum og dyngjum og öllu snśiš viš ķ leit aš hringnum en ekkert fannst. Žį var bara ein von eftir og
hśn var veik. Aš Einar hefši tapaš hringnum kvöldiš įšur ķ žorpinu Phakdingma žar sem viš įttum
nįttstaš. Babu, einn af sherpunum okkar, var bjartsżnn og lét senda skilaboš nišur til Phakdingma
meš buršarmanni sem var į leiš nišur eftir dalnum.

Nęsta dag birtust svo 5 eša 6 tķu įra snįšar heldur nišurlśtir og feimnir meš umslag ķ höndunum
og vęflušust ķ kring um okkur žar sem viš vorum ķ óša önn aš senda fréttir heim. Žegar viš gengum
į žį, réttu žeir okkur umslagiš. Ķ žvķ var lķtill miši meš skilabošum frį hśsfreyjunni ķ Phakdingma -
og hringurinn. Hann hafši leynst ķ rśmfötunum ķ herbergi Einars žar og hśsfreyja sendi strįkana
meš hann strax og hśn frétti hvar eigandann var aš finna. Strįkarnir hlupu svo meš hann 10 km leiš
og upp um 700 m til okkar.

Einar stökk hęš sķna ķ öllum herklęšum af gleši og viš hinir sįum lukkudķsirnar brosa viš okkur.
Žaš er ljóst aš Einar į hśsfreyju skuld aš gjalda žegar viš göngum nišur eftir sjö vikur. Og nś er
hringurinn ķ traustu bandi um hįls Einars. Žaš er žvķ ljóst aš svona vandamįl er hęgt aš leysa žótt
enginn sé sķminn, vegurinn eša bķlinn.




Ašlögun Everestfaranna aš ljśka

BJÖRN Ólafsson dvaldi ķ fyrrinótt ķ fjóršu bśšum ķ fyrsta skiptiš, en žęr eru ķ 7.400 metra hęš. Ķ
gęr gekk hann ķ įtt aš Sušurskarši žar sem fimmtu bśšir verša, en žašan veršur gert įhlaup į
tindinn ķ nęsta mįnuši.

Félagar Björns, Einar K. Stefįnsson og Hallgrķmur Magnśsson, hafa veriš kvefašir undanfarna daga
og žvķ ekki ķ formi til aš klķfa erfiš fjöll. Hallgrķmur er oršinn nokkuš góšur og ętlar ķ dag aš klķfa upp
ķ žrišju bśšir og sķšan įfram upp ķ fjóršu bśšir. Hann sagši ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęr aš hann
vęri oršinn leišur į aš bķša og vildi endilega komast af staš aftur. Heilsan vęri oršin įgęt og ekki
eftir neinu aš bķša. Žaš hefši aš vķsu snjóaš talsvert og žaš gęti tafiš sig eitthvaš.

Einar er mjög kvefašur og žarf lengri tķma til aš jafna sig. Hugsanlegt er aš hann fari nišur ķ
Dingboche, sem er ķ um 4.300 metra hęš, til aš hvķla sig.

Erfiš ganga ķ fjóršu bśšir
Gangan śr žrišju bśšum ķ fjóršu bśšir er nokkuš erfiš, aš sögn Björns, enda er hęšarmunurinn um
1.000 metrar. Hann sagšist hafa veriš į göngu ķ 8-9 klukkutķma og hefši veriš oršinn žreyttur žegar
henni lauk. Sem dęmi um hvaš menn eru aš leggja į sig mį nefna aš félagi Björns, Chris Brown,
var lišlega 50 metrum į eftir Birni žegar hann kom upp ķ fjóršu bśšir, en hann var samt einum
klukkutķma lengur į göngunni.

Höršur Magnśsson, ašstošarmašur žremenninganna, sagšist efast um aš Björn fęri alla leiš upp ķ
fimmtu bśšir ķ žessum įfanga. Žaš fęri eftir vešri og heilsu. Žaš skipti ekki öllu mįli hvaš hann
fęri langt aš sinni. Ašlögunin yrši svipuš. Höršur sagši aš žegar Björn og Hallgrķmur hefšu lokiš
žessum įfanga myndu žeir hvķla sig ķ nokkra daga og sķšan geršu žeir atlögu aš sjįlfum tindinum.
Einar hefši einnig lokiš ašlögun, en ašalatriši fyrir hann vęri aš nį heilsu į nż.

Fjallgöngumennirnir eru ķ sambandi viš Ķsland į hverjum degi. Greinilegt er aš žeir hafa fengiš fréttir
af atriši spaugstofumanna, en žeir geršu sl. laugardag grķn aš stöšugu "bśšarįpi" žeirra félaga. Ķ
pistli félaganna į heimasķšu sinni segja žeir aš Björn ętli aš dvelja nokkra daga ķ fjóršu bśšum og
bęta viš: "Enda žykir veršlagiš žar mjög gott."

Margir hafa lżst įhuga į aš heyra um žann mikla tękjabśnaš sem gerir žeim félögum kleift aš vera
ķ sķma- og tölvusambandi viš umheiminn. Höršur sendi ķ gęr ķtarlegan pistil um žessi tęknimįl inn
į heimasķšu Everestfaranna.

Sjį Everestsķšu Morgunblašsins:

http://www.mbl.is/everest/




Evrópusambandiš og umręša į Ķslandi


Noršmenn tóku af okkur ómakiš aš ręša ESB

VALGERŠUR Bjarnadóttir, forstöšumašur hjį Frķverslunarsamtökum Evrópu (EFTA), flytur ķ dag
fyrirlestur į opnum fundi į vegum Félags ķslenskra hįskólakvenna og hyggst žar draga fram
einkenni žeirrar umręšu, sem įtt hefur sér staš hér į landi um Evrópusambandiš (ESB). Valgeršur
tekur fram aš į fundinum muni hśn ekki tala sem forstöšumašur hjį EFTA. Fundurinn veršur
haldinn klukkan fimm sķšdegis ķ stofu 101 ķ Lögbergi ķ Hįskóla Ķslands og er öllum opinn. Félag
ķslenskra hįskólakvenna var stofnaš 7. aprķl 1928 og var meginmarkmišiš aš hvetja konur til nįms.

­Hvernig mundir žś lżsa umręšunni um Evrópusambandiš hér į landi?

Umręša um Evrópusambandiš hefur veriš mjög lķtil hér į landi frį žvķ aš samiš var um Evrópska
efnahagssvęšiš og ég ętla aš tala um žaš, sem mér finnst hafa einkennt hana. Hśn hefur
einkennst af slagoršum. ESB hefur veriš afgreitt meš žvķ aš segja aš sambandiš sé bįkn, sem gefi
śt ótal reglugeršir. Žęr séu bśnar til af andlitslausum embęttismönnum ķ Brussel og allt taki žetta
mjög langan tķma og sé žungt ķ vöfum.

Ég hafši hugsaš mér aš śtskżra hvernig Evrópusambandiš virkar. Žaš er alrangt aš embęttismenn
taki įkvaršanir, ašildarrķkin gera žaš. Žaš tekur langan tķma aš taka įkvaršanir enda um aš ręša
samstarf margra rķkja. Žaš į aš taka langan tķma žvķ annars er ekki ašeins veriš aš valta yfir fólk
heldur heilar žjóšir.

­Aš žinni hyggju er sem sé veriš aš ala į įkvešnum žjóšsögum um Evrópusambandiš?

Žaš žarf aš afhjśpa įkvešin atriši. Ķ mķnum huga eru žetta svo mikil grundvallaratriši, en į hinn
bóginn er ljóst aš žetta skiptir einnig fólk, sem ekki vinnur ķ žessu dags daglega, miklu mįli. Hér er
um aš ręša grundvallaratriši, sem ég ętla aš taka į.

­Munt žś einnig fjalla um hlut kvenna ķ umręšunni um ESB?

Žaš var nefnt viš mig aš ręša um žaš ķ ljósi žess aš konur hefšu ekki tekiš afstöšu. Ég mun
ašeins koma inn į žaš, en mķn skošun er aš lķkt sé meš žessi mįl og žjóšmįl almennt. Konur
viršast hafa minni įhuga į almennum žjóšmįlum, nema žegar um er aš ręša įkvešin sérmįl, sem
žęr telja aš snerti sig sérstaklega. Annars halda konur sig meira til hlés en karlar.

­Hvers vegna hefur umręšan um Evrópusambandiš fariš svona lįgt hér į landi?

Žaš horfir žannig viš mér aš Noršmenn hafi tekiš af okkur ómakiš aš ręša ESB meš žvķ aš fella
ašild ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Žaš nżttu sér žeir ašilar hér, sem ekki vilja tala um žessa hluti. Žeir
hljóta aš vera įnęgšir meš įstandiš eins og žaš er. Žau rök hafa lķka veriš notuš aš žaš vęri ekki
tķmabęrt aš ręša fyrr en eftir rķkjarįšstefnuna, sem lżkur ķ vor. Raunin veršur hins vegar sś aš fįtt
veršur skżrara eftir en var fyrir. Žaš er ekki vitaš hver verša nęstu ašildarrķkin, eša hvenęr. Žaš er
ašeins vitaš aš samningavišręšur muni hefjast eftir hįlft įr og žau vandamįl, sem kunna aš koma
upp viš aš taka inn nż rķki ķ Evrópusambandiš, verši leyst žegar žau gera vart viš sig. Žś leysir
aldrei öll vandamįl fyrirfram. Menn sögšu aš nżju ašildarrķkin žrjś geršu ESB óstarfhęft, en
sambandiš er ekki frekar óstarfhęft nś en žaš var fyrir fimm įrum. ESB er ķ kreppu og óstarfhęft
vegna Breta og žeirra vandręša, sem žeir eru ķ heima fyrir.

­Žś segir aš žaš hafi veriš notaš sem rök aš bķša eftir nišurstöšum rķkjarįšstefnunnar. Er ekki
alveg eins hęgt aš segja aš žaš sé glataš tękifęri aš geta ekki haft įhrif į nišurstöšu
rķkjarįšstefnunnar?


Žaš er ljóst aš EES-samningurinn var mjög góšur višskiptalegur samningur. En menn hafa
misjafnar skošanir į žvķ hvaš hann var góšur pólitķskur samningur. Žvķ mį žó ekki gleyma aš ķ mįli
žar sem stórir og veigamiklir hagsmunir vęru ķ hśfi höfum viš möguleika į aš fį sératkvęši. Žannig
vęri til dęmis hęgt aš fį eins eša tveggja įra bištķma. En žaš hefši engin įhrif į įkvöršunina
sjįlfa. Ef til dęmis er įkvešiš bķša eftir aš rķkjarįšstefnu ljśki höfum viš engin įhrif į hvaš gerist į
henni. En žaš er hętt viš žvķ aš ętli mašur alltaf aš bķša žannig aš framtķšin verši örugg veršur lķtiš
um aš tekin verši nż og stór skref.

Valgeršur Bjarnadóttir er Fędd 13. janśar 1950 ķ Reykjavķk. Hśn lauk stśdentsprófi frį
Menntaskólanum ķ Reykjavķk 1969, lęrši latķnu og grķsku ķ Manchester į Englandi, hélt žašan ķ
višskiptadeild Hįskóla Ķslands og śtskrifašist žašan 1975. Hśn vann hjį Flugleišum frį 1975 til
1986 og var einnig eitt og hįlft įr ķ sjįvarśtvegsrįšuneytinu, frį 1979 til 1981. Hśn flutti til Brussel
įriš 1986 og hóf störf hjį Evrópusamtökum flugfélaga (AEA). Frį 1991 til 1993 starfaši hśn
sjįlfstętt. Žį fór hśn til starfa hjį EFTA og hefur veriš forstöšumašur žar frį 1995.

Mašur hennar er Kristófer Mįr Kristinsson. Hśn į tvö börn, Gušrśnu Vilmundardóttur 23 įra og
Baldur Hrafn Vilmundarson 15 įra.




Ręša borgarstjóra Reykjavķkur į Evrópužingi Rauša krossins og Rauša hįlfmįnans

Atvinnulausar einstęšar męšur verst settar

Ķ OPNUNARRĘŠU Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur borgarstjóra, viš upphaf Evrópužings Rauša
krossins og Rauša hįlfmįnans, sem haldiš var ķ Kaupmannahöfn, kom fram aš ķ
velferšarsamfélögum Vesturlanda vęru ungar, menntunarlausar, einstęšar męšur įn atvinnu sį
hópur sem verst vęri settur. Jafnframt aš ķ öllum žjóšfélögum vęri ašgangur kvenna aš
efnahagslegum gęšum og völdum minni en karla, en įbyrgš žeirra į umönnun barna, sjśkra og
aldraša meiri. Um 200 žįtttakendur sįtu žingiš, žar į mešal dönsku konungshjónin og
Hollandsdrottning.

Borgarstjóri fjallaši um žį sem minnst mega sķn ķ hverju žjóšfélagi og sagši mešal annars aš ķ
žrišja sinn į žessari öld gengi Evrópa ķ gegnum breytingar, sem ekki sęi fyrir endann į. Aš hennar
mati vęru žaš veršmęti į sviši menningar, sišferšis og stjórnmįla sem réšu śrslitum um velferš
fólks og farsęld. Žess vegna bęri aš skoša fįtękt, jafnt efnahagslega sem ašra, śt frį
męlikvarša menningar og sišferšis.

Borgarstjóri sagši aš vandamįl ķbśa į Noršurlöndum vęru fįfengileg ķ samanburši viš vanda ķbśa į
įtakasvęšum sunnar ķ įlfunni. Engu aš sķšur vęri ekki hęgt aš leiša vandann hjį sér meš
skķrskotun til žess aš fólk ķ öšrum löndum hefši žaš miklu verra.

Tilfęrsla milli hópa
Borgarstjóri sagši aš ķ velferšarrķkjum Evrópu beindist velferšaržjónustan ekki sķst aš hópum, sem
mönnum fyndist allt aš žvķ ešlilegt aš ęttu undir högg aš sękja bęši heima fyrir og annars stašar
en žaš vęru aldrašir, fatlašir, sjśkir, atvinnulausir og menntunarlausir. "Žaš hljómar nöturlega
žegar ég segi aš okkur finnist žetta ešlilegt įstand en žó held ég aš žaš sé sannara en viš viljum
vera lįta," sagši hśn. "Žannig viršist mér sem samviska heimsins sé ekkert vel vakandi žegar žetta
fólk į ķ hlut. Hśn vaknar hins vegar upp viš vondan draum žegar fregnir berast af vel menntušu fólki
sem lķšur skort ķ öšrum löndum eša sparifjįreigendum sem hafa veriš ręndir ęvisparnaši og lifa į
bónbjörgum."

Konur ķ minnihluta
"Ķ öllum valdastofnunum žjóšfélagsins hafa konur veriš ķ hverfandi minnihluta og žó aš žetta hafi
vķša breyst į undanförnum įrum er enn langur vegur frį žvķ aš įhrifa kvenna gęti til jafns viš karla,"
sagši Ingibjörg. "Mikil vanžekking į stöšu og hlutverki kvenna var rķkjandi til skamms tķma į
żmsum stofnunum žar sem mįlum er rįšiš til lykta žar į mešal hjįlparstofnunum og mikilvęgum
frjįlsum félagasamtökum. Mį fullyrša aš žetta hafi oft haft afdrifarķkar afleišingar og leitt til žess aš
neyšar- og žróunarašstoš nżttist ekki sem skyldi. Sem betur fer viršist žetta vera aš breytast, ekki
sķst fyrir tilstilli kvennasamtaka svo sem UNIFEM."

Borgarstjóri vitnaši ķ įrsskżrslu Alžjóšabankans fyrir įriš 1995, žar sem fullyrt er aš ekki muni nįst
frekari įrangur į sviši žróunarmįla įn virkni kvenna.




Feršalįn ķ formi 12 til 36 mįnaša rašgreišslna gagnrżnd af Neytendasamtökunum

Rašgreišslur ķ įrum ótķšar

Ķ AUGLŻSINGUM feršaskrifstofa um komandi sumarleyfisferšir er višskiptavinum bent į allt aš
24­36 mįnaša rašgreišslur meš krķtarkortum. Samvinnuferšir-Landsżn bjóša til dęmis
sumarleyfisferš fyrir fjögurra manna fjölskyldu fyrir 4.700 krónur į mįnuši meš 36 mįnaša
greišslum, og Flugleišir 24 mįnaša greišslu įn žess aš borgaš sé inn į feršina.

Neytendasamtökunum hefur žótt įstęša til aš benda vęntanlegum feršamönnum į aš hér sé ekki
um hagstęš lįnakjör aš ręša. "Fjölskylda sem kaupir 190 žśsund króna sólarlandaferš į 36
mįnaša rašgreišslum," segir Jóhannes Gunnarsson, framkvęmdastjóri Neytendasamtakanna,
"žarf einnig aš greiša 50 žśsund krónur ķ kostnaš vegna lįntökunnar". Hér eru žvķ um gylliboš aš
ręša aš mati Jóhannesar og gildrur lagšar fyrir efnalitla.

Feršaauglżsingar um "flugléttar" og "fisléttar" greišslur geta villt um fyrir fjölskyldum og žęr falliš
fyrir freistingunni aš fara ķ ferš sem engir peningar eru til fyrir, aš sögn Jóhannesar. "Viš teljum
žessa nżbreytni algerlega į skjön viš umręšurnar ķ žjóšfélaginu um aš taka į fjįrhagsvanda
heimilinna, en ódżrast er aš spara og safna."

Goši Sveinsson hjį Śrvali-Śtsżni segir ekki um gylliboš aš ręša. "Kostnašurinn viš aš fara ferš į
rašgreišslum er gefinn upp ķ okkar bęklingum og feršamašurinn veit nįkvęmlega aš hverju hann
gengur. Fólk er ekki svo vitlaust," segir hann, "og oršiš "flugléttar" greišslur merkir einfaldlega litla
greišslu į mįnuši."

Įstęšan fyrir rašgreišslum ķ 12, 24 eša 36 mįnuši hjį Śrvali-Śtsżn er aš gera fjölskyldum, sem
myndu aš öšrum kosti ekki aldrei komast ķ sumarleyfisferš, kleift aš fara til śtlanda. "Hér er um
aukažjónustu aš ręša," segir Goši, "sem fįir nota, en markašurinn ręšur för."

Hólmfrķšur Jślķusdóttir, žjónustufulltrśi Flugleiša ķ Kringlunni, segir 24 mįnaša rašgreišslur vegna
ferša hugsašar sem valkost en į hinn bóginn lķtiš notašan. "Fęstir vilja taka meira en 6­7 mįnuši į
rašgreišslum," segir hśn.




Feršamįlastjóri um samstarf Feršamįlarįšs og Flugleiša sem er ķ uppnįmi

Uppsögn samnings alvarleg tķšindi fyrir feršažjónustuna

MAGNŚS Oddsson feršamįlastjóri segir žaš alvarleg tķšindi fyrir ķslenska feršažjónustu ef
Flugleišir segja upp samstarfssamningum sķnum viš Feršamįlarįš nema til kęmi stóraukiš
fjįrmagn frį stjórnvöldum til aš opna kynningarskrifstofur į žeim stöšum žar sem Flugleišir hafa
veriš umbošsašilar rįšsins. Steinn Logi Björnsson, framkvęmdastjóri sölusvišs Flugleiša, sagši į
fundi Sambands veitinga- og gistihśsa ķ gęr aš félagiš hefši įkvešiš aš segja samningnum upp.

"Ég vona aš vegna feršažjónustunnar ķ landinu verši įlit Samkeppnisstofnunar, sem ég hef aš vķsu
ekki séš, ekki til žess aš Flugleišir dragi sig śr öllu samstarfi sem žeir eiga viš Feršamįlarįš. Žaš
vęri ekki ašeins eitt heldur mörg skref aftur į bak fyrir alla ašila ķ feršažjónustu sem hafa notiš
žessarar auknu kynningar ķ žau tólf įr sem lišin eru frį žvķ aš fyrsti samstarfssamningurinn var
geršur," segir Magnśs Oddsson feršamįlastjóri.

Hverjir skašast ķ raun?
"Ég velti žvķ fyrir mér hverjir žaš eru ķ raun og veru sem skašast verši žetta nišurstašan. Fjöldi ašila,
ekki sķst į landsbyggšinni, hefur ekki fjįrhagslega getu til žess aš standa ķ dżru kynningarstarfi til
žess aš koma sér į framfęri erlendis. Meš samstarfi Flugleiša og Feršamįlarįšs er aušvitaš veriš
aš tryggja žaš aš hęgt sé aš koma upplżsingum į framfęri į stöšum sem viš hefšum ekki rįš į
aš gera meš öšru móti meš nśverandi fjįrmuni ķ höndum," sagši Magnśs.

Hann spyr hvort žaš leiši til aukinnar samkeppni innanlands ef Flugleišir segja t.d. upp
samstarfssamningnum ķ Bretlandi. Meš žvķ hęttu Flugleišir aš dreifa almennum kynningarbęklingi
um Ķsland ķ tugžśsundum eintaka žar sem er aš finna upplżsingar um hótel og ašra feršažjónustu į
landsbyggšinni. Flugleišir dreifšu ķ stašinn eingöngu sķnu eigin efni.

Magnśs segir aš samkvęmt samningnum standi Flugleišir aš almennri upplżsingagjöf og dreifingu
efnis um Ķsland frį sex skrifstofum sķnum erlendis įn nokkurs endurgjalds og auk žess komi um
30 milljónir kr. į įri frį Flugleišum ķ samstarfsverkefni meš Feršamįlarįši.

Magnśs segir aš verši žaš nišurstašan aš Flugleišir segi upp samningunum verši annašhvort aš
koma meiri fjįrmunir frį opinberum ašilum til žess aš sinna žessu starfi meš opnun
kynningarskrifstofa eša aš draga verši śr žessu mikilvęga kynningarstarfi aš einhverju eša verulegu
leyti. Slķkt mį ekki gerast žegar aukin samkeppni ķ heiminum krefst aukins kynningarstarfs af
Ķslands hįlfu. Žaš starf žarf aš stórauka en ekki minnka og žvķ veršur aš leita leiša til enn frekari
kynningarstarfs sem skilar öllum auknum višskiptum og arši.

Magnśs segir aš fullyršingar Helga Jóhannssonar, forstjóra Samvinnuferša-Landsżnar, um aš
Feršamįlarįš hafi skrįš sig sem žįtttakanda į feršamįlasżningu į Ķrlandi ķ janśar 1995, séu ekki
réttar. Žaš hafi žvķ ekki veriš viš Feršamįlarįš aš sakast aš Samvinnuferšum-Landsżn var meinuš
žįtttaka į sżningunni į bįs Flugleiša. Ķ umręddu tilviki hafi Flugleišir įkvešiš aš taka žįtt ķ
sżningunni og greitt af žvķ allan kostnaš.




Albanskar męšgur bķša milla vonar og ótta į Neskaupstaš

Fešgarnir innlyksa ķ Albanķu

"Ég er aš sjįlfsögšu mjög įhyggjufull og biš žess og vona aš eiginmašur minn og sonur komist
sem fyrst frį Albanķu og hingaš til Ķslands," segir Qerķme Vokrrķ, albönsk kona, sem bżr į
Neskaupstaš įsamt tveimur dętrum sķnum, en albanskur eiginmašur hennar og sextįn įra sonur
įttu aš leggja af staš til Ķslands sķšastlišinn föstudag frį höfušborginni Tirana ķ Albanķu, en uršu frį
aš hverfa vegna žess aš flugvellinum var lokaš deginum įšur sökum stjórnleysis ķ borginni.

Žeir fešgar Bįshkķm og Enkelió eru bśnir aš fį dvalar- og atvinnuleyfi hér į landi og hafši Querķme
safnaš fyrir fargjaldi žeirra meš ašstoš vina į Neskaupstaš. Žaš uršu žvķ mikil vonbrigši žegar žeir
komust ekki į föstudag eins og til stóš. "Viš heyršum sķšast frį žeim į laugardagsmorgun en žį
ętlušu žeir aš reyna aš komast śr landi eftir öšrum leišum, ef flugvöllurinn yrši ekki opnašur ķ
vikunni," segir Lazarela, önnur dętra Querķme.

Querķme hefur bśiš į Ķslandi undanfarna fimm mįnuši įsamt dętrunum Lazarelu 14 įra og
Marinelu 12 įra og vinnur nś hjį Sķldarvinnslunni į Neskaupstaš. Męšgurnar komu upphaflega
hingaš til lands fyrir tilstilli systur Querķme, Lingita Óttarsson, sem hefur bśiš hér ķ tęp fjögur įr
įsamt ķslenskum eiginmanni sķnum.

Misstu aleiguna ķ pķramķtafyrirtękjunum
Ķ Albanķu rįku Querķme og eiginmašur hennar Bįshkķm sitt eigiš fyrirtęki ķ um tuttugu įr, en seldu
aleigu sķna į sķšasta įri og lögšu peningana ķ hin svoköllušu pķramķtafyrirtęki, sem nś eru oršin
gjaldžrota. "En žaš var ekki sķst žess vegna sem žau įkvįšu aš flytjast af landi brott," segir
Lingita. Hśn segir ennfremur aš žeir fešgar hafi sagt upp hśsnęši sķnu og vinnu skömmu įšur en
žeir hafi ętlaš aš leggja af staš til Ķslands, en kunningjar žeirra hafi žó skotiš yfir žį skjólshśsi
sķšustu daga.

Samkvęmt upplżsingum frį utanrķkisrįšuneytinu er veriš aš kanna meš hvaša hętti hęgt sé aš
koma žeim fešgum til ašstošar žannig aš žeir komist klakklaust til fjölskyldu sinnar į Ķslandi.




Fjölskyldumišstöš vegna barna ķ vķmuefnavanda opnuš

OPNUŠ hefur veriš fjölskyldumišstöš vegna barna ķ vķmuefnavanda ķ hśsakynnum
Heilsuverndarstöšvarinnar viš Barónsstķg ķ Reykjavķk.

Fjölskyldumišstöšin bżšur foreldrum rįšgjöf og stušning žeim aš kostnašarlausu. Starfsemin er
tvķžętt; fyrir foreldra annars vegar og fyrir börn žeirra hins vegar. Annars vegar er bošiš upp į
einkavištöl hjį rįšgjöfum en hins vegar žįtttöku ķ hópstarfi. Rįšgjafarnir hafa mikla reynslu af
įfengis- og vķmuefnamešferš og koma frį stofnunum į žvķ sviši.

Starfręksla Fjölskyldumišstöšvarinnar er lišur ķ verkefninu Vķmulaus grunnskóli sem hófst fyrir
nokkrum vikum og nęr til grunnskólabarna ķ Reykjavķk. Verkefniš er samstarfsverkefni
Reykjavķkurborgar, félagsmįlarįšuneytis, heilbrigšis- og tryggingamįlarįšuneytis og
Reykjavķkurdeildar Rauša kross Ķslands.

Markmišiš meš starfrękslu mišstöšvarinnar er aš ašstoša og styšja reykvķska foreldra sem eiga
börn ķ vķmuefnavanda. Foreldrar eru hvattir til žess aš leita sér ašstošar og rįšgjafar ef žeir telja aš
börn žeirra séu farin aš neyta įfengis eša annarra vķmuefna og žeir treysta sér ekki til žess aš taka
į mįlum hjįlparlaust. Mikilvęgt er aš foreldrar fresti žvķ ekki um of aš bregšast viš įfengis- og
vķmuefnaneyslu barna sinna. Tķminn sem glatast mešan bešiš er eftir aš koma börnunum til
ašstošar er dżrmętur og getur oft rįšiš śrslitum um žaš hvort og hve fljótt tekst aš nį žeim śt śr
neyslu, segir ķ frétt frį Fjölskyldumišstöšinni.

Fjölskyldumišstöšin er opin mįnudaga, žrišjudaga og mišvikudaga kl. 14­18. Foreldrar geta į žeim
tķma hringt ķ sķma mišstöšvarinnar og pantaš vištal. Sķmi Fjölskyldumišstöšvarinnar er 511-1599.




Flak flugvélarinnar fannst į 30 m dżpi

FLAK flugvélarinnar TF-CCP, sem fórst sķšastlišinn laugardag, fannst į rśmlega 30 metra dżpi um
tvo km noršur af įlverinu ķ Straumsvķk ķ gęrkvöldi. Vélarinnar hafši žį veriš leitaš frį žvķ um klukkan
14 į laugardag. Lķk mannanna sem fórust meš vélinni voru ķ flaki hennar.

Unniš var aš žvķ ķ gęrkvöldi aš setja festingar į flakiš og var rįšgert aš reyna aš hķfa žaš upp ķ nótt.

Flugmįlastjórn fór meš yfirumsjón leitarinnar og var henni stżrt frį varšskipinu Ęgi sem var viš
slysstaš frį žvķ sķšdegis į laugardag, samkvęmt upplżsingum frį stjórnstöš Landhelgisgęslunnar.

Fyrst tókst aš stašsetja flugvélarflakiš meš mįlmleitartęki Landhelgisgęslunnar og ķ framhaldi af
žvķ var fengin nešansjįvarmyndavél til aš skoša vettvang. Ķ ljós kom aš vélin lį į réttum kili meš
nefiš nišur og var hśn mikiš brotin. Unniš var aš köfun nišur ķ flakiš ķ gęrkvöldi og įtti aš reyna aš
hķfa vélina um borš ķ varšskipiš.

Tķu kafarar tóku žįtt ķ leitinni į varšskipinu Ęgi. Einnig var leitaš meš mįlmleitartękum,
nešansjįvarmyndavélum og venjulegum dżptarmęlum. Žį leitaši hjįlparsveit skįta ķ Hafnarfirši
mešfram ströndinni.

Į vettvangi var Rannsóknanefnd flugslysa įsamt fulltrśum frį Landhelgisgęslu, lögreglu,
Flugmįlastjórn, slökkviliši og björgunarsveitum.




Flugfélög mega innrita faržega og afgreiša vélar skv. EES-reglum

Stangast į viš einkaleyfi Flugleiša ķ Keflavķk

Įkvęši tilskipunarinnar eiga aš taka gildi um nęstu įramót

TILSKIPUN Evrópusambandsins um ašgang fyrirtękja aš flugafgreišslumarkaši mun taka gildi hér
į landi į nęstu misserum samkvęmt samningnum um Evrópskt efnahagssvęši. Įkvęši
tilskipunarinnar stangast samkvęmt upplżsingum Morgunblašsins į viš nśverandi fyrirkomulag
flugafgreišslumįla į Keflavķkurflugvelli.

Flugleišir hf. hafa nś einkaleyfi į innritun faržega og afgreišslu allra faržegaflugvéla į
Keflavķkurflugvelli samkvęmt samningi viš utanrķkisrįšuneytiš en tilskipunin kvešur į um aš į
flugvöllum žar sem faržegar eru fleiri en ein milljón į įri og frakt meiri en 25.000 tonn skuli
flugfélögum vera heimilt aš afgreiša sjįlf eigin flugvélar. Fullt frelsi ķ veitingu žjónustu viš flugvélar
mišast hins vegar viš enn stęrri flugvelli žar sem mun fleiri faržegar fara um.

Aš sögn Halldórs S. Kristjįnssonar, skrifstofustjóra ķ samgöngurįšuneytinu, er tilskipunin hluti af
reglusafni žvķ um flugmįl, sem gert er rįš fyrir aš verši hluti af EES-samningnum og taki gildi į
Ķslandi. Mišaš sé viš aš įkvęši tilskipunarinnar taki gildi um nęstu įramót.

Sameiginlega EES-nefndin hefur hins vegar enn ekki tekiš formlega įkvöršun um aš tilskipunin
skuli bętast viš EES-samninginn.

Nśverandi samningur viš Flugleišir var geršur įriš 1987. Flugleišir höfšu ķ fyrstu einkarétt į innritun
faržega og žjónustu viš jafnt faržega- og fraktflugvélar, en 1991 var samningurinn endurnżjašur og
var afgreišsla fraktflugvéla žį gefin frjįls. Fraktflugfélög hafa hins vegar įfram skipt viš Flugleišir.
Um 80% af faržegaflugi og 75% af fraktflugi um völlinn eru į vegum Flugleiša.

Einkaleyfissamningurinn endurnżjašist aftur į sķšasta įri, en samkvęmt upplżsingum
Morgunblašsins greinir samningsašilana į um til hversu langs tķma hann hafi endurnżjazt. Verši
tališ aš samningurinn stangist į viš skuldbindingar Ķslands samkvęmt EES-samningnum mį
bśast viš ašgeršum af hįlfu Eftirlitsstofnunar EFTA, nema samningnum verši rift eša samiš upp į
nżtt viš Flugleišir.

Einkaleyfiš gagnrżnt
Einkaleyfi Flugleiša į flugafgreišslunni hefur sętt gagnrżni keppinauta félagsins, til dęmis
flugfélagsins Atlanta, sem telja žaš skaša samkeppnisstöšu sķna. Ķ drögum aš skżrslu
Samkeppnisstofnunar um flugmarkašinn, sem Morgunblašiš greindi frį ķ marz sķšastlišnum, kemur
fram aš gjaldskrį fyrir flugvélaafgreišslu į Keflavķkurflugvelli sé meš žeim hęstu sem fyrirfinnist ķ
nįgrannalöndunum. Samkvęmt įrsskżrslu Flugleiša nįmu tekjur félagsins af afgreišslu flugvéla,
innanlands og utan, um 242 milljónum króna į sķšasta įri.




Vķmuefni og unga fólkiš

Fordęmi fulloršinna skiptir mestu mįli

MOTTAHED segist vera mjög hrifinn af Ķslandi en hann viti aš hér į landi séu mörg dęmi um aš
börn, alveg nišur ķ ellefu įra gömul, séu hįš įfengi og jafnvel enn öflugri vķmuefnum. Žetta sé
uggvęnlegt og hann vilji leggja hönd į plóginn viš aš rįša bót į vanda af žessu tagi sem žekkist
um allan heim. Mestu skipti aš grķpa til fyrirbyggjandi ašgerša og
efnunum.

­Hvernig ber aš sporna viš vķmuefnanotkun hjį ungu fólki?

"Sérhvert samfélag ętti aš grķpa inn eins snemma og hęgt er. Foreldrarnir žurfa aš vera
žįtttakendur. Ef žeir verša sjįlfir gott fordęmi og nota ekki įfengi į heimilinu er miklu sķšur hętta
į aš barniš verši įfengissjśkt sķšar į ęvinni. Barniš lęrir jafnframt um hęttuna af efninu."

­Įfengi er og hefur lengi veriš hluti af vestręnni menningu. Męliršu meš vķnbanni?

"Ekki banni sem stjórnvöld setja heldur banni sem menn įkveša hver fyrir sig, įkvöršunin į aš vera
mešvituš.

Ég get ekki ķmyndaš mér aš nokkur menning geti byggst į eitri; įfengi og fķkniefni eru vissulega
eitur. Žetta er eitur sem veldur miklu tjóni į lķkamanum og andlegri heilsu, einnig efnahagslegum
skaša. Viš veršum aš huga vel aš žessu. Žaš er ekki til nein hófleg neysla į įfengi eša
fķkniefnum."

­Įttu viš aš hófdrykkja sé ekki til?

"Mjög sjaldan. Žaš er til fólk sem drekkur ķ hófi en flestir sem segjast kunna sér hóf ķ žessum
efnum gera žaš ekki ķ reynd. Sumir drekka eitt eša tvö glös af léttvķni heima hjį sér en verši žetta
aš daglegri venju lķšur žeim illa ef žeir fį ekki skammtinn sinn. Žeir fį frįhvarfseinkenni.

Žegar fólk drekkur of mikiš kemur žaš illa nišur į fjölskyldunni, vinnunni, margir lenda ķ bķlslysum,
oft kennir fólki įfengi eša eiturlyfjum um žegar žaš fremur glępi. Žaš er hęgt aš koma ķ veg fyrir
žetta allt meš žvķ aš neyta ekki žessara efna."

­Tölulegar upplżsingar um žessi mįl benda ekki til žess aš meirihluti žeirra sem nota įfengi
misnoti žaš, er žaš?


"Ég fullyrši žaš ekki en skżrslur sżna aš unga fólkiš um allan heim notar ķ ę rķkari męli tóbak,
įfengi og, žegar frį lķšur, hass, heróķn og kókaķn. Žótt ekki verši nema tķundi hlutinn af öllu unga
fólkinu ykkar žessum efnum aš brįš er tjóniš grķšarlegt. Skattgreišendur verša aš borga fyrir
ašstošina sem žarf aš veita sjśklingunum og bęta žaš tjón sem veršur af slysum og glępum er
tengjast notkun įfengis og eiturlyfja. Enginn getur bętt žį sem lįta lķfiš."

­Stundum er bent į aš öll misnotkun sé samfélaginu dżr, hvort sem žaš er ofnotkun įfengis,
sykurs eša fitu.


"Žaš er alveg rétt en įfengiš er sérstaklega slęmt vegna žess aš fólk įnetjast žvķ og žaš veldur
įsamt eiturlyfjum hvers kyns glępum, unga fólkoš stelur til aš fį peninga fyrir efninu og margir
leišast śt ķ vęndi.

Žaš žarf aš śtskżra mįlin, fręša unga fólkiš. Mitt hlutverk er aš lękna žį sem eru sjśkir.
Stjórnvöld verša aš tryggja aš skašleg efni geti ekki lent ķ höndunum į ungu fólki og žį į ég viš fólk
undir 21 įrs aldri. Ķ allri aušmżkt fer ég fram į aš opinberir ašilar banni stranglega aš fķkniefni af
hvaša tagi sem er, einnig įfengi og tóbak, verši seld fólki undir 21 įrs aldri.

Ķ stuttu mįli sagt, ég męli meš fręšslu og takmörkušum ašgangi aš žessum efnum, aš minnsta
kosti fyrir žį sem ekki eru enn komnir meš góša dómgreind, vita ekki hvaš er gott og hvaš slęmt
fyrir lķkamann, sįlina og pyngjuna."

­Ungt fólk hér į landi kaupir nś žegar heimabrugg į svartamarkaši vegna žess aš žaš er svo ódżrt.
Yrši hęgt aš framfylgja svona lögum?


"Žaš er hlutverk stjórnvalda, ég veit ekki hvernig žau eiga aš gera žaš. En sölumennirnir ęttu lķka
aš huga aš žvķ sem žeirra eigin samviska bżšur žeim. Ég tel aš ašgeršir af žessu tagi myndu
draga mjög śr notkuninni, reynslan af žeim ķ Bandarķkjunum bendir eindregiš til žess."

Bandarķski lęknirinn dr. Iraj Mottahed hefur starfaš viš mešferš įfengissjśklinga og er mikill
įhugamašur um vķmuefnavarnir en hann er nś ķ annaš sinn staddur hér į landi. Lišsmenn bahį'ķ-
samfélagsins ķ Reykjanesbę fengu hann til aš įvarpa žar fund um žessi vandamįl nś ķ vikunni žar
sem einnig įtti aš ręša um verkefniš Vķmulaus valkostur. Hann telur mikilvęgt aš foreldrar séu
börnum sķnum gott fordęmi žegar notkun vķmuefna er į dagskrį og vill aš enginn undir 21 įrs aldri
fįi aš kaupa tóbak eša įfengi ķ verslunum.

Mottahed er bśsettur ķ borginni New Bedford, skammt frį Boston ķ Massachusetts. Hann er 65 įra
gamall, kvęntur og į tvęr dętur.




Fuglavinur ķ Fossvoginum

Gefur žröstunum kręsingar į hverjum degi

"ŽRESTIRNIR eru miklir sęlkerar og brjįlašir ķ allt sem er feitt, reykt, salt eša kryddaš," segir
Oddnż Gestsdóttir, hśsmóšir og fuglavinur ķ Fossvoginum, sem telur žaš ekki eftir sér aš smyrja
og brytja nišur nokkra braušbita meš smjöri og remślaši, skera nišur afgangsfitu af salt- eša
hangikjöti eša blanda saman saltkjötsfloti, brauši og mjólk og bera śt ķ garš til fuglanna į degi
hverjum. Og sé snjórinn blautur setur hśn matinn į lķtinn tréhlera.

Oddnż segist ķ samtali viš Morgunblašiš gefa fuglunum alla matarafganga sem hśn eigi, enda komi
ekki til greina aš henda neinum leifum. "Žaš var venjan aš gefa fuglunum žegar ég bjó ķ sveit sem
lķtil telpa og ég tók sjįlf upp į žvķ fyrir mörgum įrum," segir hśn og bętir žvķ viš aš hśn gefi žeim
allan įrsins hring yfirleitt einu sinni į dag, en stundum tvisvar ef nóg er til. "Žaš er misjafnt og
mismikiš hvaš ég gef žeim. Ég gef žeim bara žaš sem ég į til. Til dęmis fiskafganga,
kökumylsnur, fiskroš, sykrašan mjólkurvelling eša smurt brauš, enda eru žeir oršnir ansi vandlįtir,"
segir hśn. "Ég sauš til dęmis lošnu handa žeim um dagin og bar hana śt, en žeir boršušu hana
aldrei žvķ hśn var hvorki steikt né krydduš. Žeir eru žvķ dįlitlir sęlkerar," segir hśn.

Žį kvešst Oddnż hafa prófaš aš gefa žröstunum venjulegt fuglafóšur en žeir hafi ekki litiš viš žvķ.

Žeir sömu koma aftur og aftur
Oddnż segir aš žaš séu ašallega svartžrestir og ķslenskir žrestir sem sęki ķ matinn hennar og aš
stundum komi žeir eins og skęšadrķfa nišur af hśsžökunum og trjįnum skömmu eftir aš hśn hafi
boriš matinn śt. "Žeir hafa veriš į milli tuttugu til žrjįtķu ķ einu aš narta ķ matinn," segir hśn.

Oddnż segir ennfremur aš sömu žrestirnir komi alltaf aftur og aftur, "enda nokkrir žeirra oršnir ansi
bśstnir," segir hśn. "Og ef ég er eitthvaš sein fyrir setjast žeir į gluggasylluna og bķša."

Hśn segir aš svartžrestirnir séu mjög fęlnir en žeir ķslensku geti veriš mjög gęfir. "Einn žeirra kom
meira aš segja inn ķ eldhśs til mķn um daginn eftir aš ég hafši skiliš śtidyrnar opnar į mešan ég fór
inn og sótti matarbakkann," segir hśn aš sķšustu.




Fjögur fķkniefnamįl į Akureyri

Mašur handtekinn į hóteli meš kókaķn

ŽRJŚ fķkniefnamįl komu til kasta rannsóknardeildar lögreglunnar į Akureyri į laugardag og ķ einu
žeirra fundust 2 grömm af kókaķni viš leit į hóteli ķ bęnum. Einn mašur var handtekinn į stašnum
og var honum sleppt aš lokinni yfirheyrslu.

Į laugardagsmorgun barst lögreglunni vitneskja um fķkniefnanotkun ķ hśsi į Brekkunni og į
vettvangi fundust fjórar hasspķpur. Viš nįnari leit fann hasshundurinn Jens 4 grömm af hassi sem
voru vel falin ķ hśsinu. Einn mašur var handtekinn ķ tengslum viš mįliš og var honum sleppt aš
lokinni yfirheyrslu.

Bindur vonir viš hasshundinn
Danķel Snorrason, lögreglufulltrśi er farinn aš nota hasshundinn Jens viš fķkniefnaleit en hann hefur
veriš aš žjįlfa hundinn til slķks brśks ķ rśmt įr. Žetta er hins vegar ķ fyrsta skipti sem Jens finnur
fķkniefni ķ raunverulegu mįli. Sagšist Danķel įnęgšur meš frammistöššu hundsins og bindur hann
miklar vonir viš hann viš fķkniefnaleit ķ framtķšinni.

Į laugardagskvöld var lögregla kvödd aš veitingahśsi ķ bęnum en į kvennasnyrtingu hśssins
fundust blóšugar sprautur og leikur grunur į aš žęr hafi veriš notašar ķ sambandi viš
fķkniefnaneyslu. Mįliš er óupplżst en ķ rannsókn.

Žį var lögreglan kvödd ķ hśs ķ mišbęnum sl. mišvikudagskvöld, vegna hįvaša og ólįta. Žar fundust
sprautur og żmislegt fleira sem benti til fķkniefnaneyslu. Viš hśsleit fannst töluvert af lyfjum sem
annar tveggja ašila sem komu viš sögu hafši nįš frį lęknum. Tveir menn voru handteknir og var
žeim sleppt aš loknum yfirheyrslum daginn eftir.




Kristjįn Björnsson tekur ekki žįtt ķ kosningum ķ Garšaprestakalli

Vķšar guš en ķ Göršum

SÉRA Kristjįn Björnsson, sóknarprestur į Hvammstanga, hefur įkvešiš aš taka ekki žįtt ķ
prestskosningunum sem stefnt er aš žvķ aš fram fari ķ Garšaprestakalli žann 31. maķ. "Žaš er vķšar
guš en ķ Göršum og ég er žannig innstilltur aš mér finnst aš prestur, sóknarnefnd og starfsliš
kirkjunnar eigi aš vera samstiga ķ žvķ aš efla einingu og friš," segir Kristjįn en hann telur aš hluti
sóknarnefndar Garšasóknar berjist svo eindregiš fyrir kjöri séra Arnar Bįršar Jónssonar aš žaš geti
teflt einingu prestakallsins og starfsfriši ķ tvķsżnu.

"Ég sętti mig śt af fyrir sig viš nišurstöšu kjörmannakosningar sem var um daginn og hlżt aš virša
rétt kjósenda til aš fara fram į almennar kosningar en žaš er komiš ķ ljós ķ mķnum huga aš hluti
sóknarnefndar ķ Garšasókn sem var mešal kjörmanna er haršįkvešinn ķ žvķ aš fį einn
frambjóšandann, sér Örn Bįrš Jónsson, og hefur nś lżst yfir stušningi viš hann. Žetta fólk vill séra
Örn Bįrš og engan annan og hefur komiš fram ķ blöšum sem yfirlżstir stušningsmenn hans og žaš
žykir mér óešlilegt af žessum embęttismönnum."

Eindreginn įsetningur
"Žetta er hluti virkustu sóknarnefndarinnar ķ stęrstu sókninni ķ prestakallinu. Sóknarnefndin er,
įsamt starfsliši ķ kirkjunni, nįnasti samstarfsašili sóknarprestsins og žaš yrši lķtill sigur aš vinna
kosningarnar og žurfa sķšan aš glķma viš žaš aš nį sįttum viš žį ašila sem ęttu aš starfa saman
af heilum huga aš žvķ verkefni aš byggja upp söfnušinn og sjįlfan sig ķ žjónustu viš guš."

Kristjįn segist hafa heyrt ķ vištölum viš žetta fólk og meš skilabošum og įbendingum sem honum
hafi veriš bornar aš žetta sé eindreginn įsetningur žess. "Žessi framganga tiltölulega lķtils hóps
innan sóknarnefndar Garšasóknar hefur oršiš til žess aš nś viršist stefna ķ óefni innan
prestakallsins."

Ķ Garšaprestakalli eru žrjįr sóknir. Garšasókn, sem er langstęrst, Bessastašasókn og
Kįlfatjarnarsókn, sem nęr yfir Voga og Vatnsleysuströnd.

Séra Gunnar Kristjįnsson, prófastur ķ Kjalarnessprófastsdęmi, sagši ķ samtali viš Morgunblašiš aš
yfirferš undirskriftarlista um prestkosningar ķ Garšaprestakalli vęri lokiš. 2.194 nöfn voru į
undirskriftarlista, žar af voru 179 nöfn ógild en til žess aš fullnęgja skilyršum um žįtttöku 25%
sóknarbarna žurfti 1.693 undirskriftir og er žvķ skilyrši vel fullnęgt.

Tveir ašrir dregiš sig til baka
Séra Gunnar Kristjįnsson sagši aš kjörskrį yrši lögš fram föstudaginn 2. maķ og lęgi frammi ķ
tvęr vikur en utankjörstašakosning hefst 16. maķ. Prófastur sagši aš sér hefši ašeins borist formleg
afturköllun į umsókn frį séra Bjarna Karlssyni en ašrir sem vildu draga sig til baka hefšu frest til
10. maķ til žess.

Auk séra Kristjįns hefur séra Yrsa Žóršardóttir į Fįskrśšsfirši lżst yfir žvķ aš hśn taki ekki žįtt ķ
prestskosningum. Ašrir umsękjendur um prestakalliš eru séra Örn Bįršur Jónsson, fręšslustjóri
žjóškirkjunnar, og Hans M. Hafsteinsson gušfręšingur.

Til aš prestskosning sé bindandi žarf helmingur sóknarbarna aš taka žįtt ķ kosningu og einn
frambjóšandi aš hljóta helming greiddra atkvęša.




Rįšstefna um gosiš ķ Vatnajökli

JARŠFRĘŠAFÉLAG Ķslands gekkst ķ gęr fyrir rįšstefnu um eldgosiš ķ Vatnajökli sķšastlišiš haust
og var į rįšstefnunni kynnt sitthvaš af rannsóknum jaršvķsindamanna į eldsumbrotunum og
afleišingum žeirra. Flutt voru 25 erindi um skjįlfta, eldgos, hlaup, jaršefnafręši, landmórun og
samgöngur og sżnd veggspjöld til skżringar. Mešal žess sem fram kom į rįšstefnunni ķ
gęrmorgun er aš vķsindamenn telja talsveršar lķkur į žvķ aš į umbrotasvęšinu ķ Vatnajökli verši
nęstu įratugir višburšarķkari en žeir sem nżlišnir eru. Žį kom fram aš efnasamsetning ķsśrs
gjóskulagsins śr gosinu 1996 er svipuš og į tķmabilinu 1885-1889 og hugsanlega 1938, en önnur
en ķsśrra gjóskulaga sem talin eru ęttuš frį Grķmsvatnakerfinu. Žvķ sé umhugsunarefni hvort nżr
kafli ķ gossögu Vatnajökuls hafi byrjaš meš ķsśra gosinu milli 1885 og 1889 og hvort eldstöšvakerfi
milli žeirra tveggja sem virkust hafa veriš sé aš vakna af dvala. Į myndinni sést Helgi Björnsson
jaršešlisfręšingur ręša viš Hafstein Hafsteinsson, forstjóra Landhelgisgęslunnar, ķ fundarhléi į
rįšstefnunni.




Hverfafundur borgarstjóra meš ķbśum Grafarvogs

Umferšaržunginn sķfellt vaxandi vandamįl

Bęttar samgöngur ķ Grafarvogi voru ķbśum Grafarvogs greinilega hugleikiš mįlefni į hverfafundi
meš Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur borgarstjóra sķšastlišiš mįnudagskvöld. Arna Schram fylgdist
meš umręšunum sem fóru fram į fjölmennum og lķflegum fundi.


HVERFAFUNDURINN ķ Grafarvogi į mįnudaginn var fyrsti af įtta hverfafundum sem Ingibjörg Sólrśn
Gķsladóttir borgarstjóri hyggst halda meš Reykvķkingum į nęstu vikum. Fundurinn var haldinn ķ
salarkynnum félagsmišstöšvarinnar Fjörgyn ķ Grafarvoginum.

Ķ upphafi fundar fór borgarstjóri nokkrum oršum um borgarmįlin almennt; um fjįrhagsstöšu
borgarinnar og stefnumörkun borgarmįla, en ręddi sķšan sérstaklega um mįlefni er tengdust
Grafarvogi.

Hśn byrjaši į žvķ aš segja frį hinni fyrirhugušu hverfamišstöš ķ Grafarvogi, sem samžykkt var į
fjįrhagsįętlun fyrir įriš 1997. Aš sögn Ingibjargar er žarna um aš ręša persónulega žjónustu viš
ķbśa Grafarvogs į sviši félags-, dagvistar-, skóla-, menningar-, tómstunda og ķžróttamįla. Markmiš
hverfamišstöšvarinnar séu einkum žrenn. Ķ fyrsta lagi aš bęta og hagręša ķ žjónustu viš ķbśa
Grafarvogshverfis, ķ öšru lagi aš auka lżšręši og veita ķbśum hverfisins nokkur įhrif og völd um žį
žjónustu sem borgin veitir og žį jafnframt hvernig hśn er veitt og ķ žrišja lagi aš leitast viš aš
samžętta framvegis enn frekar žjónustu borgarstofnana ķ hverfinu og einnig aš samręma eftir
föngum žjónustu borgar og rķkis viš ķbśa hverfisins.

Sérstök hverfisnefnd hefur veriš skipuš til aš fara meš stjórn hverfismišstöšvarinnar og mun hśn
halda sinn fyrsta fund innan fįrra daga. Hana skipa borgarfulltrśarnir Gušrśn Ögmundsdóttir, sem
er formašur, Sigrśn Magnśsdóttir og Hilmar Gušlaugsson, en fulltrśar ķbśasamtakanna ķ Grafarvogi
eru Frišrik Hansen Gušmundsson og Knśtur Halldórsson.

Ķbśum fjölgaši um rśmlega eitt žśsund į einu įri
Ingibjörg sagši frį framkvęmdum helstu mįlaflokka ķ Grafarvoginum eins og til dęmis skóla-,
dagvistar- og ķžróttamįla, en fór sķšan śt ķ skipulagsmįl. "Hverfiš er ungt og ķ örum vexti," sagši
hśn. "Įriš 1983 hófst uppbygging noršan Grafarvogs. Segja mį žvķ nś 14 įrum sķšar aš hverfiš sé
komiš į gelgjuskeišiš, en žvķ tķmabili fylgir gjarnan órói og umbrot. Ķbśar eru nś oršnir 12.650 og
hafši fjölgaš um 1.150 frį įrinu į undan [įrinu 1995] sem er nįnast öll fólksfjölgun ķ borginni į
įrinu."

Žį sagši hśn aš vöxtur hverfisins hefši ķ fyrstu veriš mjög hrašur en įframhaldiš hefši veriš nokkuš
skrykkjótt allt eftir įstandi į fasteignamarkaši į hverjum tķma. "Įriš 1995 var fįum lóšum śthlutaš ķ
hverfinu eša um 150 en į sķšasta įri tók lóšaśthlutun kipp og varš tvöfalt meiri eša um 300 ķbśšir."
Hśn sagši ennfremur aš gert vęri rįš fyrir aš nęsta ķbśšarhverfi verši į Grafarholti austan
Vesturlandsvegar, en žar vęri nżlega lokiš hugmyndasamkeppni um skipulag.

Ingibjörg gerši endurskošun Ašalskipulags Reykjavķkur einnig aš umtalsefni og śtskżrši fyrirhugaš
skipulag į Geldinganesi. Hśn ķtrekaši aš ekki vęri veriš aš tala um Geldinganesiš sem hefšbundiš
išnašarsvęši og žvķ óžarfi aš óttast aš žar verši mengandi stórišja, "heldur starfsemi sem getur
veriš ķ sįtt viš umhverfiš og nįlęg ķbśšarhverfi," sagši hśn.

Tvöföldun Gullinbrśar og tengingar yfir til Kleppsvķkur
Ķ erindi sķnu sagši Ingibjörg ljóst, aš tvöföldun Gullinbrśar vęri oršin tķmabęr og aš horft vęri til
tengingar yfir til Kleppsvķkur ķ nįinni framtķš. Žar vęri hafin verkfręšileg undirbśningsvinna.
"Reiknaš er meš aš ķ lok žessa įrs verši oršiš skżrt hvaša leiš og hvaša tęknileg lausn komi
sterkust til įlita," sagši hśn. "Žį verši jafnframt komin gleggri hugmynd um kostnaš viš mannvirkiš.
Mišaš viš aš tęknilegur undirbśningur og fjįrmögnun gangi snuršulaust fyrir sig gęti vegtenging
veriš komin aš 5 til 6 įrum lišnum."

Ingibjörg sagši ennfremur aš breikkun Gullinbrśar og bygging Sundabrautar yfir Kleppsvķk vęri hvor
tveggja fjįrmögnuš af vegaįętlun rķkisins og žvķ hefši Reykjavķkurborg ekki forręši um
tķmasetningu framkvęmda. "Viš į höfušborgarsvęšinu höfum lengi haldiš žvķ fram aš fjįrframlög til
žjóšvega į höfušborgarsvęšinu séu of lįg," sagši hśn og lagši įherslu į aš lķklega žyrfti aš
fjįrmagna Kleppsvķkurtengingu meš sérstökum hętti.

Ingibjörg fjallaši einnig um žį žróun sem ętti sér staš į leišakerfi Strętisvagna Reykjavķkur (SVR)
ķ Grafarvoginum og sagši aš gert vęri rįš fyrir žvķ aš nżjar leišir yršu teknar upp meš vorinu. "Ķ
tillögum sem unniš er meš hjį stjórn SVR er gert rįš fyrir aš žjónusta viš Borgarhverfi og
Vķkurhverfi muni bętast į leiš 14. Hugmyndin er aš leišin aki Strandveg-Vęttarborgir-Mosaveg aš
Gullengi ķ staš Borgarvegar. Einnir er gert rįš fyrir aš aka Hallsveg-Fjallkonuveg ķ staš Hallsvegar-
Strandvegar. Meš žvķ fęr Hamrahverfiš tengingu viš verslulnarmišstöš, ķžróttahśs og félagsmišstöš
ķ bįšar įttir, žar sem leiš 15 gengur žį leiš ķ hina įttina."

Ingibjörg sagši einnig aš fyrirhugaš vęri aš leiš 115 aki Gullengi-Mosaveg-Vķkurveg ķ staš
Borgarvegar til aš bęta tengsl viš Borgarholtsskóla og Engja- og Vķkurhverfi. Žį er "rįšgert aš
bęta tengsl śr skiptistöšinni viš Įrtśn meš nżrri leiš sem aki į annatķmum į virkum dögum. Ekiš
frį Įrtśnsstöš aš Skśtuvogi - um Vatnagarša - Dalbraut - Sundlaugaveg -Borgartśn og til baka.

Ķ lok erindis sķns fjallaši Ingibjörg stuttlega um framkvęmdir Garšyrkjustjóra og Gatnamįlastjóra
Reykjavķkurborgar ķ Grafarvoginum. Ķ žvķ sambandi sagši hśn m.a. aš į Ašalskipulagi
Reykjavķkurborgar hefši alltaf veriš reiknaš meš aš loka Langarima viš verslunarmišstöšina fyrir
annarri umferš en strętisvögnum.

"Mešan Borgarvegurinn var ekki kominn var almenn umferš um Langarima naušsynleg. Erfitt hefur
reynst aš hrinda žessari lokun ķ framkvęmd eftirį. Lokunarslįr verša endurnżjašar, žótt žęr hafi
hingaš til enst illa, og verša betur merktar svo minni hętta verši į įkeyrslum į žęr."

Erfitt aš komast śt śr Grafarvoginum
Eftir aš Ingibjörg Sólrśn hafši flutt erindi sitt bįrust fjölmargar fyrirspurnir frį fundargestum bęši
munnlegar og skriflegar. Samgöngumįl hverfisins brunnu greinilega į ķbśum hverfisins og var m.a.
spurt hvenęr stęši til aš tvöfalda Gullinbrś og hvort ekki stęši til aš bęta hringtorgiš viš enda
Fjallkonuvegar sem vęri allt of lķtiš til aš taka viš žeirri umferš sem žar fęri um. Žį var mikiš spurt
um lokun vegar ķ Langarima og vildu menn żmist aš honum yrši lokaš tafarlaust eša aš honum yrši
haldiš opnum.

Frišrik Hansen Gušmundsson formašur ķbśasamtaka Grafarvogs sagši aš umferšaržungi ķ
Grafarvogi hefši veriš sķfellt vaxandi vandamįl og aš nś vęri įstandiš oršiš óvišunandi. Hann sagši
aš į hverjum morgni myndašist mörg hundruš metra ef ekki kķlómetra löng bišröš af bķlum į leiš śt
śr hverfinu. Af žeim sökum vęri óįsęttanlegt aš bķša ķ fimm til sex įr eftir tengingu yfir ķ Kleppsvķk
eins og borgarstjóri hafši įšur minnst į. Hann taldi eina leišina til žess aš leysa žennan hnśt vera
aš flżta fyrrnefndum framkvęmdum meš öllum tiltękum rįšum.

Žį benti hann į aš ekki vęri forsvaranlegt aš fara śt ķ fyrirhugašar framkvęmdir į byggša- og
athafnasvęši į Geldinganesi įn žess aš koma samhliša į tengingu śr Grafarvoginum yfir ķ önnur
hverfi borgarinnar.

Ingibjörg sagši aš tenging hverfisins yfir til Kleppsvķkur vęri verkefni fjįrmagnaš af rķkinu. Hśn
višurkenndi aš žaš vęri brżnt en of dżrt til žess aš borgin gęti fjįrmagnaš žaš meš eigin fé. Žį
sagši hśn aš embęttismönnum Borgarverkfręšings og Gatnamįlastjóra vęri ljóst aš hringtorgiš į
Fjallkonuvegi annaši ekki umferš į įlagstķma og aš lausnir žyrfti aš finna į žeim vanda.

Varšandi lokun Langarima sagši hśn aš żmsir hefšu keypt sér ķbśš eša byggt sér hśs į žessum
staš ķ žeirri trś aš žar yrši vegurinn lokašur eins og skipulag gerši rįš fyrir. Hins vegar hefši žetta
valdiš deilum žar sem dregist hefši aš loka götunni.

Žį sagši Ingibjörg aš gert vęri rįš fyrir žvķ ķ vegaįętlun aš tvöföldun Gullinbrśar yrši eftir tvö įr.

Bęta aškomu viš skķšabrekkuna
Fjölmargar skriflegar spurningar komu einnig fram um önnur mįlefni. Til dęmis var spurt um žaš
hvort ekki mętti breyta skipulagi um Gufuneskirkjugarš og fęra hann ofar, til dęmis nęr Korpu,
žannig aš hann taki ekki eins mikiš plįss frį annars įhugaveršu byggingarlandi og taldi Ingibjörg
aš žaš mętti taka til skošunar.

Einnig var spurt hvort hęgt vęri aš hafa 30 km hįmarkshraša į fyrstu įrum nżrra hverfa, žvķ žar
vęri yfirleitt mikiš um lķtil börn. Ingibjörg sagši žetta įhugaverša hugmynd, en žaš vęri mat manna
hjį Borgarverkfręšingi og Borgarskipulagi aš ekki žżddi aš setja 30 km hįmarkshraša ķ hverfi įn
žess aš samhliša sé gripiš til annarra ašgerša eins og til dęmis žrenginga inn ķ hverfin og
upphękkun vega.

Žį kom įbending um aš bęta aškomu viš skķšabrekkurnar ķ Grafarvogi og sagši Ingibjörg aš veriš
vęri aš skoša žaš mįl į vegum ĶTR.

Ólöf Björnsdóttir ķbśi ķ Fannafold lagši til aš žeir göngustķgar sem vęru į milli hverfanna yršu
hlykkjóttir žannig aš börn sem žar fęru um hjólušu ekki beint śt į umferšargötu eins og stundum
vildi verša. Ingibjörg tók vel ķ žessa įbendingu og vķsaši henni til Borgarskipulags.

Fleiri tillögur komu frį ķbśum Grafarvogs. Ein var į žann veg aš lįta strętisvagn ganga um hverfi
Grafarvogs og safna faržegum į sameiginlega safnstöš. Žašan yrši svo hrašferš beint nišur ķ
mišbę Reykjavķkur. Žannig vęri hęgt aš minnka bķlanotkun og aušvelda fólki aš komast fyrr śr
hverfinu.




Fjallaš um Grettissögu į sagnažingi į Saušįrkróki

Saušįrkróki-

Stofnun Siguršar Nordals og heimamenn stóšu fyrir mįlžingi um sögu Grettis sterka
Įsmundarsonar ķ Fjölbrautaskólanum į Saušįrkróki helgina 23. og 24. įgśst sl. Ślfar Bragason,
forstöšumašur Stofnunar Siguršar Nordals, setti žingiš og bauš gesti velkomna en sķšan var gengiš
til dagskrįr.

Fyrirlesarar nįlgušust Grettlu śr żmsum įttum og skošušu žessa vinsęlu sögu frį mörgum og
mismunandi sjónarhornum og höfšu flestir aš yfirskrift meitlašar setningar śr sögunni. Žannig
nefndi Örnólfur Thorsson erindi sitt: Enginn mašur skapar sig sjįlfur og fjallaši žar m.a. um žį
žętti sem mestu um žaš réšu aš söguhetjan varš utangaršsmašur og lįnleysingi sem ekki nżttist
atgervi og ašrir kostir til ešlilegs lķfs.

Gušvaršur Mįr Gunnlaugsson nefndi erindi sitt: Grettir vondum vęttum, veitti hel og žreytti žar sem
hann gerši aš umtalsefni hvers vegna saga śtlagans hefši nįš slķkum vinsęldum sem raun hefur
oršiš į. Kristjįn Eirķksson nefndi sinn fyrirlestur Kröpp eru kaup en Višar Hreinsson nefndi sinn
žįtt Vandręšaunglingar ķ sveit og ręddi žar um ęsku og uppvaxtarįr Grettis og bar saman viš
nokkra ašra fyrirferšarmikla einstaklinga ķ sögunum sem lķkt var įstatt um og Gretti.

Sķšari dag rįšstefnunnar fjallaši Ögmundur Helgason um Gretti ķ žjóšsögum og sögnum og Helga
Kress nefndi erindi sitt Haršur ķ haus. Grettir og gróteskan. Žį lįsu Svanhildur Óskarsdóttir og
Gunnar Stefįnsson ljóš um Gretti og tengd sögu hans į milli atriša.

Į eftir hverju erindi var opnuš męlendaskrį og tóku rįšstefnugestir žįtt ķ umręšum og vörpušu
fram fyrirspurnum til frummęlenda. Mešal žeirra sem tóku til mįls var Jón Eirķksson, sį af
heimamönnum sem einna best žekkir til sögu Grettis og śtlegšardvalar hans ķ Drangey og var
spjall hans ekki sķšur fróšlegt og skemmtilegt en annarra, bęši frummęlenda og žeirra sem til
mįls tóku undir žeim liš.

Viš lok fyrri rįšstefnudags var móttaka į vegum Saušįrkrókskaupstašar en sķšan var
sameiginlegur kvöldveršur į Hótel Įningu. Eftir hįdegi seinni dags rįšstefnunnar var fyrirhuguš ferš
til Drangeyjar en af henni gat ekki oršiš žar sem ekki var fęrt til eyjarinnar vegna vešurs en hins
vegar var farin ferš į landi žar sem ekiš var į milli sögustaša og gengiš m.a. aš Grettislaug į
Reykjanesi, komiš viš ķ gamla kirkjugaršinum ķ Fagranesi og skošašur stašurinn žar sem tališ er
aš lķkami Grettis hafi hlotiš hinsta legstašinn en žeir bręšur Jón og Kristjįn Eirķkssynir hafa sett
žar upp merktan stein. Aš lokum var sķšan skošašur hinn gamli žingstašur ķ Hegranesi en žar sést
vel til fornra mannvirkja og var feršin farin undir fróšlegri og skemmtilegri leišsögn žeirra Ögmundar
Helgasonar og Kristjįns Eirķkssonar.

Ķ vištölum viš rįšstefnugesti kom fram įnęgja meš rįšstefnuna og töldu allir slķka umfjöllun um
bókmenntaarfinn mjög gagnlega og ekki sķšur skemmtilega og mjög lofsvert framtak Stofnunar
Siguršar Nordals aš standa aš og taka žįtt ķ slķkum menningarvišburšum. Žįtttakendur ķ
rįšstefnunni voru um 80 og rįšstefnustjóri var Ślfar Bragason.




Gręnlensk feršakynning og sżning ķ Perlunni

FLUGLEIŠIR innanlands, Gręnlandsflug og Feršamįlarįš Gręnlands įsamt samstarfsnefnd
Ķslands og Gręnlands ķ feršamįlum verša meš kynningu į feršamöguleikum į Gręnlandi dagana
9.­11. maķ ķ Perlunni. Alls munu 27 fyrirtęki, gręnlensk og ķslensk, kynna žjónustu sķna ķ
feršamįlum, žar į mešal helstu feršaskrifstofur og flugfélög.

Ķ tilefni af Gręnlandskynningunni kemur hingaš fjöldi erlends feršaskrifstofufólks sem hefur sérhęft
sig ķ sölu į feršum til Ķslands og Gręnlands.

Dagana 10. og 11. maķ veršur gręnlensk framleišsla af żmsu tagi ķ svišsljósinu, sżndur veršur
selskinnsfatnašur og gręnlenskur matvęlaišnašur kynntur. Gręnlenskir skemmtikraftar munu
troša upp, óvenjuleg tķskusżning veršur haldin og sżningar į handunnum gręnlenskum vörum.
Einnig verša fluttir fyrirlestrar og landkynningarmyndir sżndar af myndböndum. Sérstök athygli skal
vakin į fyrirlestri Kristjįns Frišrikssonar ķ fundarsal Perlunnar sunnudaginn 11. maķ, en Kristjįn
hefur dvališ į Gręnlandi meira og minna allt sķšastlišiš įr. Žį daga sem kynningin stendur veršur
hęgt aš kaupa einstaklega spennandi Gręnlandsferšir į ótrślega lįgu verši. Žann 11. maķ kl. 15
fer fram veršlaunaafhending ķ ritgeršasamkeppni barna um Gręnland sem efnt var til į sķšasta įri.

Lars Emil Johansen, forsętisrįšherra Gręnlands, og Halldór Blöndal, samgöngurįšherra Ķslands,
opna feršakynninguna sem veršur opin almenningi laugardaginn 10. og sunnudaginn 11. maķ frį kl.
10­18 og er ašgangur ókeypis.




Hagnašur af rekstri Samherja hf. var um 670 milljónir króna ķ fyrra

Söluverš nżs hlutafjįr rśmur milljaršur

Sölugengiš ķ hlutafjįrśtbošinu sem hefst į föstudag er 9,0

HAGNAŠUR af rekstri Samherja hf. var 669 milljónir króna į lišnu įri, en žar er um aš ręša
Samherja og dótturfélög įn Hrannar hf. į Ķsafirši en félögin tvö voru sameinuš ķ lok sķšasta įrs.
Žetta er betri afkoma en var įriš į undan žegar hagnašur af rekstri fyrirtękisins var 558 milljónir
króna.

Žorsteinn Mįr Baldvinsson, forstjóri Samherja, segist žakklįtur fyrir fjįrhagslega gott įr, enda hafi
menn lagt sig fram um aš gera vel og žetta sé nišurstašan. "Viš höfum ķ gegnum įrin reynt aš
ašlaga okkar fiskveišiflota žeim veišiheimildum sem viš höfum og žetta gekk upp."

Ašalfundur Samherja var haldinn ķ gęr en žar var afkoman kynnt. Rekstrartekjur Samherja voru į
lišnu įri 5.136 milljónir króna og rekstrargjöld voru 4.027 milljónir króna, en žęr tölur eru einnig
mišašar viš samstęšuna įn Hrannar, en helstu kennitölur śr rekstrinum eru birtar ķ mešfylgjandi
töflu.

Ašspuršur um framtķšina segir Žorsteinn Mįr aš hśn sé alltaf spurningamerki. "Žaš er žó ljóst aš
viš erum aš hluta til aš róa į nż miš, Samherji er aš stękka og eigendahópurinn aš breytast.
Verkefniš felst ķ žvķ aš viš rįšum viš aš stjórna žvķ fyrirtęki sem Samherji er oršiš ķ dag. Reksturinn
fyrstu mįnuši žessa įrs hefur gengiš vel og m.a. hafa lošnuveišar og vinnsla, bęši frysting og
bręšsla gengiš vel, žannig aš įriš fer vel af staš."

Hlutafé aukiš um 115 milljónir króna
Einnig var vęntanlegt hlutafjįrśtboš félagsins kynnt en stefnt er aš žvķ aš auka hlutafé um 115
milljónir króna meš sölu nżrra hluta. Žrķr stęrstu hluthafarnir ķ félaginu įkvįšu aš nżta forkaupsrétt
sinn aš nafnvirši 70 milljónir króna ķ žeim tilgangi aš framselja hann. Śtbošiš hefst į föstudag, 21.
mars og verša žį bošnar til sölu 45 milljónir króna į almennum markaši į genginu 9,0 sem er žaš
sama og til forkaupsréttarhafa. Landsbréf į Noršurlandi annast žetta fyrsta śtboš į hlutafé ķ
Samherja og munu śtbošsgögn liggja frammi hjį Landsbréfum og ķ śtibśum Landsbanka Ķslands į
föstudagsmorgun.

Žorsteinn Mįr sagšist hafa fundiš fyrir miklum įhuga fyrir hlutafjįrśtboši fyrirtękisins. "Ég vona aš
vel takist til og aš žetta muni styrkja fyrirtękiš og breikka hluthafahópinn."

Hįmarkshlutur 100 žśsund aš nafnverši
Fyrirkomulag śtbošsins veršur žannig aš žeir sem óska eftir aš kaupa hlutafé skrį sig fyrir hlut, en
hver og einn getur aš hįmarki skrįš sig fyrir 100 žśsund króna hlut aš nafnvirši, aš sögn Siguršar
Sigurgeirssonar, forstöšumanns Landsbréfa į Noršurlandi. Eftirspurn mun rįša hvaš hver fęr
mikiš. Verši nęgt hlutafé fį allir sem skrį sig hlutafé fyrir allt aš 30 žśsund krónur aš nafnvirši, en
verši eftirspurn meiri en framboš lękkar upphęšin sem hver og einn fęr. Śtbošiš stendur frį
nęsta föstudegi og fram til mišvikudagsins fyrir pįska, 26. mars. "Višbrögšin hafa veriš mjög mikil.
Žaš hefur mikiš veriš hringt og spurst fyrir allt frį žvķ aš fyrst var fariš aš ręša žetta sķšasta haust,"
sagši Siguršur.

Eftir fyrirhugaša sölu į nżju hlutafé og žegar lokiš veršur samrunaferli Hrannar hf. viš félagiš sem
og hlutabréfaskiptum viš hluthafa Fiskimjöls og lżsis hf. žar sem Samherji eignast 98% hlut, veršur
heildarhlutafé Samherja 1.374 milljónir króna.

Fjįrfest ķ Bandarķkjunum
Įformaš er aš nżta nżtt hlutafé til lękkunar skulda sem og til nżrra fjįrfestinga. Er fyrirhugaš aš
nżta 300 milljónir króna hins nżja hlutafjįr til fjįrfestinga innanlands og 300 milljónir til verkefna ķ
śtlöndum.

Samherji hefur aukiš umsvif sķn umtalsvert ķ śtlöndum og nś sķšast var gengiš frį kaupum į hlut ķ
tveimur śtgeršarfyrirtękjum og einu vinnslufyrirtęki į austurströnd Bandarķkjanna. Žessi fyrirtęki
gera śt fjögur skip sem einkum stunda veišar į sķld, makrķl og smokkfiski. Tvö skipanna frysta
aflann um borš.

Framhaldsašalfundur innan tveggja mįnaša
Į fundinum var įkvešiš aš boša til framhaldsašalfundar innan tveggja mįnaša en žį veršur
samrunaferli Hrannar og Samherja vęntanlega lokiš. Žorsteinn Mįr segir aš tķminn fram aš
framhaldsašalfundinum verši notašur til aš upplżsa hluthafa m.a. um kaupin ķ Bandarķkjunum og
hann vildi žvķ ekki tjį sig frekar um žaš mįl į žessari stundu.




Halastjarnan Hale- Bopp sést frį Ķslandi

HALASTJARNAN Hale-Bopp sést nśna vel frį Ķslandi, en hśn er nś ķ stjörnumerkinu Svani.
Snęvarr Gušmundsson įhugamašur um stjörnufręši tók mešfylgjandi mynd nżlega og er hśn
tekin į tķu mķnśtum ķ gegnum 12 tommu spegilsjónauka. Snęvarr segir aš hali stjörnunnar sjįist
greinilega undir myrkum himni, en verši enn skżrari meš venjulegum handsjónauka. "Įhugasamir
geta hins vegar haft samband viš stjörnuskošunarfélag Seltjarnarness til aš fį aš sjį halastjörnuna
ķ öflugum stjörnusjónauka," segir hann.

Ķ grein Žorsteins Sęmundssonar stjörnufręšings ķ Almanaki Hįskólans 1997, segir aš kjarni
halastjörnu sé samsafn af ryki og ķs og hefur honum veriš lķkt viš óhreinan snjóbolta. Fyrir įhrif
ljóss og rafagna frį sólu dreifist efni śr kjarnanum og getur myndaš hala sem er milljónir km į
lengd og stefnir ķ įtt frį sólu.

Sś tilkomumesta į öldinni?
Žį segir aš tveir bandarķskir stjörnuįhugamenn, Thomas Bopp og Alan Hale, hafi fyrst komiš auga
į halastjörnuna Hale-Bopp ķ jślķ 1995. Strax hafi veriš ljóst aš halastjarnan bęri óvenju mikla birtu
og var žvķ jafnvel spįš aš hśn kynni aš verša sś tilkomumesta į žessari öld. Ekki vill žó Žorsteinn
fullyrša um žaš.

Aš sögn Žorsteins sést žessi halastjarna nś frį noršurhveli jaršar og verša skilyrši til aš sjį
stjörnuna frį Ķslandi best ķ marsmįnuši. Skömmu eftir myrkur aš kvöldi mun hśn sjįst ķ noršvestri
og nokkru fyrir birtingu aš morgni mun hśn sjįst ķ austri.




Handtökuskipun verši felld nišur

MORGUNBLAŠINU hefur borist eftirfarandi bókun vegna beišni bandarķskra stjórnvalda um aš
Donald Hanes og Connie Jean Hanes verši framseld til Bandarķkja Noršur-Amerķku sem Hanes-
hjónin afhentu Rannsóknarlögreglu rķkisins ķ gęr.

"Viš undirrituš Donald Hanes, kt. 220550­2069, og Connie Jean Hanes, kt. 161145­2039, erum
reišubśin til aš fara sjįlfviljug og į eigin kostnaš frį Ķslandi til Bandarķkja Noršur-Amerķku og gefa
okkur žar fram viš žann dómstól ķ fylkinu Arizona sem į aš dęma ķ žvķ mįli sem er grundvöllur
framkominnar framsalsbeišni bandarķskra stjórnvalda.

Er žetta ķ samręmi viš žį yfirlżsingu sem viš gįfum ķslenskum stjórnvöldum, dags. 7. 02. 97, en
ķslensk stjórnvöld framlengdu fyrir tilstušlan forsętisrįšherra žau tķmamörk sem tiltekin eru ķ
yfirlżsingunni til 1. aprķl 1997.

Viš teljum žaš hins vegar óvišunandi ef okkur er ekki gert kleift aš gefa okkur beint og millilišalaust
fram viš ofangreindan dómstól ķ Arizona-fylki Bandarķkja Noršur-Amerķku. Eins og stašan er ķ dag
liggur fyrir aš viš veršum handtekin strax viš komu okkar til Bandarķkja Noršur-Amerķku af
alrķkisstjórn rķkisins. Yršum viš ķ framhaldi af žvķ flutt sem fangar alrķkisstjórnarinnar til Arizona ķ
fangaflutningakerfi sem er ķ senn mjög seinvirkt og óžęgilegt. Gęti slķkur flutningur tekiš langan
tķma meš viškomu okkar ķ fjölmörgum gęslustöšvum ķ fangaflutningakerfinu, sem starfar eftir
seinvirkri heildarįętlun, ķ mismunandi borgum og fylkjum Bandarķkja Noršur-Amerķku. Slķkt
fyrirkomulag myndi auka verulega į óžęgindi okkar af mįlinu og vera lķtillękkandi fyrir okkur.
Teljum viš aš žetta myndi vera sérstaklega óvišunandi ķ ljósi žess aš žetta er ónaušsynlegt, eins
og rakiš veršur hér į eftir.

Viš vekjum ķ fyrsta lagi athygli į žvķ aš viš höfum dvališ į Ķslandi sķšan 5. 02. 97 įn žess aš vera ķ
nokkurs konar farbanni eša gęslu af hįlfu ķslenskra stjórnvalda. Allan žann tķma höfum viš lżst
okkur reišubśin til aš fara sjįlfviljug og į eigin kostnaš frį Ķslandi til Bandarķkja Noršur-Amerķku eftir
aš hafa fengiš nęgilegan tķma til aš undirbśa brottför okkar héšan meš tilliti til fjölskylduašstęšna
og annarra ašstęšna okkar hérlendis. Viš mešferš framsalsbeišni Bandarķkja Noršur-Amerķku er
ekki talin įstęša til aš setja okkur ķ neins konar farbann eša gęslu.

Viš vekjum ķ öšru lagi athygli į žvķ aš žrįtt fyrir ķtrekašar tilraunir okkar og lögmanns okkar ķ
Arizona- fylki Bandarķkja Noršur-Amerķku til aš fį stöšu okkar upplżsta frį įkęruvaldi fylkisins
Arizona og öšrum ašilum fengum viš ekki aš vita um tilvist framsalsbeišninnar fyrr en eftir
óformlegum leišum seint ķ mars 1997. Formlega var okkur tilkynnt um framsalsbeišnina 24. 03. 97
žegar ķslensk stjórnvöld tilkynntu ķslenskum lögmanni okkar um hana. Gögn mįlsins, svo sem
įkęruna, sįum viš fyrst 26. 03. 97 žrįtt fyrir ķtrekašar óskir.

Viš vekjum ķ žrišja lagi athygli į žvķ aš bandarķskur lögmašur okkar hefur frį upphafi veriš aš vinna ķ
žvķ aš fį alrķkishandtökuskipun į hendur okkur ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku fellda nišur žannig aš
viš gętum gefiš okkur beint og millilišalaust fram viš žann dómstól ķ fylkinu Arizona sem į aš
dęma ķ žvķ mįli sem er grundvöllur framkominnar framsalsbeišni bandarķskra stjórnvalda. Hefur
alrķkisstjórnin fyrir sitt leyti lżst sig reišubśna til žess aš fella handtökuskipun nišur enda er
fyrirsjįanlegt aš viš veršum ekki įkęrš fyrir neinn refsiveršan verknaš į grundvelli alrķkislaga. Hefur
mįliš strandaš į įkęruvaldinu ķ fylkinu Arizona sem viršist af einhverjum įstęšum telja žaš
heppilegra aš viš veršum flutt žangaš sem fangar.

Viš vekjum ķ fjórša lagi athygli į žvķ aš viš erum reišubśin til aš samžykkja hvers konar eftirlit eša
fylgd ķ ferš okkar frį Ķslandi til viškomandi dómstóls ķ Arizona-fylki ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku
aš žvķ tilskyldu aš viš veršum ekki handtekin įšur en viš gefum okkur žar fram og aš farin verši
beinasta leišin į sem skemmstum tķma.

Ķ ljósi žessa teljum viš ešlilegt aš oršiš verši viš žeirri kröfu okkar aš alrķkishandtökuskipun ķ
Bandarķkjum Noršur-Amerķku verši felld nišur og okkur gert kleift aš gefa okkur beint og
millilišalaust fram viš viškomandi dómstól ķ Arizona- fylki ķ Bandarķkjum Noršur-Amerķku, eftir
atvikum ķ fylgd eša undir eftirliti.

Afriti af žessari bókun veršur komiš til sendirįšs Bandarķkja Noršur-Amerķku į Ķslandi ķ žeirri von aš
žaš muni beita sér fyrir žvķ aš fundin verši višunandi lausn į žessu mįli ķ samręmi viš framangreint
įn žess aš til framsalsmešferšar žurfi aš koma meš tilheyrandi kostnaši og óžęgindum fyrir alla
ašila.

Ennfremur óskum viš eftir žvķ viš ķslensk stjórnvöld aš žau beiti sér fyrir žvķ aš slķk lausn verši
fundin. Veršur afrit af žessari bókun send til dómsmįlarįšuneytisins į Ķslandi.

Į mešan framangreind krafa okkar er til mešferšar og ekki hefur veriš oršiš viš henni mótmęlum
viš framkominni beišni Bandarķkja Noršur-Amerķku um framsal į okkur og óskum eftir žvķ aš
Hérašsdómur Reykjavķkur śrskurši um žaš hvort skilyrši laga um framsal séu fyrir hendi."




Heimsmyndin aš loknu kalda strķšinu og samruni Evrópurķkja

Ótķmabęrt aš afskrifa žjóšrķkiš

Nokkrar stofnanir Hįskóla Ķslands efna ķ maķ til nįmskeišs žar sem dr. Jóhann Pįll Įrnason
prófessor mun fjalla um ólķka menningarheima og nśtķmann og reifa kenningar um žau efni


FRĘŠIMENN um allan heim hafa mikiš velt fyrir sér heimsmyndinni sem blasir viš eftir hrun
kommśnismans og endalok kalda strķšsins. Dagana 5.­9. maķ gangast nokkrar stofnanir Hįskóla
Ķslands fyrir nįmskeiši sem ętlaš er fręšimönnum og įhugamönnum į sviši félagsvķsinda og fleiri
greina og veršur yfirskriftin Menningarheimar og nśtķmi.

Fjallaš veršur um kenningar Bandarķkjamannsins Samuels Huntingtons sem spįir žvķ m.a. aš
įrekstrar menningarheima taki viš af togstreitu kalda strķšsins, einnig svonefnda
samanburšargreiningu į sišmenningu, einkum ķ ljósi kenninga žżska fręšimannsins Max Webers
og annarra hugsuša sem fylgt hafa ķ kjölfar hans. Kennari į nįmskeišinu veršur dr. Jóhann Pįll
Įrnason sem veriš hefur prófessor ķ félagsfręši viš La Trobe-hįskólann ķ Melbourne undanfarna tvo
įratugi og er mešal žekktustu fręšimanna ķ heiminum į sķnu sviši.

"Huntington hefur sętt töluveršri gagnrżni," segir Jóhann, "en ég held aš hann hafi beint athyglinni
aš vandamįlum sem mašur veršur aš taka alvarlega žótt hans eigin greining į žeim sé nokkuš
einföld, einkum skortir félagsfręšilegan bakgrunn ķ riti hans. Mig langar til aš bera hans greiningu į
samtķmanum saman viš nżleg verk félagsfręšinga sem lķta allt öšrum augum į hlutina."

­Weber segir aš stöšugt verši einhvers konar įtök ķ heiminum. Geturšu lżst žessu nįnar?

"Žaš sem mér fannst athyglisveršast hjį Weber er įhersla hans į fjölbreytileikann, įframhaldandi
spennu og įtök milli žess sem hann kallar weltordnungen, mismunandi menningarheilda innan
sömu žjóšfélaga og sömu menningarheima. Hann į viš aš efnahagskerfiš, stjórnmįlakerfiš,
listaheimurinn og vķsindin takist į. Žessar heildir eiga sér sķšan ólķk lögmįl, žróast hvert meš
sķnum hętti og hafa tilhneigingu til aš samsama sig heildinni, reyna aš leggja allt svišiš undir sig,
verša allsrįšandi.

Mest hefur boriš į žessu ķ efnahagsmįlunum en öšru hverju hafa menn vaknaš upp viš vondan
draum og įttaš sig į žvķ aš stjórnmįl eru til lķka og žar gilda lögmįl sem falla ekki ķ sama farveg og
efnahagskerfiš.

Gömlu guširnir rķsa upp
Sama er aš segja um žróun nśtķma vķsinda og tękni, Weber segir aš žar rķsi gömlu guširnir upp
aftur. Nśtķmamenningin hefur į vissan hįtt horfiš į nż til fjölgyšishyggju en guširnir eru oršnir
ópersónulegir. Žaš mį vel hugsa sér aš fįst viš įrekstra milli žjóšrķkja og menningarheima ķ
framhaldi af žessum kenningum Webers."

­Hvaš viltu segja um žjóšrķkishugmyndina, į Ķsland sér vęnlega framtķš sem žjóšrķki? "A.m.k. framtķš, hvort hśn er vęnleg er undir mörgu komiš sem erfitt er aš sjį fyrir. Ég held aš žaš
sé ótķmabęrt aš tala um endanlegan ósigur žjóšrķkisins. Žaš hefur aušvitaš margt gerst sem hefur
skert vald žess į żmsum svišum, einkum ķ efnahagslķfinu, möguleikar žjóšrķkisins į aš marka sķna
eigin stefnu ķ žeim efnum fara dvķnandi, žvķ er ekki aš neita. Žaš nęr žó ekki ķ sama męli til allra
žjóšrķkja, fer talsvert eftir stęrš žeirra og stöšu.

Ķ Evrópu hefur efnahagslegur samruni gengiš miklu hrašar fyrir sig en stjórnmįlalegur. Ég get ekki
hugsaš mér aš sś žróun sem viš erum nś vitni aš leiši til žess aš Evrópurķkin sameinist ķ einhverri
pólitķskri heild sem kęmi endanlega ķ stašinn fyrir žjóšrķkin į svęšinu. Viš veršum um
fyrirsjįanlega framtķš aš reikna meš spennu milli samrunažróunar į efnahagssvišinu og
įframhaldandi sundurleitni ķ stjórnmįlunum. Žaš sannašist ķ mįlum Jśgóslavķu aš Evrópurķkin eru
ekki fęr um aš fylgja sameiginlegri utanrķkisstefnu."

­Verša įfram hnattręn įtök eins og ķ kalda strķšinu og hvaš mun žį valda žeim, hverjir munu slįst?

"Ég held ekki aš viš getum gert rįš fyrir žvķ aš heilir menningarheimar fari aš slįst sem slķkir. Žaš
er samt erfitt aš svara žessari spurningu meš ótvķręšum hętti. Viš lifum į umskiptatķmabili nśna
og žaš er aušvelt aš benda į eitthvaš sem gęti leitt til mikilla įtaka, višskiptastrķša og barįttu um
markaši. Inn ķ žetta kemur lķka gamaldags valdabarįtta um svęši, samkeppni um pólitķsk og
hernašarleg įhrifasvęši.

Žaš mį aš vķsu gera rįš fyrir žvķ aš hnattręn žróun ķ višskiptum og markašsleit setji nokkur
takmörk viš žvķ hvaš hęgt sé aš ganga langt ķ įtökum en jafnframt verša menn aš vara sig į žvķ aš
leggja of mikiš upp śr žvķ. Alžjóšleg višskipti jukust einnig mjög sķšustu įratugina fyrir fyrri
heimsstyrjöld og žeir voru ófįir sem héldu aš styrjöld af žeirri tegund vęri oršin óhugsandi af
efnahagslegum įstęšum. Žaš geršist nś samt. Žį komu til žęttir sem menn höfšu tilhneigingu til
aš gleyma, žeir héldu aš efnahagslegir žęttir réšu öllu."

Ķsland og Singapore
­Į smįžjóš eins og viš aš leita sér aš fyrirmynd t.d. mešal Asķužjóša žar sem uppgangurinn er svo
mikill?


"Žaš held ég varla, ég į erfitt meš aš hugsa mér Ķsland sem Singapore noršursins. Ef žaš er til
eitthvert módel sem viš ęttum aš halla okkur aš hygg ég aš žaš sé réttara aš ķhuga hvaš sé enn
eftir af žvķ skandķnavķska, hvaš sé hęgt aš gera viš žaš. Žaš er veriš aš taka žaš til uppskuršar,
žaš er rétt en žaš merkir ekki aš rétt sé aš afskrifa žaš meš öllu.

Žaš er rétt aš ķ sumum Asķulöndum hafa menn gagnrżnt žjóšir Vesturlanda fyrir taumlaust
einstaklingsfrelsi, žeir hafa sagt aš um hnignunareinkenni sé aš ręša. Sķšasta įratuginn hafa
margir į Vesturlöndum rętt um nżjar leišir, nżja samfélagshyggju, žar sem reynt verši aš finna
mótvęgi viš einhliša einstaklingshyggju nżfrjįlshyggjunnar. Leitaš verši aš félagslegum gildum og
lausnum į vandamįlum, lausnum sem ekki hefšu į sér illt orš vegna tengsla viš alręšisstefnu.

Óįnęgja og leit aš einhverju nżju kemur žvķ aš innan lķka og ég held aš fįir stušningsmenn
žessarar nżju samfélagshyggju séu ginkeyptir fyrir žvķ aš fara ķ skóla ķ žessum efnum til Singapore
eša annarra landa ķ Sušaustur-Asķu. Žaš er eftirtektarvert aš Singapore og Malasķa, sem helst hafa
gagnrżnt Vesturlönd, eru rķki sem eru ķ hęsta mįta afsprengi evrópskrar nżlendustefnu og eiga sér
ekki djśpar rętur ķ samfélagi Asķurķkja."




Hermašur dęmdur fyrir įrįs į konu

BANDARĶSKUR hermašur į fertugsaldri var dęmdur til žriggja įra fangelsisvistar ķ bandarķsku
herfangelsi į mįnudag fyrir herdómstóli, fyrir afbrot sem hann framdi mešal annars hér į landi.

Hann var einnig lękkašur ķ tign, śr stöšu lišžjįlfa nišur ķ stöšu óbreytts, auk žess sem hann veršur
rekinn śr heržjónustu meš skömm žegar fangelsisvist hans lżkur.

Lögmašur sį sem sat ķ forsęti dómsins kom hingaš til lands frį Bandarķkjunum en ašrir dómarar
voru tilnefndir śr röšum varnarlišsins.

Žvinguš til meinsęris
Mašurinn var fundinn sekur um aš hafa žvingaš ķslenska konu sem kęrši hann fyrir lķkamsįrįs, til
aš fremja meinsęri žegar réttaš var yfir honum fyrir um įri. Žį breytti hśn framburši sķnum aš hans
undirlagi, meš žeim afleišingum aš hann var ekki sakfelldur.

Hann var einnig sakfelldur fyrir aš hafa hundsaš skipanir yfirmanns sķns um aš halda sig frį
umręddri konu, aš hóta henni žrķvegis og rįšast į hana meš lķkamsmeišingum tvķvegis. Hann var
hins vegar sżknašur af fjórum öšrum kęrum um įrįs į hendur konunni.

Mašurinn var ķ tygjum viš ķslensku konuna, sem er į žrķtugsaldri, en žegar brestir komu ķ žaš
samband beitti hann hana fyrrgreindum hótunum og ofbeldi.

Dęmdur fyrir framhjįhald
Hermašurinn var kvęntur og hlaut einnig dóm ķ fyrradag fyrir aš hafa haldiš fram hjį konu sinni.
Samkvęmt bandarķskum herreglum er framhjįhald refsivert, į žeim forsendum aš geti hermašur
ekki veriš trśr maka sķnum sé óvķst aš hann geti veriš trśr yfirbošurum sķnum og landi.

Mašurinn var dreginn fyrir bandarķskan herdómstóll samkvęmt ósk bandarķskra yfirvalda, sem
óskušu eftir lögsögu yfir honum žegar kęrur konunnar komu fram ķ dagsljósiš. Reikna mį meš aš
dómurinn sem hann hlaut ķ fyrradag sé mun žyngri en hefši veriš réttaš yfir honum hjį ķslenskum
dómstól.




Utanrķkisrįšherra į alžjóšlegri rįšstefnu um hvalveišar ķ Reykjavķk

Alžjóša hvalveiširįšiš tżndi uppruna sķnum

HALLDÓR Įsgrķmsson utanrķkisrįšherra sagši viš setningu alžjóšlegrar rįšstefnu um hagręn og
pólitķsk sjónarmiš varšandi hvalveišar ķ Noršur-Atlantshafi, sem haldinn var ķ Reykjavķk ķ gęr, aš
stofnun, sem hefši tżnt uppruna sķnum, vęri ķ reynd daušadęmd. Įtti hann žar viš Alžjóša
hvalveiširįšiš, sem Ķslendingar eru ekki lengur ašilar aš. Meš allri viršingu fyrir rįšinu, hefši Ķsland
engin įform uppi um aš gerast ašili aš žvķ į nż žar sem aš rįšinu hefši mistekist aš fylgja eftir
eigin sįttmįla.

Utanrķkisrįšherra vitnaši ķ Rķó- rįšstefnuna, sem stutt hafi eindregiš rétt žjóša til nżtingar į eigin
aušlindum ķ samręmi viš žeirra eigin umhverfis-og vaxtarmöguleika. Žar įšur hefšu Sameinušu
žjóširnar meš Hafréttarsįttmįlanum višurkennt yfirrįš žjóša yfir slķkri nżtingu innan 200 mķlna
landhelgi. Aš sama skapi hefšu Sameinušu žjóširnar višurkennt sjįvarspendżr sem aušlind og lżst
žvķ yfir aš žjóšir heims skyldu vinna saman aš verndun hvalategunda ķ gegnum višeigandi
alžjóšlegar stofnanir. Ķslendingar hafi fyllilega tekist į viš sķnar skuldbindingar hvaš žetta snerti og
myndu halda įfram į žeirri braut.

Rįšherrann sagši aš mikiš verk vęri óunniš ķ žvķ aš uppfręša žį, sem vęru beggja blands ķ
afstöšu sinni til hvalveiša og įtti hann žar viš žann hóp manna, sem vęri ķ reynd meš hvalveišum
en kallaši į frekari vķsindaleg rök fyrir žeim.

Halldór sagši aš uppi vęru hįvęrar raddir um verndun allra hvalategunda žótt alžjóšleg lög og
vķsindi sem og nśtķma višhorf ķ garš sjįlfbęrrar žróunar séu ótvķrętt hlynnt skynsamlegri nżtingu
aušlindanna.

Aš skipa öllum tegundum ķ sama lķffręšilega flokk hvaš varšar nżtanleika er eitthvaš sem žjóšir ķ
noršri, sem eiga allt sitt undir fiskveišum, sętti sig ekki viš. Engum myndi t.d. koma til hugar aš
setja į bann viš fiskveišum į heimsvķsu žótt žorskstofninn į afmörkušum svęšum vęri ķ hęttu.
Nįkvęmlega žaš sama gilti um sjįvarspendżr. Engin röksemd vęri fyrir žvķ aš banna hvalveišar
alfariš žótt tilteknir hvalastofnar séu ķ hęttu.

Fimm milljarša tekjur
Žóršur Frišjónsson, forstjóri Žjóšhagsstofnunar, ręddi į rįšstefnunni möguleg įhrif hvalveiša į
ķslenskan śtflutning. Ķ mįli hans kom m.a. fram aš ķ besta falli gętu tekjur žjóšarbśsins af
hvalveišum numiš allt aš fimm milljöršum króna. Meginhluti žeirra tekna stafaši einkum af auknum
žorskveišum en beinar śtflutningstekjur hvalaafurša gętu numiš allt aš 1,5 milljöršum, sé tekiš miš
af veišireynslu įranna 1980 til 1985.

Žóršur tók skżrt fram aš žessar tölur mętti ekki taka bókstaflega. Veruleg įhętta vęri ķ žvķ fólgin
aš taka upp hvalveišar aš nżju žar sem nokkrar af stęrstu višskiptažjóšum Ķslendinga vęru
andsnśnar veišunum. Žaš gęti žvķ haft veruleg įhrif į helstu atvinnugreinar žjóšarinnar,
sjįvarśtveginn og feršamannaišnašinn.




Feršažjónusta į Vestfjöršum

Ķsafjöršur sem rįšstefnubęr

Ķsafirši-Hótel Ķsafjöršur og Vesturferšir į Ķsafirši kynntu nżlega įtak sem er aš hefjast og mišar aš
žvķ aš efla Ķsafjörš sem funda- og rįšstefnubę. Til kynningarinnar var bošiš stjórnendum fyrirtękja,
stofnana og félagasamtaka ķ žeim tilgangi aš vekja athygli į žeirri ašstöšu sem til stašar er į
Ķsafirši fyrir funda- og rįšstefnuhald.

Aš sögn Sigrķšar Kristjįnsdóttur hjį Vesturferšum er markmiš įtaksins aš fjölga fundum og
rįšstefnum sem haldnar eru į Ķsafirši. "Öflug feršažjónusta eykur fjölbreytni ķ atvinnulķfinu og tekjur
af atvinnugreininni eru veruleg lyftistöng fyrir žjónustufyrirtęki į svęšinu og žar sem rįšstefnur og
fundir eru oftast haldin utan hįannatķma žį liggur ķ hlutarins ešli aš ef tękist aš fjölga rįšstefnum
og fundum hérna myndi žaš lengja feršamannatķmabiliš og auk žess bęta ķmynd svęšisins śt į
viš."

Sigrķšur segir aš funda- og rįšstefnuašstaša sé aš mörgu leyti mjög góš į Ķsafirši, t.d. į Hótel
Ķsafirši žar sem starfi hópur sérmenntašs fólks sem leggi sig fram um aš veita faglega žjónustu.
Hśn segir jafnframt aš ķ Stjórnsżsluhśsinu į Ķsafirši sé góš ašstaša fyrir stęrri fundi sem og ķ
Framhaldsskóla Vestfjarša. Ķžróttahśsiš aš Torfnesi er enn einn möguleikinn en žaš hentar vel fyrir
vörusżningar og mjög stóra fundi og rįšstefnur.

Vesturferšir hafa sķšan 1993 annast skipulagningu og sölu skošunarferša og žar į mešal
skošunarferšir ķ tengslum viš fundi og rįšstefnur. Auk skošunarferša hafa Vesturferšir annast
skipulagningu og undirbśning fyrir fundi og séš um żmsa žjónustu viš fundargesti mešan į fundum
stendur. Sigrķšur segir aš ķ upphafi sé ętlunin aš kynna įtakiš fyrir heimamönnum žvķ aš ķ raun
séu žeir bestu sölumennirnir og gestgjafarnir. Fljótlega veršur sķšan hafist handa viš kynningu
Ķsafjaršar sem rįšstefnustašar į landsvķsu.




Endurbyggingarnefnd Išnó vill fjarlęgja glerskįlann

Kostnašur viš fullnašarfrįgang 66,5 milljónir

BORGARRĮŠ hefur samžykkt aš vķsa erindi endurbyggingarnefndar Išnó, sem lagt hefur veriš fram
ķ borgarrįši, til borgarstjórnar. Žar kemur fram aš samkvęmt kostnašarįętlun byggingardeildar er
kostnašur viš fullnašarfrįgang hśssins 130 milljónir króna en ķ nżrri įętlun sem byggš er į
nżtingartillögum Pįls V. Bjarnasonar arkitekts, er kostnašur įętlašur 66,5 milljónir króna. Mešal
žess sem nefndin leggur til er aš glerskįlinn verši tekinn nišur. Ķ fjįrhagsįętlun borgarinnar fyrir
įriš 1997 er gert rįš fyrir 30 milljóna króna fjįrveitingu til verksins.

Ķ greinargerš Hjörleifs Kvaran borgarlögmanns sem lögš var fram ķ borgarrįši segir aš
endurbyggingarnefnd telji brżnt aš nżta fjįrveitinguna sem gert er rįš fyrir ķ fjįrhagsįętlun til aš
koma hśsinu ķ nżtanlegt įstand į žessu įri, į 100 įra afmęli hśssins. Nefndin samžykkti aš
fjarlęgja glerhśsiš en nżta sökkulinn viš sušurhliš hśssins og koma žar fyrir verönd ķ stašinn.
Ašalinngangurinn veršur um vesturenda hśssins en ekki noršurhliš eša frį Vonarstręti eins og
rįšgert var og hętt er viš aš endurnżja gólfiš ķ salnum en žess ķ staš veršur gamla parketiš slķpaš
upp og lakkaš.

Enginn lyftubśnašur
Aš sögn Žórarins Magnśssonar formanns nefndarinnar, hefur veriš įkvešiš aš halda stiganum milli
hęša innanhśss óbreyttum og falla frį lyftum sem rįšgert var aš koma fyrir ķ sal og į sviši. Er
žetta gert ķ sparnašarskyni. Aš sögn Žórarins miša allar breytingar viš aš koma hśsinu ķ sem
upprunalegast form. Veriš vęri aš endurskoša kostnašarįętlun vegna framkvęmdanna en mišaš
viš fyrri hugmyndir vęri gert rįš fyrir 130 millj. til aš ljśka verkinu.

Sagši hann aš žęr breytingar, sem rįšgeršar vęru kęmu til meš aš spara verulegar fjįrhęšir.
"Žótt žaš kosti mikiš aš fjarlęgja glerbygginguna kemur sparnašur į móti," sagši hann. "Eins og
til dęmis allar lagnir og annar bśnašur sem įętlaš var aš setja žar upp." Ķ nżrri kostnašarįętlun
Pįls V. Bjarnasonar arkitekts sem lögš hefur veriš fram ķ borgarrįši er gert rįš fyrir 66,5 milljónum
til aš ljśka verkinu, žar af er kostnašur vegna vatnsśšakerfis įętlašur um 2,2 milljónir.

Fyrri hönnun nżtist
Į grundvelli breytinganna hefur Pįll veriš rįšinn hönnušur aš hśsinu og sagši Žórarinn aš žaš hafi
veriš gert ķ fullu samrįši viš Ingimund Sveinsson arkitekt sem taldi ešlilegt aš annar ašili tęki viš
en Ingimundur hefur séš um hönnunina til žessa. "Margt af žvķ, sem hann var bśinn aš hanna nżtist
įfram," sagši Žórarinn. "Žaš er ekki veriš aš varpa žvķ fyrir róša. Hann er bśinn aš vinna mjög gott
verk ķ žessari hönnun og ķ raun er veriš aš ręša um aš annar ašili sjįi um aš halda utan um žęr
breytingar, sem nś eru geršar og śtfęrslu į žeim, en stór hluti sem bśiš var aš hanna eins og til
dęmis śtlit hśssins veršur nżttur įfram. Žaš er bśiš aš greiša fyrir žessa hönnun og žess vegna
viljum viš nżta hana eins og hęgt er."




Įformaš er aš leggja Miklubraut aš hluta ķ jaršgöngum

Kostnašur viš jaršgöng 7­800 milljónir króna
NĮNARI śtfęrsla į lagningu hluta Miklubrautar ķ jaršgöngum var kynnt borgarrįši ķ gęr. Formašur
umferšar- og skipulagsnefndar Reykjavķkur segir aš göngin myndu breyta miklu til batnašar fyrir
ķbśa ķ Hlķšahverfi.

Samkvęmt nżju ašalskipulagi borgarinnar, sem nś er veriš aš kynna, er gert rįš fyrir aš leggja
Miklubraut ķ göngum frį Reykjahlķš aš Hringbraut.

Nįnari śtfęrsla į žessari tillögu var kynnt ķ umferšar- og skipulagsnefnd Reykjavķkur į mįnudag og
samkvęmt upplżsingum Gušrśnar Įgśstsdóttur, formanns nefndarinnar, myndu göngin kosta
7­800 milljónir króna.

Gjörbreytir tengslum viš Miklatśn
"Žessi göng myndu gjörbreyta tengslum Hlķšahverfisbśa viš Miklatśniš og bęta mjög śr loft- og
hljóšmengunarvandamįlum žeirra sem mest hafa kvartaš yfir žeim," sagši Gušrśn.

Samkvęmt tillögunni byrjar Miklabraut aš hallast nišur į viš žegar viš Lönguhlķš til aš draga śr
umferšarhįvaša, eins og sést į efri myndinni.

Jaršgöngin hefjast sķšan į móts viš Reykjahlķš og enda skömmu įšur en kemur aš nśverandi
gatnamótum Miklubrautar, Bśstašavegar og Snorrabrautar. Ofanjaršar verša hśsagötur fyrir ķbśa
Miklubrautar.

Vestast į Miklubraut verša tveir gangamunnar, eins og sést į nešri myndinni og er įętlaš aš
Miklabraut sveigi til sušurs undir Bśstašaveginn.

Fljótlegt žvķ lķtiš žarf aš sprengja
Gušrśn Įgśstsdóttir sagši aš žessi framkvęmd žyrfti ekki aš taka langan tķma žvķ žegar
Miklabraut hefši veriš lögš į sķnum tķma hefši žurft aš grafa djśpt nišur į fast og žvķ vęri
fyrirsjįanlegt aš lķtiš žyrfti aš sprengja fyrir göngum.




Veršlaun Alžjóša jöklafręšifélagsins

Framśrskarandi framlag Ķslendings til jöklarannsókna

SIGFŚS Jóhann Johnsen hlżtur ķ sumar Seligman kristalinn sem Alžjóšlega jöklafręšifélagiš veitir.
Hér er um aš ręša višurkenningu fyrir framśrskarandi og įhrifarķkt framlag til vķsindalegra
jöklarannsókna. Fįir Noršurlandabśar hafa hlotiš višurkenninguna og enginn Ķslendingur įšur.
Sigfśs var valinn vegna vķštękrar žekkingar jafnt į fręša- og tilraunasviši og 25 įra starfs viš
rannsakir į fornvešurfari og hlż- og jöklulskeišum jaršsögunnar. Hann hefur hannaš ķsborana,
stjórnaš borun og tślkaš nišurstöšur ķ smįatrišum.

Sigfśs starfar ašallega meš Dönum en hefur einnig unniš meš nokkrum Ķslendingum aš
jöklarannsóknum į Gręnlandi eins og konu sinni Pįlķnu M. Kristinsdóttur ķ kjarnagęslu, Įrnżju E.
Sveinbjörnsdóttur jaršfręšingi, Žorsteini Žorsteinssyni jöklafręšingi og smišunum Hafliša Bįrši
Haršarsyni og Sverri Hilmarssyni.

-Hvaš žżša žessi veršlaun?

"Žau hafa margvķslega žżšingu eins og aš vera višurkenning į ķskjarnarannsóknum, opna
möguleika fyrir Ķslendinga til aš taka virkari žįtt ķ rannsóknum, og e.t.v. veršur aušveldara aš afla
fjįr til rannsókna.

Žau žżša lķka aš rannsóknir okkar og Dana eru góšar į žessu sviši og aš žęr skipta mįli, en
Ķslendingar leggja til nįkvęmustu męlingarnar į samsętum ķ kjarna meš massagreininum sķnum,
sem er dżrasta rannsóknartęki landsins. Ég tek ķ raun einnig viš veršlaununum fyrir hönd hópsins
sem hefur veriš viš boranir į Gręnlandsjökli. Hins vegar er óvķst hvenęr ég get tekiš viš žeim žvķ
ég verš į Gręnlandsjökli nęsta sumar eins og sķšastlišin 25 sumur.

-Hvenęr og hvernig hófst starfsferill žinn?
"Eftir nįmiš ķ Kaupmannahöfn 1966 starfaši ég meš Willi Dansgaard viš rannsóknir į sżnum śr
Gręnlandsjökli sem Bandarķkjamenn höfšu boraš, en žangaš kom ég fyrst įriš 1969. Ef ég legg
sumrin mķn į jöklinum saman verša žaš 4-5 įr.

Fyrsta verkefniš mitt žar hét GISP sem Bandarķkjamenn, Svisslendingar og Danir voru meš upp śr
1970 og fólst ķ žvķ aš bora 400 metra ķskjarnaholu į Gręnlandsjökli. Rannsóknin varš mér svo
hvatning til aš hanna nżjan bor og var hann notašur viš radarstöš Bandarķkjamanna sem nefnist
Dye 3 į Sušur-Gręnlandi įriš 1979-1981, og var komist aš merkilegum nišurstöšum um vešurfar ķ
kjölfariš. "

-Alžjóšlega jöklafręšafélagiš nefnir GRIP verkefniš ķ valinu į žér, hvaš er žaš?

"Žaš er nafn į verkefni sem hófst įriš 1989 og fólst ķ borun į Summit eša hįbungu jökulsins, sem
er heppilegur borstašur, žvķ engin lįrétt hreyfing er į ķsnum og žar er engin sumarbrįš sem skolar
upplżsingunum ķ burtu.

Borunin stóš ķ žrjś įr, en į sama tķma borušu Bandarķkjamenn į öšrum staš ķ jöklinum og tók žaš
fjögur įr. Nišurstöšum bar ekki saman um sķšasta hlżskeiš og er žvķ grundvallarspurningu um hvort
žaš hafi veriš stöšugt eša óstöšugt ekki enn nęgilega svaraš.

Samkvęmt okkar nišurstöšum féll hiti um 4 til 5 grįšur milli tķmabila į hlżskeišinu. Ef svo er raunin
getur žaš įtt sér staš aftur og gjörbreytt lķfsskilyršum til dęmis į Ķslandi į stuttum tķma. Einnar
grįšu fall breytir öllu hér.

Um žessar mundir erum viš aš vinna aš verkefninu Noršur-GRIP og veršur boraš 3 km undir
yfirborš, en Danir borga 60% af kostnašinum. Ég er lķka aš endurhanna bor fyrir EPICA, sem er
Evrópskt verkefni sem Danir taka žįtt ķ. Meš žessum rannsóknum veršur hęgt aš skoša
umhverfissöguna ķ smįatrišum 200-300 žśsund įr aftur ķ tķmann."

-Getur žś nefnt dęmi um įhrif nśtķmamannsins į nįttśrna?

"Viš erum eins og börn ķ sandkassa gagnvart nįttśrunni, en leikum hęttulegan leik. Nįttśran
kemur okkur alltaf į óvart, enda hvķlir hśn į flóknum kerfum; hafstraumum, loftstraumum, vešurfari
og gróšri. En žetta er allt ein heild og gagnvart óvęntum breytingum getur mašurinn lķtiš gert.
Hvaša įhrif mun til dęmis koltvķsżringsmengun mannsins hafa? Getur hśn haft įhrif į
Golfstrauminn?

Golfstraumurinn berst ķ rauninni um völdin viš Austur-Gręnlandsstrauminn. Į sķšasta jökulskeiši
laut hann ķ lęgra haldi og fór til Portśgal. Golfstraumurinn er ķ raun okkar lķfęš og ef hann bregst er
allt bśiš hér."

-Hvaš er žaš sem dregur žig įrlega į Gręnlandsjökul?

"Fegurš himinsins. Žaš er alltaf dagur og samspil sólar og nįttśru er ólżsanlegt en geislarnir leika ķ
ķskristöllum og žoku. Stundum eru fjórar sólir į lofti, Ślfur og Żgur ķ vestur og austur og tvęr ašrar ķ
noršur og sušur. Einnig er žetta svo skemmtileg hópvinna sem er į mörkum žess mögulega."

Sigfśs J. Johnsen er fęddur ķ Ögri ķ Ķsafjaršarsżslu įriš 1940. Hann varš stśdent frį
Menntaskólanum į Akureyri įriš 1959 og śtskrifašist sem ešlisfręšingur frį
Kaupmannahafnarhįskóla įriš 1966. Hann er prófessor ķ jaršešlisfręši viš Hįskóla Ķslands og
lektor viš Kaupmannahafnarhįskóla. Eiginkona hans er Pįlķna M. Kristinsdóttir og eiga žau žrjś
börn.




Samband móšur og barns metiš

Ķslenskar męšur kaldlyndari en bandarķskar

VALGERŠUR Ólafsdóttir flytur fyrirlestur ķ kvöld į vegum Félags ķslenskra hįskólakvenna og
Kvenstśdentafélags Ķslands. Fundur žeirra hefst klukkan 18 ķ Žingholti į Hótel Holti. Valgeršur er
félagssįlfręšingur og mun fjalla um samband móšur og barns į Ķslandi ķ samanburši viš žetta
samband ķ Bandarķkjunum og Japan.

- Į hvaša rannsóknum byggist lesturinn?

"Annarsvegar rannsókn į sambandi ķslenskra męšra og tveggja įra gamalla barna žeirra.
Konurnar voru valdar af handahófi og sambandiš greint meš ašstoš myndbands. Ég hafši tvo
samanburšarhópa, annan meš bandarķskum męšrum og börnum og hinn meš japönskum. M.A.-
verkefniš mitt byggist į žessari rannsókn.

Hinsvegar reisi ég nišurstöšur mķnar į rannsókn sem hófst 1992 og stendur enn. Hśn felst ķ
vištölum viš ķslenskar męšur um samband sitt viš męšur sķnar. Hér er žvķ um aš ręša tvęr ólķkar
rannsóknarašferšir en į hinn bóginn benda rannsóknarnišurstöšurnar ķ sömu įtt."

-Hverjar eru svo nišurstöšurnar?

"Žaš mį merkja greinilega fjarlęgš ķ sambandi ķslenskra męšra gagnvart börnum sķnum,
samkvęmt nišurstöšum mķnum. Žaš er eins og móširin og barniš lifi ķ tveimur ólķkum heimum og
aš fęrri snertifletir séu į milli žeirra en bandarķskra og japanskra męšra og barna."

-Hvaš įttu viš?

"Ķslenskar męšur veigra sér viš aš tjį börnum sķnum tilfinningar sķnar og įst, samkvęmt
rannsóknunum, og börnin eru full efa og spurninga um samband sitt viš žęr. Žaš er eins og žau
skilji ekki sambandiš, sem viršist einkennast af misskildum skilabošum. Börnin eru óvissari um
sambandiš en japönsku og bandarķsku börnin ķ samanburšarhópunum.

Bįšar rannsóknirnar sem ég gerši benda til aš samband ķslenskra męšra og barna einkennist
meira af skilningsleysi og rįšaleysi en sama samband mešal hinna žjóšanna, žar sem sambandiš
er innilegra og įberandi hlżrra, sérstaklega žaš japanska.

Ķslenskar męšur eru tregar til aš sżna hlżju, žęr eru stjórnsamari en kynsystur žeirra ķ
samanburšarhópunum og börnin eru hlżšnari en a.m.k. japönsku börnin.

Ķslensku męšurnar sem ég tók vištal viš um męšur sķnar lżsa margar hverjar vonbrigšum yfir
sambandi sķnu viš foreldra sķna og segja aš žaš hafi skort traust. En žegar žęr ręša um samband
sitt viš foreldra sķna minna žęr mjög į börnin į myndböndunum."

-Hver er įstęšan fyrir žvķ aš ķslenskar konur eru kaldlyndari męšur en žęr ķ
samanburšarhópunum?

"Ég leita skżringa ķ sögu žjóšarinnar, žegar foreldrar hikušu vegna landlęgs barnadauša viš aš
bindast börnum sķnum of sterkum tilfinningaböndum. Žeir žurftu aš sżna ęšruleysi gagnvart
daušanum vegna haršęris ķ landinu og slęms ašbśnašar. Ķslenskar męšur finna žvķ ekki ķ sögunni
hina alltumlykjandi og hlżju móšur. Fordęmiš og ķmyndina vantar."

-Eru žį kaldlyndar męšur ķslenskur veruleiki?

"Jį, samkvęmt minni rannsókn, en ég tel tķma til kominn aš móšurhlutverkiš verši endurskošaš žvķ
žaš ętti aš endurspegla ķslenskt samfélag. Viš erum föst ķ gamla veruleikanum um haršbżla
landiš. Okkur er kannski oršiš óhętt aš opna okkur og hętta į aš tjį įst okkar opinskįtt. Viš
erum ekki lengur aš ala upp einstaklinga sem žurfa aš lifa af ķ haršbżlu landi. Ašstęšurnar eru
breyttar og žaš mį breyta móšurhlutverkinu og hafa um leiš įhrif į allt samfélagiš."

-Hvernig į aš breyta žvķ?

"Hlutverk mitt er ekki aš finna lausnir, heldur aš benda į meš gag**
žaš er byrjunin į žvķ verkefni aš breyta móšurhlutverkinu til samręmis viš nśtķšina.

En rannsóknirnar koma hinsvegar heim og saman viš rannsókn Baldurs Kristjįnssonar.
Nišurstöšur hans sżndu aš slysatķšni mešal barna er mun hęrri hér į landi en ķ
nįgrannalöndunum, og aš žau njóta minni leišsagnar en almennt gerist ķ hinum vestręna heimi.

Žaš bendir til aš ennžį eimi eftir af einhverri hęttu, aftan śr grįrri forneskju, ķ sambandi ķslenskrar
móšur og barns."

VALGERŠUR Ólafsdóttir er fędd įriš 1951 ķ Reykjavķk. Hśn varš stśdent frį Menntaskólanum ķ
Reykjavķk įriš 1971 og meinatęknir frį Tękniskóla Ķslands įriš 1974. Eftir rannsóknarstörf į
Ķslandi og ķ Bandarķkjunum stundaši hśn nįm ķ sįlfręši viš University of Chicago og lauk prófum
meš M.A.-grįšu įriš 1991. Rannsóknarverkefni hennar var um samband móšur og barns į Ķslandi.
Hśn starfaši ķ žroskasįlfręšideild hįskólans ķ Chicago žangaš til hśn fluttist til Boston žar sem
hśn lagši stund į nįm ķ Client Centered Therapy og Focusing Therapy. Hśn flutti heim aftur
sķšastlišiš haust. Eiginmašur Valgeršar er Kįri Stefįnsson og eiga žau žrjś börn.




Karlanefnd Jafnréttisrįšs

Breyttar reglur um fęšingarorlof verši forgangsmįl

KARLANEFND Jafnréttisrįšs beinir žeim eindregnu tilmęlum til ašila beggja vegna
samningaboršsins ķ yfirstandandi kjarasamningum aš žeir hafi breyttar reglur um fęšingarorlof
mešal forgangsmįla viš gerš kjarasamninga. Žetta kemur fram ķ įlyktun sem samžykkt var į fundi
Karlanefndar Jafnréttisrįšs 19. febrśar sķšastlišinn.

Ķ įlyktuninni kemur fram aš Karlanefnd vilji lengja fęšingarorlof ķ 12 mįnuši og binda fjóra mįnuši
viš móšur og fjóra mįnuši viš föšur, en fjórum geti foreldrar skipt eins og žeim best hentar. Žį vill
nefndin auka sveigjanleika ķ töku fęšingarorlofs žannig aš mįnušunum 12 megi dreifa į tvö įr, aš
hvort foreldri hafi sjįlfstęšan rétt til töku fęšingarorlofs og bóta, aš fešur fįi tveggja vikna leyfi į
launum viš fęšingu barns og aš bętur ķ fęšingarorlofi séu tekjutengdar.

Karlanefnd telur aš ef fęšingarorlofi yrši skipaš meš žeim hętti sem nefndin leggur til myndi žaš
styrkja fjölskylduna og į žann hįtt bęta allt mannlķf, vera stušningur viš žį almennu stefnu aš
draga śr launamun karla og kvenna, draga śr žeirri tilhneigingu atvinnurekenda aš lķta į konur į
barnseignaraldri sem sérstakan įhęttuhóp viš rįšningu og aš žaš myndi auka įhuga karla į
fjölskyldulķfi og žar meš stušla aš žvķ aš nį vinnutķma žeirra nišur og skapa aukinn žrżsting į aš
menn fįi mannsęmandi laun fyrir venjulegan vinnudag.




Rįšstefna um mįlefni karla

Karlar meta stöšuna

KARLAR KRUNKA nefnist rįšstefna sem Sólstöšuhópurinn stendur fyrir ķ Borgarleikhśsinu 2. maķ
n.k. ķ samvinnu viš karlanefnd Jafnréttisrįšs. Žar verša żmsum mįlefnum karla gerš skil ķ
fyrirlestrum og pallboršsumręšum. Siguršur Ragnarsson er félagi ķ Sólstöšuhópnum. Hann var
spuršur hvers vegna žessi rįšstefna vęri haldin. - Forsaga žessarar rįšstefnu er oršin nokkur. Viš
höfum haldiš sumarhįtķšir žar sem viš höfum veriš meš nįmskeiš um karlhlutverkiš og hafa žau
ęvinlega veriš fullskipuš. Einnig gengumst viš fyrir fyrirlestri ķ fyrra vetur ķ Norręna hśsinu um
svipaš efni og fylltist salurinn žar śt śr dyrum. Žannig aš okkur žótti einsżnt aš žaš vęri mikil žörf
fyrir frekari umręšur um žetta efni.

Eru bara karlar ķ Sólstöšuhópnum

- Nei, Sólstöšuhópurinn er fyrir bęši kynin og hefur sett sér žaš markmiš aš stušla aš umręšu ķ
žjóšfélaginu um hvaša lķfsgildi viš setjum hęst. Viš viljum vinna į móti hraša nśtķmasamfélagsins
og reyna aš fį fólk til aš staldra viš og huga aš hlutum eins og tengslum milli fólks, fjölskyldunni,
uppeldi barna okkar, įstinni og svo mętti lengi telja.

Hvaša efni takiš žiš fyrir į rįšstefnunni ķ Borgarleikhśsinu?

- Viš komum vķša viš og höfum fengiš til lišs viš okkur fjölda öflugra fyrirlesara, žeir eru ellefu
talsins og koma vķšs vegar aš śr žjóšfélaginu.

Eiga karlar ķ tilvistarkreppu?

- Nei, viš viljum ekki halda žvķ fram aš svo sé og höfum reyndar viljaš foršast žaš pķslarvęttistal
sem okkur finnst stundum hafa einkennt kynjaumręšu. Žaš er margt ķ stöšu karla sem vekur
athygli og žörf er į aš skoša nįnar. Ef litiš er til tölfręšinnar mį benda į žętti eins og aš
karlmenn deyja yngri en konur, mun fleiri karlar fara ķ įfengismešferš, fleiri karlmenn falla fyrir eigin
hendi, fleiri karlmenn en konur eru oršašir viš ofbeldi, drengir eiga erfišara uppdrįttar en stślkur ķ
skóla og karlmenn hafa almennt lauslegri sambönd viš fjölskylduna en konur. Žį mį einnig nefna
aš karlmenn hafa almennt hęrri laun en konur, žeir eru mun fleiri ķ valdastöšum žjóšfélagsins, žeir
borša öšruvķsi mat og žeir eru meira ķ ķžróttum en konur.

Ég sé aš einn fyrirlesturinn fjallar um kynlķf karla, er žaš oršiš mikiš vandręšamįl?

- Nei, en kynlķfiš er aušvitaš mįl fyrir okkur öll. Aš mķnu mati er mikil žörf fyrir opna umręšu um
žennan žįtt ķ lķfi karla. Ķ mķnu starfi rekst ég mikiš į hversu oft karlmenn eru lokašir varšandi
umręšur um kynlķf. Žeirra mįti aš tala um kynlķf er oftast ķ einhverjum hįlfkęringi eša tvķręšum
bröndurum. Žaš er żmislegt sem veršur karlmönnum vandasamt, mį žar t.d. nefna žęr vęntingar
eša kröfur sem viš gerum til sjįlfra okkar, ž.e. folahlutverkiš", žaš er aš vera įvallt tilbśinn og fullur
löngunar viš öll möguleg og ómöguleg tękifęri. Žaš veldur aušvitaš mörgum mönnum bżsna mikilli
kvöl žegar žeir uppgötva aš žeir geta ekki stašiš undir žessum óraunhęfu vęntingum. Žį eru
ótrślega margir karlmenn mjög fįkunnandi um ešli kynlķfs og fjölbreytileika žess. Žį į ég einnig
von į aš žaš verši fjallaš um įbyrgš ķ kynlķfi en sś undarlega staša hefur veriš uppi aš kynlķf hefur
nęr eingöngu veriš į įbyrgš konunnar. Žannig er gengiš śt frį žvķ aš į unglingsįrum sé žaš
hlutverk stślknanna aš segja nei og konurnar eru taldar bera fyrst og fremst įbyrgš į žvķ aš börn
verši til og hvenęr.

Žiš ętliš lķka aš fjalla um karlmenn og heimili?

- Jį, žar veršur lögš til grundvallar spennandi rannsókn sem Ingólfur Gķslason starfsmašur
karlanefndar hefur unniš. Žar skošar hann stöšu karla inni į heimilinu. Žaš er stundum talaš um
aš konur rekist į ósżnilegan glervegg žegar žęr sękja upp į viš ķ metoršastiga žjóšfélagsins.
Svipaš viršist vera upp į teningnum žegar karlmenn seilast til valda" innan heimilisins. Žeim er
treyst fyrir įkvešnum žįttum en żmsir hlutir, eins og t.d. žvottavélin, hręrivélin, įbyrgšin į hverju
börnin klęšast og svo framvegis eru handan glerveggsins".

Hvaša gagn teljiš žiš vera aš svona rįšstefnu?

­ Viš teljum aš umręša sem žessi žurfi stöšugt aš vera ķ gangi, hraši nśtķmans er slķkur aš hętta
er į aš okkur beri af leiš ef viš reynum ekki stöšugt aš meta hvar viš erum stödd og hvert skal
haldiš. Viš vonumst til aš karlar jafnt sem konur fjölmenni į rįšstefnu okkar ķ Borgarleikhśsinu og
viš sjįum jafnvel heilu starfshópana koma žangaš.

Siguršur Ragnarsson er fęddur į Akranesi įriš 1944. Hann lauk stśdentsprófi frį Menntaskólanum
ķ Reykjavķk įriš 1964, kennaraprófi 1966 og Cand psyk.-prófi frį Oslóarhįskóla įriš 1974. Hann
hefur starfaš viš Barna- og unglingagešdeild, Félagsmįlastofnun, rak mešferšarheimili aš
Torfastöšum įsamt fleirum en er nś sjįlfstętt starfandi viš Sįlfręšižjónustuna Blę ķ Reykjavķk.
Hann er kvęntur Ingu Stefįnsdóttur sįlfręšingi og eiga žau fjögur börn




Śrskuršur samkeppnisrįšs um alnetsžjónustu Pósts og sķma

Keppinautar njóti sambęrilegra višskiptakjara

SAMKEPPNISRĮŠ hefur śrskuršaš aš keppinautar samkeppnissvišs Pósts og sķma hf. skuli njóta
sambęrilegra višskiptakjara og samkeppnissviš Pósts og sķma hf. nżtur og sambęrilegs ašgangs
aš bśnaši og hvers konar tęknilegri ašstöšu sem tengist einkaréttaržjónustu Pósts og sķma hf.

Ķ śrskurši samkeppnisrįšs frį 7. maķ sķšastlišnum segir aš mismunur į kjörum ķ višskiptum viš
einkaréttarsvišiš verši aš byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum įstęšum, s.s. mismunandi
kostnaši vegna umfangs višskiptanna. Öll frįvik varšandi ašgang aš ašstöšu og bśnaši verši aš
byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum sjónarmišum, s.s. sannanlegum tęknilegum ómöguleika.

Keppinautar töldu sig ekki sitja viš sama borš
Vegna stöšu Pósts og sķma, ž.e. stęršar fyrirtękisins og einkaréttar žess til aš veita żmiss konar
žjónustu, og žar sem keppinautar samkeppnissvišs fyrirtękisins töldu sig aš mörgu leyti ekki sitja
viš sama borš og samkeppnissvišiš hóf Samkeppnisstofnun athugun į endursölu Pósts og sķma į
alnetstengingum.

Póstur og sķmi hóf sölu į alnetstengingum til einstaklinga og fyrirtękja 7. įgśst ķ fyrra, en fyrir į
markašnum voru um 19 ķslensk einkafyrirtęki sem stundušu endursölu į alnetstengingum.
Samkeppnisstofnun bįrust óformlegar athugasemdir frį nokkrum žeirra og beindist gagnrżni
fyrirtękjanna einkum aš žvķ į hvern hįtt višskiptavinum Pósts og sķma var gert kleift aš hringja inn
į alnetiš ķ gegnum almenna sķmakerfiš.

Póstur og sķmi auglżsti žessa žjónustu sķna žannig aš kostnašur viš aš hringja inn į netiš vęri sį
sami alls stašar į landinu og gagnrżndu ašrir endurseljendur alnetstenginga žessa rįšstöfun
haršlega žar sem višskiptavinir žeirra utan höfušborgarsvęšisins žyrftu aš greiša Pósti og sķma
utanbęjarskref žegar žeir hringdu inn į alnetiš. Töldu endurseljendur aš hér vęri um ašstöšumun
aš ręša. Samkeppnissviš Pósts og sķma nyti žarna verulegra frķšinda og hętta vęri į aš
nišurgreišslur į alnetsžjónustunni ęttu sér staš.

Samkeppnissviš greiši markašsvexti
Ķ śrskurši samkeppnisrįšs er žeim tilmęlum beint til Pósts og sķma hf. aš til višbótar žeim
fjįrhagslega ašskilnaši sem žegar hefur fariš fram į milli samkeppnissvišs Pósts og sķma hf. og
annarra sviša fyrirtękisins skuli samkeppnissviš frį 1. janśar 1997 fęra til gjalda og greiša
markašsvexti, samkvęmt mati löggilts endurskošanda, af stofnframlagi einkaréttar sem er aš
upphęš 1.315.388.204 kr. Žį skuli skuldir samkeppnissvišs Pósts og sķma hf. viš önnur sviš
fyrirtękisins bera markašsvexti.

Frį og meš gildistöku įkvöršunar samkeppnisrįšs er samkeppnissviši Pósts og sķma óheimilt aš
nota tekjur af rekstri GSM- og NMT-fjarskiptakerfanna til aš greiša nišur kostnaš viš žjónustu eša
ašra starfsemi sem rekin er ķ virkri samkeppni viš ašra ašila.




Kjarasamningar geršir til allt aš žriggja įra um nżtt kauptaxtakerfi

Almennar hękkanir 12­14% į samningstķma

KJARASAMNINGAR sem samkomulag nįšist um hjį rķkissįttasemjara ķ fyrrinótt og ķ gęrmorgun
fela aš jafnaši ķ sér rśmlega 12­14% almenna hękkun launa į samningstķmanum, įsamt
sérstökum krónutöluhękkunum lęgstu taxta, auk įherslu sem lögš er į aš fęra launataxta nęr
greiddu kaupi. Sś breyting į žó ekki aš leiša til hękkunar į launum sem eru hęrri en nżju
taxtarnir. Įlags- og yfirgreišslur vega žannig eftirleišis minna ķ heildarlaunum en įšur.

Samningarnir gilda frį undirritun, aš undanskildum samningi Landssambands išnverkafólks, sem
gildir frį 1. mars, og er samningstķminn rśmlega tvö og hįlft til žrjś įr. Hlutfallslegar hękkanir
launa og samningstķmi er ķ öllum ašalatrišum sambęrilegur viš žį samninga sem
Verzlunarmannafélag Reykjavķkur hefur nįš viš fyrirtęki og samtök sem standa utan samtaka
vinnuveitenda į undanförnum dögum, en žar var samiš um 14% launahękkanir aš jafnaši.

Gengiš var frį fjórum kjarasamningum sem eru breytilegir ķ żmsum atrišum. Landssamband
išnverkafólks stašfesti kjarasamning viš VSĶ og VMS ķ fyrrinótt og var hann undirritašur formlega ķ
gęrkvöldi. VR og VSĶ/VMS nįšu samkomulagi um nżjan kjarasamning į sjöunda tķmanum ķ
gęrmorgun og Rafišnašarsambandiš gerši annars vegar samning viš vinnuveitendur fyrir hönd
Landssambands rafverktaka fyrir rafišnašarmenn į almennum markaši og hins vegar var geršur
samningur milli RSĶ og Reykjavķkurborgar ķ gęrmorgun. Samningarnir nį til tęplega žrišjungs
félaga ķ ASĶ.

4,7% hękkun viš undirskrift
Gildistķmi kjarasamnings VR og vinnuveitenda er til 15. febrśar įriš 2000. Laun hękka um 4,7% viš
undirskrift, um 4% 1. janśar 1998 og 3,65% 1. janśar 1999. Öll grunnlaun hękka žannig um
12,86% frį upphafi til loka samningstķmans.

Auk žess var samiš um sérstakar krónutöluhękkanir ķ upphafi į lęgstu taxta og meiri hękkanir
viš aukinn starfsaldur en veriš hefur. Einnig var samiš um aš félagsmenn hefšu val um aš taka upp
sveigjanlegan dagvinnutķma frį kl. 8 til 20 og lękka jafnframt yfirvinnuįlag ķ 1% af mįnašarlaunum,
gegn žvķ aš taxtar fyrir afgreišslustörf hękki sérstaklega. Vinnuveitendur féllust į aš draga til baka
tillögu um lękkun yfirvinnuįlags ķ 1% ķ almennu samningunum og er žaš tališ kosta atvinnulķfiš
%­1% ķ auknum launaśtgjöldum.

14,3% launakostnašarauki
Samiš var um aukinn orlofsrétt, sem verši 25 dagar eftir 5 įra starf og 27 dagar eftir 10 įra starf.
Rżmkašur er réttur til desember- og orlofsuppbótar og samiš um heimild til aš gera
fyrirtękjasamninga, meš žaš aš markmiši aš auka įvinning starfsmanna og fyrirtękja. Er žaš
ķtarlega śtfęrt ķ samningum VR og RSĶ.

Aš mati VR er heildarkostnašur samninganna aš meštöldum ašgeršum til hękkunar lęgstu launa
14,3% į samningstķmanum.

Hękka hlut dagvinnutaxta į móti įlags- og aukagreišslum
Ķ sameiginlegri bókun sem fylgir kjarasamningum VR og išnverkafólks viš višsemjendur um
breytingar į launatöxtum segir aš viš mat į žvķ hvort breytingar į launatöxtum gefi tilefni til
hękkunar launa, sem fyrir gerš samninga voru hęrri en taxtinn, beri aš nota žį ašferš aš leggja
viš launataxtann allar aukagreišslur fyrir dagvinnu, ašrar en endurgjald į śtlögšum kostnaši. Engu
skipti hvaša nafni aukagreišslurnar nefnast.

"Til aš fęra taxtakaup nęr greiddu kaupi eru ašilar sammįla um aš taka upp nż kerfi kauptaxta
sem komi aš öllu leyti ķ staš eldri kauptaxta. Mikilvęgur žįttur ķ žessari breytingu er aš hękka
hlut dagvinnukauptaxta. Žetta gerist m.a. meš fękkun launaflokka og starfsaldursžrepa eins og
fram kemur ķ kaupgjaldsįkvęšum samningsins. Į móti taxtahękkunum lękka kjarasamnings-
og/eša rįšningarsamningsbundnar įlags- og aukagreišslur. Meš kjarasamningsbundnum įlags- og
aukagreišslum er m.a. įtt viš fastar višbętur viš taxta eins og nįmskeišsįlag, fastlaunauppbót og
mętingaskyldugjald annars vegar og breytilegar višbętur eins og t.d. bónus, įbata, įvinning o.ž.h.
Meš rįšningarsamningsbundnum įlags- og aukagreišslum er m.a. įtt viš yfirborganir ķ formi
prósentu- eša krónutöluįlags į taxta og višbótargreišslur ķ formi óunninna yfirvinnutķma.

Nżir kauptaxtar eiga ekki aš leiša til meiri hękkunar į launum žeirra sem vegna įlags- eša
aukagreišslna hafa jafn hįtt kaup eša hęrra en skv. nżju kauptöxtunum en sem nemur almennri
launahękkun skv. samningi žessum. Žį skulu launabreytingar samkvęmt samningi žessum ķ
engum tilvikum leiša til minni launahękkana en sem nemur launahękkun skv. 2. gr.," segir ķ
samningi Landssambands išnverkafólks.

Ķ samningunum segir einnig aš kjósi starfsmašur sem nżtur įlagsgreišslna umfram žaš sem
samningar kveša į um aš halda žeim aukagreišslum óbreyttum, žannig aš žęr gangi ekki inn ķ
reglubundin dagvinnulaun hans, skal hann tilkynna žaš vinnuveitanda sķnum skriflega innan 45
daga frį gildistöku samningsins. Tekur hann žį įfram laun skv. óbreyttum kauptölum aš
višbęttum óbreyttum įlags- og aukagreišslum og laun hans hękka eingöngu um žęr almennu
prósentuhękkanir sem samiš var um yfir tķmabiliš.

Form yfirborgana skiptir engu mįli viš mat į žvķ hvort nżju taxtarnir leiša til hękkunar į greiddu
kaupi. Sem dęmi um žessa ašferš mį taka išnverkamann sem hefur ķ dag 60.118 kr. taxtalaun og
nżtur auk žess 20% yfirborgunar eša samtals 72.142 kr. Laun hans hękka um 4,2% viš undirritun
og fara ķ 75.172 kr., žar af er nżi kauptaxtinn sem samiš var um 68.386 kr. en mismunurinn
reiknast sem nż yfirborgun į nżja kauptaxtann eša 9,923% ķ staš 20% yfirborgunar įšur.

Lęgstu laun ķ um 70 žśs. 1. janśar 1999
Kjarasamningur Landssambands išnverkafólks og vinnuveitenda gildir til skemmri tķma en
samningar VR og RSĶ eša til 15. október 1999. Įhersla er lögš į myndun nżs taxtakerfis, žar sem
įlags- og aukagreišslur falla inn ķ grunninn. Almennar grunnlaunahękkanir taka annars vegar miš
af styttri samningstķma og hins vegar meira vęgi taxtabreytinga en VR samdi um. Hękka laun viš
undirritun um 4,2%, 1. janśar 1998 hękka laun um 4% og 1. janśar 1999 um 3,5%. Samtals er um
aš ręša 12,16% almenna grunnlaunahękkun į samningstķmanum. Heildarkostnašur vegna
launabreytinga į samningstķmanum er talinn aukast um 15%.

Išnverkafólk samdi um sérstakar krónutöluhękkanir ķ upphafi į lęgstu taxta sem hękka af žeim
sökum hlutfallslega meira en nemur almennu grunnlaunahękkununum. Lęgstu laun verša komin ķ
um 70 žśsund kr. 1. janśar 1999. Einnig hękka laun fyrr viš starfsaldur en įšur var.

Lįgmarkslaun RSĶ hękka um 20%
Samningur RSĶ og vinnuveitenda gildir til 15. febrśar įriš 2000 en samningur RSĶ og
Reykjavķkurborgar gildir til 31. mars į sama įri. Launahękkun skv. samningi rafišnašarmanna į
almenna markašinum er tęplega 14% į samningstķmanum og lįgmarkslaun sveina viš upphaf
samningstķmans hękka ķ 88.719 kr. Samningurinn viš Reykjavķkurborg felur ķ sér lišlega 14%
launahękkun og lįgmarkslaun hękka um 20%, skv. upplżsingum RSĶ. Margskonar sérįkvęši eru
ķ samningnum s.s. lenging orlofs um žrjį daga. Žį er launataxtakerfi breytt og nż įkvęši eru um
hvķldartķma ķ samningnum.




Félagsfundur Dagsbrśnar/Framsóknar hvatti til samstöšu

Krafan er 70.000 kr. lįgmarkslaun

Félagar ķ verkalżšsfélögunum Dagsbrśn og Framsókn trošfylltu Bķóborgina į fyrsta
sameiginlega félagsfundi félaganna ķ gęr. Mikil samstaša kom fram į fundinum um aš halda fast
viš kröfuna um 70 žśsund króna lįgmarkslaun. Ómar Frišriksson fylgdist meš fundinum.


Viš upphaf barįttufundar Dagsbrśnar og Framsóknar ķ Bķóborginni eftir hįdegi ķ gęr var greint frį
nišurstöšu śr atkvęšagreišslu mešal starfsmanna hjį Mjólkursamsölunni og Emmessķs hf. um
vinnustöšvun, sem hefjast į 9. mars. Af 75 starfsmönnum į kjörskrį tóku 68 žįtt ķ
atkvęšagreišslunni. 60 samžykktu verkfallstillöguna, eša 88,24%, 7 sögšu nei og einn skilaši
aušu. Var śrtslitunum fagnaš meš langvinnu lófataki į félagsfundinum ķ gęr.

Halldór Björnsson, formašur Dagsbrśnar, rakti ķ ręšu sinni undirbśning kjaravišręšna og
samningavišręšur sem fram hafa fariš um sérmįl og ašalkjarasamning frį žvķ ķ haust, sem hann
sagši aš hefši engum įrangri skilaš og kjaramįlin vęru žvķ ķ kyrrstöšu.

Halldór sagši aš meginkröfur félaganna vęru aš lęgstu laun hękkušu ķ 70 žśsund kr. į mįnuši,
atvinnuöryggi og kaupmįttur yrši tryggšur og aš samningarnir giltu frį 1. janśar 1997 ķ allt aš 26
mįnuši.

Halldór mótmęlti mįlflutningi žeirra sem sökušu Dagsbrśn og Framsókn um aš ętla aš splundra
stöšugleikanum meš kröfunni um 70 žśsund kr. lįgmarkslaun. "Žetta er oršin meginkrafa
verkalżšshreyfingarinnar og hefur hlotiš góšan mešbyr ķ žjóšfélaginu," sagši Halldór. "Śtfęrš tillaga
žeirra aš breytingum į launatöxtum žżšir 10 króna hękkun į tķmann. Viš höfum reynt aš halda
žessu smįnarboši į lofti en annaš boš höfum viš ekki fengiš. Um žaš snżst žessi stóra deila, sem
er ķ uppsiglingu aš verša ein hatrömmustu stéttarįtök sem hér hafa oršiš frį 1955, ef allt fer fram
sem horfir," sagši Halldór.

Draga fram lķfiš į sultarlaunum
Ķ mįli margra fundarmanna kom fram hörš gagnrżni į launahękkanir bankastjóra, embęttismanna
og fleiri hįlaunahópa. Einnig var spjótum beint gegn hagnaši śtgeršarmanna af kvótavišskiptum,
sem Dagsbrśnarmenn fullyrtu aš skipti fleiri milljöršum kr. "Žetta er ekki kallaš sišleysi, heldur
ešlilegur og sjįlfsagšur hlutur en žaš er sišleysi ef žiš bišjiš um aš kaupiš hękki ķ 70 žśsund
krónur," sagši Halldór Björnsson.

Ólafur B. Baldursson sagši aš laun foreldra dygšu ekki fyrir naušžurftum. Žjóšaraušnum vęri
misskipt og honum vęri śthlutaš örfįum sęgreifum og flokksgęšingum rķkisstjórnarflokkanna. Į
sama tķma misstu tvęr fjölskyldur heimili sķn į degi hverjum vegna óstjórnar ķ efnahagsmįlum. "Viš
vitum hvernig žaš er aš draga fram lķfiš į sultarkjörum, greiddum af fyrirtękjum sem velta
milljöršum į įri hverju og standa uppi ķ įrslok, meš hundraša milljóna króna gróša, sem žau geta
deilt til fįmennrar klķku. Ég er ekki bara žreyttur į žessu įstandi, heldur er ég öskuillur vegna
žeirrar skķtlegu mešferšar ķslenskra fyrirtękja og atvinnulķfs į saklausu og bjargarlausu ķslensku
verkafólki, sem er ķ raun og veru kjarni og uppistaša žjóšlķfsins," sagši hann.

Ragna Bergmann, formašur Framsóknar, sagši aš nįnast ekkert hefši mišaš ķ samningavišręšum
aš undanförnu. "Viš getum ekki setiš ķ tilgangslausu žjarki mįnuš eftir mįnuš įn žess aš grķpa til
ašgerša. Nżr kjarasamningur įtti aš gilda frį įramótum. Nś höfum viš setiš samningslaus ķ tvo
mįnuši og sjįum ekki fram į neinar breytingar nema meš ašgeršum. Ef ekki takast samningar nś
er framundan erfitt tķmabil įtaka og verkfalla. Ég minnist langa verkfallsins 1955, ég var žį meš
fjögur börn, og žaš var mjög erfitt, en fólk stóš allt saman. Reynslan kennir okkur aš žaš reynir į
samstöšu félagsmanna. Viš viljum gera allt sem viš getum til aš nį samningum įn verkfalla, en viš
žurfum aš bśa okkur undir įtök. Viš munum ekki hvika frį 70 žśsund króna lįgmarkslaunum,"
sagši Ragna.

"Meš hverjum deginum sem lķšur nįlgumst viš žaš sem viršist óumflżjanlegt, strķš į milli hins
vinnandi lżšs, sem į degi hverjum berst haršri barįttu viš aš sjį sér og fjölskyldum sķnum farborša,
og hinna sem eiga aušmagniš og atvinnutękin, og hafa meš hjįlp rķkisvaldsins sogaš til sķn allar
helstu aušlindir Ķslands, sem žó eiga samkvęmt lögum aš vera ķ eigu okkar allra," sagši Siguršur
Rśnar Magnśsson.

Loforš žjóšarsįttarinnar svikiš ķ bak og fyrir
Siguršur Bessason sagši aš verkalżšshreyfingin hefši fallist į aš styšja viš bakiš į fyrirtękjum
sem voru komin aš fótum fram įriš 1990 žegar žjóšarsįttin var gerš. Žį hafi veriš gefiš loforšiš um
aš sķšar kęmi aš žvķ aš hlutur launafólks yrši réttur viš. Žetta loforš hefši veriš svikiš ķ bak og fyrir.

Kristjįn Įrnason hvatti Dagsbrśnarmenn og Framsóknarkonur til aš stķga į stokk og heita žvķ aš
standa saman žar til yfir lyki ķ barįttunni fyrir réttlęti. Björgvin Žorvaršarson hvatti samninganefnd
félaganna til aš hękka launakröfurnar eftir aš verkföll vęru skollin į ef ekkert mišaši ķ
samkomulagsįtt. "Viš veršum aš greiša atkvęši meš verkfalli. Annars heldur VSĶ įfram aš bjóša
okkur tķkall į tķmann. Ég hef vissulega ekki efni į aš fara ķ verkfall en ég hef alls ekki efni į aš
reyna aš lifa af žessum launum įfram, fyrir utan žį lķtillękkun sem felst ķ žvķ aš fį 60 žśsund
krónur fyrir 100% vinnu ķ heilan mįnuš," sagši Anna Sjöfn Jónasdóttir.

Gylfi Pįll Hersir skoraši į fundarmenn aš hvika ķ engu frį kröfunni um 70 žśsund kr. lįgmarkslaun.
Nś žyrftu félögin aš sżna samstöšu og atvinnurekendum klęrnar.

Allir fundarmenn stóšu upp ķ lokinn og samžykktu įlyktun fundarins meš langvinnu lófataki. "Krafa
okkar um 70 žśsund króna lįgmarkslaun er almenn krafa verkalżšshreyfingarinnar ķ dag. Hśn er
grundvöllur žess aš samningar takist. Engin nišurstaša hefur fengist enn ķ neinum sérsamningum
félaganna. Atvinnurekendur halda fast viš upphaflegar tillögur um tķkall į tķmann og bundna
kjarasamninga, žannig aš frišarskylda hvķli į öllum sérsamningum śti ķ fyrirtękjunum," segir ķ
įlyktuninni.




Kvörtun biskups vegna Spaugstofunnar

Engar ašgeršir vegna opinberrar rannsóknar

ŚTVARPSSTJÓRI og formašur śtvarpsrįšs telja ekki įstęšu til ašgerša vegna kvörtunarbréfs
Ólafs Skślasonar biskups yfir žętti Spaugstofunnar laugardagskvöldiš fyrir pįska žar sem mįliš
sęti nś opinberri rannsókn sem sakamįl. Biskup bar fram kvörtun vegna meints gušlasts ķ
žęttinum og sendi hann afrit af bréfinu til rķkissaksóknara.

Ķ bréfi Péturs Gušfinnssonar śtvarpsstjóra til biskups segir m.a. aš žar sem mįliš sé komiš ķ
hendur rķkissaksóknara sem fyrirskipaš hafi sakamįlamešferš telji hann ekki rétt aš lįta neitt žaš
frį sér fara sem gęti valdiš žeim réttarspjöllum sem sakamįlamešferš kunni aš sęta. Ķ bréfi
formanns śtvarpsrįšs til biskups kemur fram aš śtvarpsrįš telji ekki įstęšu til sérstakra ašgerša
eša įlyktunar af hįlfu rįšsins vegna mįlsins enda sętti žaš opinberri rannsókn.




Alžżšubandalagiš nęststęrsti flokkurinn

ALŽŻŠUBANDALAGIŠ hefur fylgi 21% kjósenda og er nęststęrsti flokkurinn į eftir
Sjįlfstęšisflokknum, samkvęmt Žjóšarpśls Gallups. Fylgi flokksins hefur aukist hęgt og sķgandi
sķšustu mįnuši.

Sjįlfstęšisflokkur er meš tęplega 40% fylgi og Framsóknarflokkur meš 18%. Alžżšuflokkur og
Kvennalisti halda įfram aš tapa fylgi, Alžżšuflokkurinn er meš tęp 18% og Kvennalistinn meš rösk
3%.

Styšja kaup į upplżsingum
Samkvęmt könnuninni er rösklega helmingur žjóšarinnar hlynntur žvķ aš fķkniefnalögreglan greiši
fyrir mikilvęgar upplżsingar og 73% eru hlynnt žvķ aš lögreglan sé ķ samstarfi viš ašila tengda
fķkniefnaheiminum ef žaš ber įrangur ķ barįttunni gegn fķkniefnum.

Stórišja nżtur mikil stušnings žjóšarinnar. Žannig eru 72% hlynnt stękkun
Jįrnblendiverksmišjunnar į Grundartanga en 14% į móti og 62% hlynnt byggingu nżs įlvers žar
en 27% andvķg. Loks mį geta žess aš 74% žeirra sem afstöšu tóku telja óešlilegt aš Landsbanki
Ķslands hafi keypt helming hlutafjįr ķ VĶS.




Mikil uppbygging ķžróttamannvirkja ķ Borgarnesi

Landsmótiš veršur lyftistöng

Töluveršar hręringar hafa veriš ķ stuttri sögu bęjarstjórnar Borgarbyggšar. Eftir sameiningu var
gerš róttęk uppstokkun ķ veitumįlum. Meirihlutinn féll vegna deilna um endurskipulagningu į
rekstri bęjarfélagsins. Ķ samtali Helga Bjarnasonar viš Óla Jón Gunnarsson bęjarstjóra kemur
fram aš į žessu įri snżst lķfiš um landsmót ungmennafélaganna og uppbyggingu glęsilegs
ķžróttasvęšis.


BORGARBYGGŠ var til fyrir sķšustu bęjarstjórnarkosningar meš sameiningu Borgarness,
Stafholtstungna, Noršurįrdals og Hraunhrepps. "Ég tel aš sameiningin hafi komiš vel śt fyrir ķbśa
Borgarbyggšar. Žaš kom aukiš fé inn į žetta svęši, mešal annars ķ framlögum Jöfnunarsjóšs
sveitarfélaga, sem viš gįtum lįnaš Vegagerš rķkisins til aš bęta samgöngur ķ dreifbżlinu. Ég tel aš
meš žvķ höfum viš flżtt žróuninni ķ samgöngumįlum um mörg įr," segir Óli Jón Gunnarsson
bęjarstjóri.

Afžökkušu 90 milljónir
Óli Jón telur aš ķbśar ķ öllum hlutum sveitarfélagsins séu įnęgšir meš hlut sinn ķ nżja
sveitarfélaginu. Meš sameiningunni fękkaši sveitarfélögunum ķ Mżrasżslu śr įtta ķ fimm. Ekki var
įhugi fyrir vķštękari sameiningu į sķnum tķma. Óli Jón telur aš žaš hafi veriš mistök og sér fyrir sér
aš ķ framtķšinni verši sveitarfélögin ķ Mżra- og Borgarfjaršarsżslu noršan Skaršsheišar auk tveggja
syšstu hreppa Snęfellsness sameinuš ķ eitt. Nś eru 3.500 ķbśar į žessu svęši, ķ tólf
sveitarfélögum sem hafa meš sér samstarf į żmsum svišum. Žar af eru 2.100 ķbśar ķ Borgarbyggš.
"Žetta er allt of flókiš. Žaš vęri hęgt aš leggja nišur 20 byggšasamlög, nefndir og rįš įn žess aš
bęta viš einum einasta fundi ķ stjórnkerfi sameinašs sveitarfélags," segir Óli Jón.

Bęjarstjórinn telur aš ekki sé mikil hreyfing į sameiningarmįlum eins og er nema hvaš sveitarfélög
ķ Borgarfjaršarsżslu noršan Skaršsheišar hafi rętt saman. "En mér er sagt aš afstaša almennra
ķbśa ķ nįgrannasveitarfélögum okkar sé aš breytast, žeir séu ekki eins hręddir viš sameiningu og
įšur, en žaš hefur held ég ekki skilaš sér upp til sveitarstjórnanna. Ef hérašiš hefši allt veriš
sameinaš eins og lagt var til 1994 hefšu komiš aukalega inn į žetta svęši 90 milljónir kr. śr
Jöfnunarsjóši sveitarfélaga. Mér finnst aš frammįmenn ķ sveitarfélögunum sem beittu sér gegn
sameiningu žurfi aš svara žvķ hvaš žeir geti gert svona vel hver ķ sķnu lagi aš žeir hafi efni į žvķ aš
afžakka žessar 90 milljónir kr.," segir Óli Jón.

Lękkun hitaorku
Veitukerfi Borgarfjaršar var stokkaš upp į įrinu 1995. Borgarbyggš seldi Rafmagnsveitum rķkisins
Rafveitu Borgarness og Akranesbę Andakķlsįrvirkjun en leysti til sķn sinn hluta af dreifikerfi
Hitaveitu Akraness og Borgarfjaršar. Jafnframt žessu tók Borgarbyggš žįtt ķ aš tryggja rekstur
HAB sem ašveitufyrirtękis meš žvķ aš lękka skuldir žess verulega. Meš žessum ašgeršum var
unnt aš lękka heita vatniš til notenda ķ Borgarnesi um 21% ķ upphafi. Žeirri lękkun til višbótar tók
Hitaveita Borgarness į sig 2,7% veršhękkun HAB ķ įgśst į sķšasta įri įn žess aš til hękkunar
kęmi į töxtum og hśn tók einnig į sig 1% af hękkun heita vatnsins ķ febrśar sķšastlišinn žannig
aš verš til notenda hękkaši žį um 2,5% ķ staš 3,5%. Telur Óli Jón aš meš žessum ašgeršum hafi
tekist aš hafa heita vatniš ķ Borgarnesi į 25% lęgra verši en annars hefši oršiš og reiknar hann
meš žvķ aš Hitaveita Borgarness hafi einnig bolmagn til aš taka į sig nęstu hękkanir.

Akurnesingar fóru ašra leiš en Borgnesingar ķ orkumįlunum. Žeir lögšu įherslu į aš halda
yfirrįšum yfir eigin rafveitu og keyptu auk žess ašra eignarašila śt śr Andakķlsįrvirkjun. "Ég tel aš
įkvaršanir okkar ķ orkumįlunum hafi veriš réttar enda voru žęr ķ takt viš stefnu sem viš höfum lengi
viljaš fara. Viš vorum bśnir aš glķma lengi viš vanda HAB og hann var ekki hęgt aš leysa öšruvķsi.
Vissulega er eftirsjį aš žessum eignum en žaš hefši veriš allt of dżru verši keypt aš halda žeim,
mišaš viš hvaša breytingum hęgt var aš nį fram," segir Óli Jón.

Skylda okkar aš spara og gęta ašhalds ķ rekstri
Rekstrarkostnašur Borgarbyggšar hefur aukist mjög į sķšustu įrum. Į sķšasta įri var
rekstrarkostnašur įn fjįrmagnskostnašar kominn ķ 89% af skatttekjum. Unniš hefur veriš aš žvķ aš
minnka kostnašinn svo meira verši eftir til framkvęmda enda unniš aš stórverkefnum. Tvö mįl hafa
veriš mest įberandi enda umdeild ķ bęnum, endurskipulagning vinnufyrirkomulags į leikskólanum
Klettaborg og skipulagsbreyting į įhaldahśsi. Bęjarfulltrśi Alžżšubandalags sleit
meirihlutasamstarfi viš Framsóknarflokk vegna įgreinings um leikskólamįliš. Viš tók nżr meirihluti
Framsóknarflokks og Sjįlfstęšisflokks og hefur hann fylgt žessum mįlum eftir.

"Launakostnašur ķ leikskólanum jókst miklu meira en nam launažróun ķ landinu. Śttekt sem gerš
var į skólanum sżndi aš žörf var į aš koma žessu aftur ķ réttan farveg og nįšist įgętis
samkomulag um žaš viš starfsfólkiš eftir aš moldvišrinu lauk og nżr meirihluti tók viš störfum.
Borgarbyggš var meš tvö įhaldahśs eftir aš hśn yfirtók rekstur hitaveitunnar hér. Eftir skošun į
žessum rekstri var lagt til aš įhaldahśsin yršu sameinuš, starfsfólki fękkaš og seldur hluti af bķlum
og tękjum sem bęrinn rak. Ķ stašinn yrši keypt meiri vinna af sjįlfstęšum verktökum. Viš teljum
aš meš žvķ sé hęgt aš spara 6 milljónir kr. į įri. Žetta var gert en starfsmenn įhaldahśss
bęjarins sęttu sig ekki viš breytingarnar og fóru til annarra starfa," segir Óli Jón. Hann getur žess
einnig aš samiš hafi veriš viš Sparisjóš Mżrasżslu um aš annast innheimtu fasteignagjalda og viš
žaš hafi fękkaš um hįlft stöšugildi į bęjarskrifstofunum.

Telur bęjarstjóri aš mešal annars vegna žessara ašgerša muni rekstrarkostnašurinn fara nišur ķ
um 82% af skatttekjum į žessu įri.

"Nś hefur veriš tekiš į žeim mįlum sem viš höfum augljóslega getaš gert betur. Žetta hefur kostaš
įtök en žaš er skylda okkar aš taka hagsmuni sveitarfélagsins ķ heild fram yfir hagsmuni
viškomandi einstaklinga, reyna aš spara og gęta hvarvetna ašhalds ķ rekstri. Menn sem bera
įbyrgš į rekstri sveitarfélaga hafa ekki efni į žvķ aš stunda vinsęldarkaup." Sem framkvęmdastjóri
bęjarins hefur Óli Jón žurft aš framkvęma žessar umdeildu breytingar og segir žaš ekki alltaf hafa
veriš aušvelt. "Sumir persónugera žetta og tengja minni persónu, ég hef vissulega oršiš var viš žaš.
Žetta stafar af žekkingarskorti žvķ bęjarstjórinn framkvęmir ekkert nema fyrir žvķ liggi meirihlutavilji
ķ bęjarstjórn. Hins vegar fylgja starfi bęjarstjóra alltaf įkvešin įtök, ekki žżšir aš lįta žaš į sig fį,"
segir hann.

Sundlaug og ķžróttavöllur
Framkvęmdir viš ķžróttamannvirki eru langstęrstu verkefni Borgarbyggšar žessi įrin.
Framkvęmdunum žarf aš vera lokiš ķ byrjun jślķ žegar landsmót ungmennafélaganna veršur haldiš ķ
Borgarnesi. Ķ fyrra var Skallagrķmsvöllur stękkašur og sett upp góš frjįlsķžróttaašstaša og nś er
veriš aš byggja 25 metra śtisundlaug įsamt pottum, vašlaugum og rennibrautum. Kostar
uppbyggingin um 200 milljónir kr. Öll eru žessi mannvirki viš ķžróttamišstöšina, žau eru tengd viš
Skallagrķmsgarš og veršur žarna eitt af skemmtilegri ķžróttasvęšum landsins.

Ķ hugum margra eru ķžróttamannvirkin nįtengd landsmótinu. Óli Jón segir aš vissulega rįšist
tķmasetningin af landsmótinu en žessi mannvirkjauppbygging sé til langs tķma og muni ķbśar
sveitarfélagsins og feršafólk njóta žeirra lengi eftir landsmót. "Gerš er krafa til žess aš įkvešin
ķžróttamannvirki séu ķ byggšarlagi af žessari stęrš, til dęmis śtisundlaug. Bęjarstjórn
Borgarbyggšar hefur haft žann hįttinn į aš taka fyrir afmörkuš verkefni og ljśka žeim į skömmum
tķma. Žannig nżtast mannvirkin betur. Nś var komiš aš sundlaug enda ekki önnur verkefni sem
knśšu meira į," segir bęjarstjórinn.

Borgarbyggš er įgętlega ķ stakk bśin til aš rįšast ķ žetta stórverkefni, aš sögn Óla Jóns.
Nettóskuldir bęjarins voru 45 žśsund kr. į hvern ķbśa um sķšustu įramót og žykir žaš lķtiš. Žessi
tala mun hękka nokkuš ķ įr vegna žess aš langtķmaskuldir Borgarbyggšar aukast vegna
framkvęmdanna, žó ekki nema um 30 milljónir. Reiknaš er meš aš hlé verši gert į framkvęmdum
eftir žetta įr į mešan veriš er aš greiša skuldirnar.

Óli Jón segir aš allt bendi til žess aš landsmótiš ķ sumar heppnist vel, dragi fólk ķ bęinn og verši
lyftistöng fyrir Borgarnes. Vonast hann til aš ķžróttamannvirkin muni įfram draga aš ķžróttahópa og
feršafólk og aš feršafólk staldri lengur viš en įšur. Žaš sé sķšan žjónustufyrirtękja ķ bęnum aš
nżta sér žį möguleika sem žetta skapar.

Möguleikar į Grundartanga
Žó ekki sé mikiš atvinnuleysi ķ Borgarnesi hefur atvinnulķfiš ekki nįš sér aš fullu eftir lokun
mjólkursamlagsins. Óli Jón segir aš Borgnesingar bindi vonir viš Hvalfjaršargöng og uppbyggingu
stórišju į Grundartanga. Bendir į aš matvęla- og framleišsluišnašur sé uppistašan ķ atvinnulķfinu
og bęttar samgöngubętur viš Reykjavķkursvęšiš hljóti aš hafa jįkvęš įhrif.

Žį bindur hann vonir viš aš Borgfiršingar fįi vinnu viš stękkun jįrnblendiverksmišjunnar og
byggingu įlvers į Grundartanga og viš reksturinn ķ framhaldi af žvķ. "Viš höfum veriš śtilokašir frį
vinnu į Grundartanga vegna śreltrar skiptingar landsins ķ atvinnusvęši. Nś er bśiš aš breyta lögum,
svęšiš er oršiš eitt atvinnusvęši. Viš žvķ er aš bśast aš hluti starfsfólksins bśi ķ höfušborginni en
ég tel žó aš svęšiš noršan Hvalfjaršar, Akranes og Borgarfjöršur, hafi įgęta möguleika til aš laša
fólkiš aš sér. Žaš gęti til dęmis veriš spennandi kostur fyrir nżja starfsmenn aš bśa ķ Borgarnesi
og stunda vinnu į Grundartanga. Hér er góš žjónusta į flestum svišum og gott umhverfi fyrir
fjölskyldufólk," segir Óli Jón Gunnarsson.




Fjįrmįlarįšherra ręšir viš fulltrśa BSRB

Įgreiningur um launakerfi og višbótarlaun

FRIŠRIK Sophusson fjįrmįlarįšherra įtti fund meš forystumönnum BSRB ķ gęr žar sem m.a. voru
til umręšu hugmyndir rķkisins um breytingar į launakerfi rķkisins og įkvęši laga um višbótarlaun.
Fundurinn varš įrangurslaus og segir Ögmundur Jónasson, formašur BSRB, aš žessar hugmyndir
tefji allar kjaravišręšur ašildarfélaga BSRB viš rķkiš. Fjįrmįlarįšherra segir aš rķkiš geti ekki fallist
fyrirfram og įn skošunar į kröfur BSRB um aš nota ekki įkvęši laga um višbótarlaun, en vill gera
kjarasamning um nżtt launakerfi

Frišrik sagši aš fjįrmįlarįšuneytiš myndi į nęstu dögum svara formlega erindi sem BSRB lagši
fram į fundinum. "Į fundinum kom fram af minni hįlfu aš rķkiš hefši įhuga į žvķ aš breyta
launakerfi rķkisstarfsmanna og gera žaš sveigjanlegra žannig aš hęgt vęri aš laga žaš betur aš
starfsemi rķkisins į hverjum tķma. Į žessari stundu fara einstök félög innan BSRB meš
samningsumbošiš og viš viljum freista žess aš nį samkomulagi viš žau um hvernig žetta nżja
launakerfi veršur, hvernig žvķ veršur komiš į og į hvaša forsendum žaš eigi aš byggjast," sagši
Frišrik.

Ögmundur sagši aš BSRB vęri tilbśiš aš gera breytingar į launakerfi rķkisins og hefši alltaf veriš,
en žaš vildi aš breytingarnar yršu geršar į jafnręšisgrunni.

"Viš bušum fjįrmįlarįšherra upp į aš gera rammasamkomulag viš BSRB um į hvaša forsendum
menn nįlgist žetta višfangsefni. Viš viljum aš žar komi ķ fyrsta lagi fram aš samiš verši um allar
breytingar į launakerfum. Ķ öšru lagi viljum viš aš um launakjör verši almennt samiš į félagslegum
grunni. Ķ žrišja lagi lżsum viš yfir vilja til aš taka upp višręšur į vegum heildarsamtakanna um
heildarendurskošun į launakerfinu," sagši Ögmundur.

Įgreiningur um višbótarlaun
Įgreiningur hefur veriš milli BSRB og fjįrmįlarįšuneytisins um 9. grein nżrra laga um réttindi og
skyldur opinberra starfsmanna, en hśn kvešur į um aš fjįrmįlarįšherra geti veitt forstöšumönnum
rķkisstofnana heimild til aš umbuna starfsmönnum meš višbótarlaunum. "Viš erum eindregiš žeirrar
skošunar aš um framkvęmd žessarar lagagreinar eigi aš semja. Žaš er grundvallaratriši aš menn
viti aš hverju žeir ganga į nżju samningstķmabili hvaš žetta snertir. Ef ekki nęst samkomulag um
žetta leggjum viš til aš frestaš verši framkvęmd žessar greinar," sagši Ögmundur.

"Ég mun ekki gera samkomulag fyrirfram og įn könnunar um aš nota ekki žessa heimildargrein,
en ég lét žaš koma fram į fundinum aš ef samkomulag yrši ķ kjarasamningum opinberra
starfsmanna um aš fara ķ launakerfisbreytingar žį kostaši žaš mikla vinnu sem leiddi til žess aš
ekki yrši hęgt aš koma į višbótarlaunum samkvęmt 9. grein starfsmannalaganna į sama tķma,"
sagši Frišrik.

Ögmundur sagši aš svo virtist sem fjįrmįlarįšherra vildi stilla opinberum starfsmönnum upp viš
vegg. Annašhvort samžykktu menn breytingar į launakerfinu eša 9. greininni yrši beitt. Ögmundur
sagši ljóst aš margt vęri óljóst um žessa hluti alla, ekki sķšur af hįlfu samninganefndar rķkisins.
Žaš myndi kosta mikla vinnu aš hrinda fyrirliggjandi hugmyndum um launakerfisbreytingar ķ
framkvęmd og žess vegna gęti veriš skynsamlegra aš ręša žęr į nęsta samningstķmabili.
Launafólk žyrfti aš fį launahękkanir strax.

Frišrik sagši aš BSRB vęri aš reyna aš knżja fram loforš frį sér, įšur en eiginlegir samningar um
launakerfisbreytingarnar hęfust, um aš hann myndi ekki beita 9. greininni. Hann sagšist ekki geta
fallist į aš binda hendur fjįrmįlarįšuneytisins fyrirfram meš slķkum hętti. Hann sagšist hins vegar
margsinnis hafa lżst žvķ yfir aš samrįš yrši haft viš samtök launafólks um višbótarlaun. Mikilvęgt
vęri aš hafa ķ huga aš rķkiš greiddi stórum hluta opinberra starfsmanna višbótarlaun ķ dag, en um
žau giltu engar reglur. Žaš žyrfti aš setja skżrar reglur um žessa hluti.




Samningur Reykjavķkurborgar og Sumargjafar

Bętt śr žörf į leikskólum ķ mišbęnum

INGIBJÖRG Sólrśn Gķsladóttir borgarstjóri undirritaši į fimmtudag samning vegna kaupa
Reykjavķkurborgar į leikskólanum Hagaborg viš Fornhaga af barnavinafélaginu Sumargjöf og hljóšar
heildarupphęš samningsins upp į um 68 milljónir króna.

Aš sögn Bergs Felixsonar framkvęmdastjóra Dagvistar barna hefur borgin hingaš til séš um
rekstur į leikskólanum Hagaborg, en meš kaupunum mun borgin eignast hśsiš sem er um 800
fermetrar, lóšina, lóšarréttindin og allan žann bśnaš sem fylgir leikskólarekstrinum. Į efri hęš
hśssins er nś rekiš skóladagheimili, en į nešri hęšinni er rekinn fjögurra deilda leikskóli og segir
Bergur aš ekki séu fyrirhugašar neinar breytingar į rekstri žeirra aš sinni.

Samkvęmt samningnum mun borgin greiša fyrir umręddan leikskóla į tvennan hįtt. Annars vegar
meš um 34 milljóna króna skuldabréfi til tķu įra og hins vegar meš žvķ aš stękka leikskólann
Gręnuborg viš Eirķksgötu sem er ķ eigu Sumargjafar, en aš sögn Bergs er tilgangurinn meš
samningnum fyrst og fremst sį aš bęta śr žeirri žörf sem er į leikskólaplįssum ķ mišbę
borgarinnar.

Ķ sumar veršur hafist handa viš aš byggja nżtt hśs į lóšinni viš hlišina į Gręnuborg og er gert rįš
fyrir aš meš žvķ bętist viš um 28 til 30 heilsdagsrżmi į Gręnuborg nęsta haust.

Ekki enn įkvešiš hvaš gera eigi viš peningana
Barnavinafélagiš Sumargjöf var stofnaš įriš 1924 og var upphaflegt markmiš žess aš reka
dagheimili ķ Reykjavķk, en įriš 1978 tók Reykjavķkurborg yfir rekstur dagheimilanna, aš sögn Jóns
Freys Žórarinssonar formanns Sumargjafar. "Eftir žann tķma hefur félagiš ašallega unniš aš žvķ aš
byggja og bęta leikskólana Gręnuborg og Steinahlķš viš Sušurlandsbraut, en einnig hefur félagiš
m.a. styrkt żmsa starfsemi og verkefni er tengjast börnum," segir hann. "Ķ dag er starfsemi
félagsins fjįrmögnuš meš žeim peningum sem koma inn fyrir Hagaborg, Gręnuborg og Steinahlķš,
en įšur fyrr var hśn m.a. fjįrmögnuš meš merkjasölu į sumardaginn fyrsta."

Ašspuršur um hvaš félagiš hyggist gera viš žį peninga sem žaš muni fį fyrir Hagaborg, segir Jón
aš enn hafi ekki veriš tekin įkvöršun um žaš hjį stjórn félagsins.




Kaup į listaverkum



Mikilvęgt aš fį sérfręširįšgjöf

LISTAVERKAFALSANIR hafa veriš stundašar frį örófi alda, dęmi eru um falsašar papżrusrullur ķ
Egyptalandi tvö žśsund įrum fyrir Krists burš. Rįšiš sem Battie gefur fólki er aš versla fyrst og
fremst viš višurkennd fyrirtęki žegar keypt eru listaverk og antikmunir. Dżra hluti į ekki aš kaupa
af ókunnum eša lķtt žekktum seljanda įn žess aš fį sérfręšing til aš skoša umręddan hlut. Einnig
er mikilvęgt aš fį kvittun frį sölumanni og lįta žar tilgreina hver bjó hlutinn til, hvenęr žaš var gert,
śr hverju gripurinn er og ķ hvernig įstandi.

"Viš höfum hitt hér fólk sem fór til śtlanda og keypti eitthvaš, vonaši hiš besta en veit nś aš žaš
gerši mistök. Svona er žetta um allan heim," segir Battie. "Til Sotheby's kemur oft fólk ķ von um aš
žaš sé meš dżrmęti ķ höndunum en žį kemur ķ ljós aš um eftirlķkingu er aš ręša."

­Hvers vegna er fólk svona hrekklaust?

"Žetta er undarlegt en oft er žaš svo aš fólk fer ķ utanlandsferš og rekst į eitthvaš spennandi, grip
sem žaš vill eiga til minja. Fólk er ķ leyfi og er aš njóta lķfsins, žvķ lķšur vel og mótstöšuafliš er
minna en ella. Sölumennirnir į stašnum vefja žvķ um fingur sér. Bretar kaupa oft teppi į Indlandi
eša ķ Miš-Austurlöndum į verši sem er helmingi hęrra en greitt er fyrir sömu vöru ķ breskum
stórmörkušum. Jafnframt er žetta mun hęrra verš en žaš žyrfti aš greiša fyrir antikteppi sem auk
žess fellur ekki ķ verši."

­Nś eru oft miklir fjįrmunir ķ hśfi žegar fjallaš er um listaverk. Er eitthvaš gert į alžjóšavettvangi
gegn listaverkafölsunum?


"Žaš er ekkert hęgt aš gera. Žaš eru engin alžjóšalög gegn fölsunum enda ekkert rangt viš žaš ķ
sjįlfu sér aš bśa til falsaš verk. Vandręšin byrja ekki fyrr en einhver reynir aš telja fólki trś um aš
verkiš sé ósvikiš, žį er um lagabrot aš ręša.

Žetta er į hinn bóginn sjaldan žaš sem gerist. Ķ gęr kom til mķn mašur meš innrammaš mįlverk
meš risastórum merkimiša, į honum var nafn Renoir. Žetta var velžekkt verk eftir hann. Mašurinn
hafši keypt žetta ķ Danmörku fyrir sem svarar 10.000 krónur ķslenskar, minnir mig, og žegar ég
skošaši žaš komst ég aš raun um aš žetta var ekki annaš en venjuleg eftirprentun.

Ég er viss aš kaupmašurinn sagši alls ekki aš žetta vęri mįlverk eftir Renoir, žetta er svo augljóst.
Hélt fólkiš virkilega aš žaš vęri aš kaupa ósvikiš Renoir- mįlverk fyrir 10.000 krónur?

Vķsvitandi falsanir eru afar sjaldgęfar, oftast eru žaš eftirlķkingar og eftirprentanir sem valda
erfišleikum žótt ekki hafi veriš ętlunin aš blekkja neinn. Smķšašur er stóll ķ 18. aldar stķl, ofiš teppi
žar sem lķkt er eftir 19. aldar vefnaši, mįluš mynd ķ anda Viktorķutķmans. Sérfręšingur sér yfirleitt
hvaš er um aš vera eša lętur aš minnsta kosti ekki blekkjast til lengdar.

Žaš eru gefin śt alžjóšleg vottorš sem fylgja višurkenndum listaverkum į uppbošum og žį hefur
ferill verksins veriš vandlega rakinn."

­Hvaš nota sérfręšingar einkum til aš ganga śr skugga um aš verk sé ósvikiš?

"Žaš er mjög sjaldgęft aš nota žurfi einhvers konar tęknilegar greiningar eša prófanir į efni ķ
listaverkum. Žaš eru fyrst og fremst augu sérfręšingsins og önnur skilningarvit įsamt reynslu sem
koma aš gagni.

Žetta į enn frekar viš žegar meta skal hśsgögn. Žį er einnig mikilvęgt aš taka vel eftir öllum
vķsbendingum og smįatrišum, t.d. öllum merkjum um slit. Tökum sem dęmi 18. aldar
hęgindastól. Fólk hvķlir handleggina į örmunum og žeir slitna, žaš į aš vera hęgt aš sjį örlķtil
merki nešst žar sem fólk hefur rekiš hęlana ķ stólinn. Žaš er ķ reynd ekki hęgt aš falsa žessi
ummerki."

­Getur ekki veriš aš sumir vilji lifa įfram ķ sęlli fįfręši, halda įfram aš trśa žvķ aš gripur sé ósvikinn
og mikils virši?


"Žaš er sennilega rétt en mannskepnan er svo furšuleg, hśn vill vita sannleikann hvaš sem žaš
kostar. Ég verš aš višurkenna aš viš gerum mikiš af žvķ aš valda fólki vonbrigšum. Fjölskylda getur
stašiš ķ žeirri trś aš gripur sé allt aš 200 įra gamall. Žį bendi ég į aš žaš stendur "Made in
England" į botninum, merkingarašferš sem var fyrst notuš 1902.

Žaš er huggun harmi gegn aš viš glešjum stundum fólk žegar ķ ljós kemur aš žaš į veršmętari
hluti en žaš gerši rįš fyrir."

Bretinn David Battie sótti Ķsland heim ķ lišinni viku en hann hefur unniš ķ žrjį įratugi hjį
uppbošsfyrirtękinu Sotheby's og er sérfręšingur ķ postulķnsgripum og glerlist. Hann er vel žekktur ķ
Bretlandi fyrir žįtttöku sķna ķ vinsęlum sjónvarpsžįttum BBC žar sem fólk getur fengiš sérfręšinga
til aš meta antikmuni og önnur listaverk. Battie er kvęntur, į žrjįr dętur og varš nżlega afi.

Ašalstarf Batties nśna er aš flytja fyrirlestra žar sem hann ręšir m.a. hvernig fólk geti reynt aš
komast hjį žvķ aš kaupa köttinn ķ sekknum, einnig hefur hann ritaš um žessi efni. Falsanir į
listaverkum hafa veriš mjög til umręšu undanfarin įr og fullyrt hefur veriš aš mįlverk sem sögš eru
eftir žekkta, ķslenska listmįlara séu ķ reynd falsanir.




Listdansmęr kęrir eigendur nektardansstašar til lögreglunnar

Sakašir um vęndi og eiturlyfjasölu

LISTDANSMĘR, fyrrum starfsmašur skemmtistašar ķ Reykjavķk sem stašiš hefur fyrir
nektarsżningum, hefur lagt fram kęru til lögreglunnar ķ Reykjavķk į hendur eigendum umrędds
stašar, fyrir vęndisstarfsemi og fķkniefnasölu.

"Sį ašili sem kęrir hefur fullyrt aš vęndi hafi veriš stundaš af žeim sem bošiš hafa upp į žessar
listręnu sżningar, og jafnvel hafi svokallašar einkasżningar veriš notašar til aš féfletta žį gesti sem
hlut įttu aš mįli og oftar en ekki voru undir įhrifum įfengis. Žannig hafi žeim veriš bošin įkvešin
žjónusta meyjanna og fólki stašiš til boša aš kaupa fķkniefni," segir Ómar Smįri Įrmannsson,
ašstošaryfirlögreglužjónn ķ lögreglunni ķ Reykjavķk.

Lögreglu bošin žjónusta
Óeinkennisklęddir lögreglumenn kynntu sér starfsemi skemmtistaša sem bjóša upp į
nektarsżningar um seinustu helgi, og segir Ómar Smįri aš, aš loknum dansi hafi stślkur gengiš į
milli gesta, gefiš sig į tal viš žį og m.a. bošiš fram įžreifanlegri žjónustu en nektardans. Mįliš sé ķ
rannsókn.

"Vęndi er ekki ólögmętt hérlendis nema žaš sé til framfęrslu eša um sé aš ręša milliliš sem hafi
tekjur af žvķ, svo sem meš žvķ aš śtvega hśsnęši undir slķk višskipti eša hafa milligöngu um
višskiptin. Okkar hafa borist fjölmargar įbendingar um vęndi ķ tengslum viš starfsemi žessara
staša og grunsemdir eru uppi um aš sumar žessara stślkna komi śr vęndisgeiranum ytra til aš
stunda listdans į Ķslandi," segir hann.

Ómar segir einnig ķ athugun hvort fęrsla bókhalds į žessum stöšum sé ķ samręmi viš lög, m.a.
varšandi mešferš ašgangseyris. Grunur leiki į, samkvęmt fyrirliggjandi upplżsingum, aš mešferš
fjįrmuna hafi veriš frjįlsleg eša henni įbótavant.

Fariš ķ kjöl į mįlinu
"Einnig hafa atvinnumįl dansmeyjanna veriš skošuš, ž.e. undir hvaša yfirskini žęr hafi komiš inn ķ
landiš, hvernig samningum er hįttaš viš umbošsskrifstofu žeirra erlendis og tekjutryggingu žeirra
hérna og hvernig skilum į sköttum er hįttaš mišaš viš įkvešanar forsendur. Einnig hefur veriš litiš
til žess aš įkvešnar reglur gilda um lengd veru žeirra.

Jafnframt hefur veriš horft til žess žįttar sem lżtur aš sjśkdómsvörnum, žvķ ekki žarf aš koma upp
nema eitt tilvik žar sem "višskiptavinur" smitist af sjśkdómum į borš viš alnęmi eša lifrarbólgu til
aš framkalla sterk višbrögš. Viš höfum ekki dęmi um slķkt, en žetta er žekkt erlendis og žaš er
ķhugunarefni hvort menn vilji fljóta sofandi aš feigšarósi.

Sagšar tengjast eiturlyfjum
Žį hefur komiš fram aš sumar žessara stślkna hafi tengst mešferš og neyslu fķkniefna og einnig
hefur veriš spurt um bakgrunn žeirra erlendis, ž.e. hvort žęr hafi komiš viš sögu afbrotamįla
erlendis og žį hvers konar afbrotamįlum."




Samkomulag milli stjórnarflokkanna um breytingar į lögum um LĶN

Endurgreišsluhlutfall lękkaš ķ 4,75%

STJÓRNARFLOKKARNIR hafa nįš samkomulagi um breytingar į lögum um Lįnasjóš ķslenskra
nįmsmanna og mun menntamįlarįšherra leggja fram frumvarp til laga um breytingarnar į Alžingi ķ
dag eša į morgun. Björn Bjarnason menntamįlarįšherra segir fulla sįtt um mįliš innan
stjórnarflokkanna. Formašur Stśdentarįšs Hįskóla Ķslands undrast aš yfirlżsingar
framsóknarmanna um samtķmagreišslur nįmslįna séu aš engu oršnar.

Meš frumvarpinu er lagt til aš endurgreišsluhlutfall verši lękkaš ķ 4,75% en samkvęmt nśgildandi
lögum er žaš allt aš 7%. Endurgreišsluhlutfalliš er afturvirkt, žannig aš žaš gildir einnig fyrir žį sem
tóku lįn frį 1992 meš endurgreišsluhlutfallinu 5-7%.

Ķ frumvarpinu felst einnig aš nįmsmašur hefur rétt til mįnašarlegra greišslna ķ gegnum bankakerfiš
frį upphafi nįmstķma, įn žess aš hann žurfi sjįlfur aš greiša fjįrmagnskostnaš. Til žess aš greiša
hann verša teknir upp beinir styrkir. Žį veršur samiš viš banka um žau skilyrši sem lįntakendur
meš įbyrgš frį LĶN žurfa aš uppfylla.

Nįmsmenn ósįttir
Haraldur Gušni Eišsson, formašur Stśdentarįšs, kvešst įnęgšur meš lękkun
endurgreišsluhlutfalls, žó aš vissulega hefši hann viljaš sjį meiri lękkun. Aftur į móti segir hann
nįmsmenn ósįtta viš hvernig veriš sé aš fęra lįnasjóšinn til bankanna. Ķ raun sé ekki veriš aš taka
upp samtķmagreišslur eins og Framsóknarflokkurinn hafi margoft lżst yfir vilja til, heldur séu
eftirįgreišslur LĶN enn ķ fullu gildi.

"Nįmslįnin verša eftir sem įšur borguš śt tvisvar į įri. Nįmsmenn fį mįnašarlegar śtborganir frį
bankanum en ķ staš žess aš fį lįn fyrir vöxtum eiga žeir nś aš fį styrk. Žetta žżšir ķ raun aš nś
fęr bankakerfiš 50-60 milljónir į įri frį rķkinu. Yfirlżsingar framsóknarmanna um samtķmagreišslur
eru foknar śt ķ vešur og vind, nś kyngja žeir öllu og menntamįlarįšherra fęr öllu sķnu framgengt,"
segir Haraldur Gušni.

Menntamįlarįšherra segir aš žaš komi sér į óvart aš menn telji žaš óheppilegt aš lįnavišskipti fari
ķ gegnum banka. "Žeir eru nś einu sinni žęr stofnanir sem eru best fallnar til aš veita slķka
žjónustu og eru meš bestu ašstöšuna til žess," segir rįšherra.

Rśmlega 200 milljóna kostnašarauki į įri
Fjölgaš veršur śr sex ķ įtta ķ stjórn sjóšsins. Išnnemasamband Ķslands fęr ašalmann ķ staš
įheyrnarfulltrśa įšur og menntamįlarįšherra fęr einn fulltrśa til višbótar. Žį er lagt til aš sett verši
sérstök heimild ķ lög fyrir stjórn sjóšsins til žess aš geta komiš til móts viš nįmsmenn sem verša
fyrir skakkaföllum vegna veikinda eša skipulags skóla. Sś heimild hefur enn ekki veriš śtfęrš
nįnar, aš sögn rįšherra.

Įętlašur kostnašur vegna breytinganna nemur um 202-226 milljónum króna į įri og er žį ekki
tekiš tillit til įhrifa breyttra reglna į eftirspurn eftir lįnum.




Lķfsišfręširįš fjalli um lķftękni og einręktun

HJÖRLEIFUR Guttormsson, žingmašur Alžżšubandalags, hefur lagt fram žingsįlyktunartillögu į
Alžingi um aš komiš verši į fót lķfsišfręširįši til aš fjalla um įlitaefni sem tengjast erfšabreytingum
og einręktun į lķfverum. Rįšinu verši ętlaš aš fylgjast meš žróun ķ lķftękni innnan lands og
erlendis, vera stjórnvöldum til rįšgjafar og uppfręša almenning.

Ķ greinargerš meš įlyktuninni bendir žingmašurinn į hraša žróun ķ lķftękni į sķšustu įrum og nżjar
fréttir af einręktun dżra. Hann segir naušsynlegt aš sišfręšileg gildi fįi aukiš vęgi viš mat į žvķ
hvert skuli stefna ķ žessum efnum og aš žar verši stofnun lķfsišfręširįšs lóš į vogarskįlarnar.




Höfuškśpubrotinn meš hlešslusteini ķ įrįs žriggja ungmenna

Óvenju hrottafengin įrįs ķ mišbęnum

Mašurinn losnaši af gjörgęslu ķ gęr og er talinn į batavegi

TĘPLEGA fjörutķu og fjögurra įra gamall karlmašur, sem varš fyrir alvarlegri lķkamsįrįs į horni
Pósthśsstrętis og Austurstrętis ašfaranótt sunnudags, var śtskrifašur af gjörgęsludeild
Sjśkrahśss Reykjavķkur ķ gęr. Tveir af žremur ungum mönnum sem handteknir voru ķ tengslum viš
rannsókn mįlsins voru śrskuršašir ķ gęsluvaršhald ķ fyrrakvöld. Žeir eru rétt rśmlega tvķtugir.

Žrjś vitni gįfu sig fram viš lögreglu sem var kölluš į stašinn örskömmu eftir aš įrįsin įtti sér staš,
og žykir atburšarįsin nokkuš ljós.

Sleginn meš hlešslusteini
Aš sögn sjónarvotta viršist sem įrįsarmennirnir hafi vikiš sér aš manninum laust eftir klukkan tvö
um nóttina į fyrrgreindum staš, sparkaš ķ hann žar sem hann stóš fyrir utan kaffihśsiš Kaffi Parķs
og sķšan lamiš hann meš hlešslusteini ķ höfušiš aftanvert žannig aš hann féll ķ götuna.

Įrįsarmennirnir hafi žį haldiš įfram aš sparka ķ hann liggjandi, mešal annars ķ andlit. Einn žeirra
hafi gengiš haršast fram ķ įrįsinni, sem viršist hafa veriš óvenju hrottafengin samkvęmt
upplżsingum frį lögreglu. Höfušpaurinn hafi sķšan hlaupiš įsamt félögum sķnum tveimur vestur
Austurstręti og veitti eitt vitniš žeim eftirför į bifreiš sinni, en missti af žeim viš Ingólfstorg.

Žegar lögreglan kom į stašinn lį mašurinn į gangstétt utan viš kaffihśsiš og hafši myndast allstór
blóšpollur viš höfuš hans. Margt fólk var ķ kringum hinn sęrša en žaš var ekki til trafala viš
ašhlynningu hans. Bśiš var aš vefja sįrabindi um höfuš hans en žaš var oršiš gegnvott af blóši, og
lögšu lögreglumenn annaš sįrabindi į sįriš.

Sjśkrabifreiš flutti manninn skömmu sķšar į slysadeild Sjśkrahśss Reykjavķkur og gekkst hann
undir ašgerš į höfši sķšar um nóttina. Hann komst fyrst til mešvitundar sķšdegis ķ gęr og liggur į
almennri legudeild, og viršist vera į batavegi, aš sögn Ólafs Z. Ólafssonar, svęfingalęknis į
Sjśkrahśsi Reykjavķkur. Mašurinn hlaut alvarlega įverka į höfši viš įrįsina, hann
höfuškśpubrotnaši, fékk heilahristing og blęddi inn į heilann. Steinninn viršist hafa lent hvasst į
höfšinu og gengiš um tvo sentķmetra inn ķ heilann.

Ekki vitaš um tilefni
Grunur beindist fljótlega aš ungum manni sem bśsettur er ķ Kópavogi og skömmu fyrir klukkan sex
sömu nótt var hann handtekinn viš bensķnstöš viš Stórahjalla, vegna gruns um ölvunarakstur.
Klęšnašur hans įtti viš lżsingu vitna į forvķgismanni įrįsarinnar ķ Austurstręti og var hann fęršur
į lögreglustöš og tekiš śr honum blóšsżni.

Hann var žį vistašur ķ fangageymslu og skömmu sķšar voru tveir piltar ašrir handteknir vegna gruns
um ašild žeirra. Erfitt reyndist aš yfirheyra žį hjį RLR vegna ölvunar fyrr en sķšdegis į sunnudag,
en samkvęmt heimildum Morgunblašsins hafa ekki komiš fram tengsl į milli įrįsarmannanna og
žess sem varš fyrir įrįsinni og leikur grunur į aš įrįsin hafi veriš tilefnislaus.

Tvęr lķkamsmeišingar ķ fyrra
Sį sem er grunašur um aš hafa mest haft sig ķ frammi, hefur ķtrekaš komiš viš sögu lögreglu frį žvķ
1988, žegar hann var um žrettįn įra gamall. Samkvęmt upplżsingum frį lögreglu hefur hann
mešal annars veriš kęršur fyrir žjófnaš, innbrot, fölsun, ölvunarakstur og lķkamsįrįsir, bęši einn
og ķ slagtogi viš ašra, auk gruns um innflutning į fķkniefnum ķ įgśst į seinasta įri įsamt öšrum
manni, en žaš mįl er ķ rannsókn hjį fķkniefnadeild lögreglu.

Hann įtti tuttugu og tveggja įra afmęli žann dag sem įrįsin įtti sér staš ašfaranótt sunnudags og
var einnig kęršur fyrir lķkamsįrįs ķ Lękjargötu ķ aprķl fyrir rśmu įri. Kęra um lķkamsįrįs ķ mišbę į
hendur piltinum frį nóvember sķšastlišnum var vķsaš til embęttis rķkissaksóknara ķ byrjun žessa
mįnašar.

Hlešslusteinninn, sem mennirnir žrķr beittu viš įrįs sķna, kom śr nįlęgum steinahlaša, sem žar
hefur stašiš įsamt öšrum slķkum ķ tengslum viš endurbętur į Lękjartorgi.


Lśša gleypir žorsk

Neskaupstaš, Morgunblašiš

SKIPVERJAR į Barša NK, sem var aš veišum į Papagrunni nżveriš, fengu 60 til 70 kg lśšu ķ
vörpuna sem ekki er ķ frįsögur fęrandi nema fyrir žęr sakir aš žegar fariš var aš gera aš lśšunni
kom ķ ljós aš hśn hafši gleypt plastbakka meš tilbśnum fiskrétti.

Nįnar tiltekiš var hér um aš ręša roš- og beinlausan žorsk og var lķtiš fariš aš sjįst į bakkanum
og plastinu utan um hann. Hefur lśšan žvķ trślega veriš nżlega bśin aš gleypa góšgętiš. Žaš var aš
sjįlfsögšu framleitt į Ķslandi. Žess mį aš lokum geta aš į bakkann var stimplašur sķšasti
söludagur ­ ķ desember 1997.




Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands

Aukin menntun leišir til meiri hagvaxtar

SAMHLJÓŠA nišurstaša žeirra rannsókna sem geršar hafa veriš į sambandi hagvaxtar og
menntunar er aš sterkt jįkvętt samband rķki žar į milli. Žaš er aš segja aš aukin menntun leiši til
meiri hagvaxtar. Lauslegar tölfręšilegar rannsóknir gefa til aš mynda til kynna aš 1% hękkun į
mešalskólagöngu vinnuaflsins leiši til 0,3% hagvaxtar į tilteknu įri, aš öšru óbreyttu.

Žetta kemur mešal annars fram ķ greinargerš Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands sem Björn
Bjarnason menntamįlarįšherra og Tryggvi Žór Herbertsson, forstöšumašur Hagfręšistofnunar,
kynntu į blašamannafundi ķ gęr.

Ķ greinargeršinni sem tekin var saman aš ósk menntamįlarįšherra kemur fram aš mannaušur, sś
žekking sem einstaklingur hefur yfir aš rįša, skżri aš talsveršu leyti mismunandi framleišni milli
žjóša. Įréttaš er aš aušlegš Ķslendinga byggist aš miklu leyti į nįttśruaušlindum. En "til aš
hagvöxtur geti veriš jafn og stöšugur um ókomin įr žarf aš minnka vęgi nįttśruaušlinda ķ aušlegš
Ķslendinga meš žvķ aš leggja meiri įherslu į mannaušinn." Ķ mįli Tryggva kom fram aš til mikils
vęri aš vinna til aš nį žessum įrangri, žó ljóst vęri aš žaš geršist ekki į skömmum tķma.

"Stjórnvöld gętu haft įhrif į mannaušinn meš žvķ aš hvetja einstaklinga til menntunar og bśa
skólastarfinu gott umhverfi. Lišur ķ žessu vęri aš efla rannsóknir, bęši grunnrannsóknir og
hagnżtar rannsóknir sem koma atvinnulķfinu strax til góša," segir ennfremur ķ greinargeršinni.

Lagt til aš hvetja nemendur til dįša meš umbunarkerfi
Tryggvi nefndi ennfremur nokkrar leišir sem stjórnvöld gętu fariš til aš auka mannauš žjóšarinnar.
Hann lagši til dęmis til aš aukin įhersla verši lögš į aš auka gęši menntunar en ekki fjölda
prófgrįša, svo sem meš lengra skólaįri, bęttu nįmsefni og betur menntušum kennurum. En
rannsóknir sżni aš fjöldi stunda į bakviš prófgrįšu sé minni į Ķslandi en ķ mörgum löndum OECD
og žvķ gętu gęši prófgrįša milli landa veriš mjög mismunandi.

Žį lagši hann til aš nemendur yršu hvattir til dįša meš einhvers konar umbunarkerfi en einnig aš
öll skólastig og rannsóknir innan žeirra yršu efld, žó žannig aš aršsemi mismunandi tegundar
menntunar vęri aš einhverju leyti höfš til hlišsjónar sérstaklega į framhalds- og hįskólastiginu.

Auk žess lagši Tryggvi til aš rannsóknar- og žróunarstarf fyrirtękja almennt yrši styrkt, til dęmis
meš skattaķvilnunum, en ekki meš sértękum ašgeršum. En ķ greinargeršinni segir aš žó ljóst sé
aš mikiš įtak hafi įtt sér staš ķ rannsóknar- og žróunarstarfi į Ķslandi sķšastlinn aldarfjóršung, sé
framlag Ķslendinga til žessa mįlaflokks hlutfallslega minna en annarra OECD rķkja.

Launžegum verši greitt ķ samręmi viš menntun
Žį lagši Tryggvi til aš stjórnvöld hvetji til žess aš launžegum verši greitt ķ samręmi viš menntun
sķna og hęfileika žannig aš menntun verši eftirsóknarveršari fyrir einstaklinginn en hśn er ķ dag.
Mįli sķnu til stušnings benti hann į rannsókn Félagsvķsindastofnunar sem gerš var į įrunum 1993
til 1995 en žar kemur fram aš launabiliš į milli menntašra og ómenntašara einstaklinga hefur
minnkaš į undanförnum įratugum. "Sennilegt er aš haldi žróunin įfram sem horfir, ž.e. ef
tekjudreifingin breytist ekki, muni skynsamir einstaklingar kjósa annaš af tvennu: Aš starfa erlendis
žar sem hęrri laun eru greidd aš nįmi loknu eša mennta sig ekki. Af žessu mį sjį aš aš
hugsanleg hętta er fyrir hendi aš menntunarstig Ķslendinga lękki ķ framtķšinni aš óbreyttu kerfi,"
segir ķ greinargeršinni.

Ķ mįli Björns Bjarnasonar menntamįlarįšherra į blašamannafundinum ķ gęr kom fram aš hann liti
į greinargerš žessa sem naušsynlegan žįtt ķ almennri umręšu um mennta- og skólamįl, žar sem
kęmi m.a. fram rökstušningur fyrir žvķ aš fjįrfesting ķ skólakerfinu vęri ekkert annaš en fjįrfesting ķ
aušugra žjóšfélagi. Hann tók undir žau sjónarmiš Tryggva aš leggja bęri įherslu į aš auka gęši
menntunar en ekki prófgrįša og aš umbuna ętti žeim sem mennta sig meš hęrri launum. Žį
samsinnti hann žvķ aš mikilvęgt vęri aš efla rannsóknir og žróunarstarf.




Margmišlunardiskur frį Islandia

MARGMIŠLUNARDISKUR sem "Islandia er aš leggja lokahönd į um žessar mundir, mun vera sį
fyrsti sinnar tegundar į Ķslandi. Diskurinn ręsir sjįlfvirkt upp feril sem leišir notandann beint aš
netinu, leysir hann žvķ margskonar vandamįl sem notandi lendir ķ viš notkun netsins. Įsamt žessu
inniheldur diskurinn um 300 forrit sem tölvunotendur geta nżtt sér, mį žar m.a. nefna tölvuleiki,
żmis įhöld, grafķsk forrit, hljóšforrit, alnetshugbśnaš og kerfistól", segir ķ fréttatilkynningu frį
Islandia.

Diskurinn er fyrst og fremst hannašur fyrir alnetsnotendur en kemur einnig aš góšum notum fyrir žį
sem ekki eru tengdir alnetinu.

Ennfremur segir: "Diskurinn hefur žį sérstöšu aš gagnast bęši Macintosh­ og PC­tölvum, stękkar
žar af leišandi markašshópurinn til muna og mį žvķ gera rįš fyrir aš diskurinn endi ķ flestum tölvum
landsmanna, hvort sem um er aš ręša fyrirtękis­ eša einkatölvur. Disknum veršur dreift įn
endurgjalds ķ helstu tölvu­ og bókaverslunum landsins."

Diskurinn mun fara į markaš ķ lok febrśar.




Samkomulag um aš Reykjavķkurborg annist nemendur Mišskóla

Kennt įfram ķ sama hśsnęši

REYKJAVĶKURBORG nįši ķ gęr samkomulagi viš leigusala Mišskóla um aš hann leigi borginni
hśsnęši skólans, aš žvķ tilskildu aš skólinn rifti gildandi hśsaleigusamningi. Kennarar skólans
samžykktu jafnframt aš hefja störf hjį Reykjavķkurborg viš kennslu žeirra barna sem eru ķ skólanum
til vors.

Geršur Óskarsdóttir fręšslustjóri segir aš henni finnist trślegt aš skólinn rifti samningnum, en žį
sé um leiš ljóst aš Mišskóli sé bśinn aš leggja upp laupana. Vinna viš samningamįl verši innt af
hendi um helgina og hśn geri sér vonir um aš kennsla hefjist aš n
hętti, undir stjórn borgarinnar.

Mišskólinn lišin tķš
Žorkell Steinar Ellertsson, formašur skólastjórnar, segir aš žessi įkvöršun Reykjavķkurborgar hafi
ekki borist stjórninni formlega og įkvöršun um riftun leigusamnings verši ekki tekin fyrr en svo
verši.

"Skyndilega viršist vera kominn skrišur į mįl sem hefur lengi snśist um sjįlft sig. Viš munum
greiša fyrir žvķ aš skólinn geti starfaš įfram meš ešlilegum hętti, ž.e. aš börnin fįi aš ljśka sķnu
skólaįri įn žess aš sęta hnjaski og umtali. Mišskólinn sem slķkur er žar meš genginn į vit sinna
fešra," segir hann og kvešst gera rįš fyrir aš žessi breyting verši ķ nęstu viku. Skólinn eigi
einhverjar eignir upp ķ skuldir.

Kennarar skólans inntu ekki kennslu af hendi ķ fyrradag og męttu ekki til vištala viš foreldra ķ gęr,
eins og gert var rįš fyrir, aš sögn Braga Jósepssonar forstöšumanns Mišskóla. "Kennararnir
įkvįšu aš beita žessum žrżstingi žvķ aš žeir höfšu ekki fengiš greidd laun aš fullu, en ég ręddi
sjįlfur viš foreldrana og vona aš žessi mįl verši frįgengin į mįnudag," segir hann. Ķ skólanum eru
25 börn og hafa foreldrar greitt 12 žśsund krónur į mįnuši fyrir hvert barn, en 16 žśsund fyrir börn
bśsett ķ öšrum sveitarfélögum.

Geršur segir aš Reykjavķkurborg geti ekki innheimt skólagjöld eša efniskostnaš, enda sé žaš
andstętt lögum, en hins vegar geti borgin tekiš gjald fyrir žį višveru sem sé umfram lögbošna
kennslu eins og gert sé ķ sk. heilsdagsskólum.

Reykjavķkurborg ekki įbyrg
Reykjavķkurborg sagši skólanum upp hśsnęši ķ Mišbęjarskóla ķ fyrravor, vegna žess aš nżrri
Fręšslumišstöš Reykjavķkur var ętlašur sį stašur. Eftir nokkra leit fann Mišskóli hśsnęši ķ
Skógahlķš sem tekiš var į leigu og hefur hluti af reglubundnum styrk borgarinnar veriš
eyrnarmerktur hśsaleigunni, um 190 žśsund krónur į mįnuši. Gera žurfti talsveršar breytingar į
hśsnęšinu til aš žaš hentaši kennslu og nam kostnašur viš žęr um 8 milljónum króna. Borgin
samžykkti aš greiša helminginn af žeim kostnaši.

Geršur segir aš Mišskóli hafi frį žvķ borgin tók yfir umsjón grunnskóla, fengiš nįkvęmlega jafnhįa
upphęš frį Reykjavķkurborg og rķkiš greiddi honum.

"Įšur fyrr styrktu rķki og borg skólann og eftir aš borgin tók alveg viš, hélst sś fjįrveiting óbreytt aš
višbęttum hlut rķkisins. Seinasta sumar fékk skólinn einnig 4 milljónir til aš gera upp hśsnęši sitt ķ
Skógarhlķš, auk žess sem borgin lét af hendi żmis hśsgögn endurgjaldslaust. Žį hefur borgin
alfariš greitt hśsaleiguna og kostnaš viš notkun į ķžróttahśsi Vals fyrir Mišskóla. Einnig hefur
borgin greitt įkvešna upphęš ķ rekstur og laun og nam sś upphęš tępum žremur milljónum króna
ķ fyrra," segir hśn.

Geršur neitar žvķ aš sś įkvöršun borgar aš segja skólanum upp hśsnęši ķ Mišbęjarskóla og
kostnašur sem af žvķ hlaust, skżri slęma fjįrhagsstöšu skólans.

Ķ Morgunblašinu ķ gęr kom fram hjį Žorkatli Steinari aš tķu daga drįttur į styrk frį Reykjavķkurborg
skżrši tafir į launagreišslum, en aš sögn Geršar varš einungis tveggja daga biš į greišslu, sem
stafaš hafi af veikindum žess starfsmanns fręšslumišstöšvar sem fer meš mįliš. Žvķ hafi skólinn
fengiš žetta fé ķ seinasta lagi 2. febrśar sl.




Deilt um framtķš Miklubrautar ķ skipulagsnefnd

FRESTAŠ var afgreišslu skżrslu um skipulag Miklubrautar į sķšasta fundi skipulagsnefndar
Reykjavķkur og kaflanum um loft- og hįvašamengun var vķsaš til heilbrigšisnefndar. Ķ bókun
borgarfulltrśa Reykjavķkurlista segir aš lagning Miklubrautar ķ stokk sé verulega til bóta fyrir ķbśa en
ķ bókun borgarfulltrśa Sjįlfstęšisflokks segir aš ef gatan verši lögš ķ stokk myndi umferšin fęrast
inn ķ nęrliggjandi ķbśšahverfi.

Ķ bókun borgarfulltrśa Reykjavķkurlista segir mešal annars, aš skylt sé aš stķga fyrstu skrefin ķ žį
įtt aš sporna viš óheftri aukningu einkabķla ķ borginni. Žess vegna sé ķ ašalskipulagi gert rįš fyrir
tiltölulega lķtilli aukningu umferšarrżmis vestan Ellišaįa. Įhersla verši lögš į aš ašalgatnakerfiš
verši lagfęrt til muna ķ žvķ skyni aš fękka umferšarslysum og draga śr mengun.

Ķ mótsögn viš eigin lausnir
Fulltrśar Sjįlfstęšisflokks bókušu mótmęli gegn tillögu Reykjavķkurlista
um uppbyggingu Miklubrautar, sem sé meginumferšaręš ķ Reykjavķk. Bent er į aš fulltrśar
Reykjavķkurlista séu ķ sķnum sérbókunum ķ mótsögn viš žęr lausnir sem žeir leggi til aš fylgt verši.
Sérstaklega eigi žeir erfitt meš aš gera upp hug sinn um hvort gatnamót viš Kringlumżrarbraut eigi
aš vera ljósastżrš eša mislęg. Sjįlfstęšismenn leggi til aš aršbęrasti kosturinn verši valinn meš
žeirri breytingu žó aš Miklubrautin verši ekki lögš ķ rör eša stokk vestast og aš gatnamót viš
Kringlumżrarbraut og Skeišarvog verši mislęg. Fram kemur aš lagning Miklubrautar ķ stokk aš
Snorrabraut muni draga śr hįvaša og loftmengun viš götuna en ašgengi aš Hlķšunum myndi versna
og umferš flytjast yfir į ķbśšargötur. Leita žyrfti annarra lausna viš mengunarvandanum hvort sem
žęr fęlu ķ sér kaup į ķbśšum viš götuna eša ekki.

Stokkur til bóta
Ķ bókun Reykjavķkurlista segir mešal annars aš tillögur varšandi Miklubraut séu
byggšar į skżrslu og nįkvęmri śttekt, sem unnin sé ķ samręmi viš sambęrilegar forsendur ķ
umferšarskipulagi og veriš hafi. Bent er į aš mislęg gatnamót ķ ķbśšahverfi ķ nįgrenni mišbęja séu
vandleyst hvaš varšaši umhverfissjónarmiš.

Lagning Miklubrautar ķ stokk aš vestan sé veruleg bót fyrir žau hśs sem bśa viš mestu loft- og
hįvašamengunina og bęti ašgengi aš śtivistarsvęšinu į Miklatśni. Samkvęmt tillögunni sé gert
rįš fyrir gręnu svęši, žar sem nś sé stór og fjölfarin umferšaręš. Nįnari śtfęrsla bķši
deiliskipulags sem unniš verši ķ samvinnu viš ķbśa.




Verslanir farnar aš hamstra mjólk

Gripiš veršur til skammtana ef kaupmenn hamstra mjólk ķ miklum męli

KAUPMENN hafa žegar brugšist viš yfirvofandi verkfalli hjį starfsmönnum Mjólkursamsölunnar meš
žvķ aš kaupa 100 žśsund lķtrum meira af mjólk en ešlilegt mį teljast ķ žessari viku. Žóršur
Jóhannsson, dreifingarstjóri hjį Mjólkursamsölunni, segir aš fyrirtękiš hafi enn sem komiš er
getaš annaš žeim pöntunum sem borist hafa en segir ljóst aš gripiš verši til skammtana ef žess
veršur vart aš kaupmenn fari aš hamstra mjólk ķ miklum męli.

Žóršur segir aš ef ekkert gerist ķ samningamįlum megi bśast viš žvķ aš strax į morgun fari aš
draga śr žvķ magni mjólkur sem berist til Mjólkursamsölunnar. "Viš erum aš keyra śt mun meiri
mjólk en viš gerum venjulega. Verslanirnar eru farnar aš kaupa mun meira af mjólk en venjulega,"
sagši Žóršur.

"Kżrnar mjólka ekki fyrirfram"
Į virkum dögum eru keyršir śt um 80 žśsund lķtrar į dag ķ verslanir en į fimmtudögum og
föstudögum fer magniš upp ķ 140 žśsund lķtra į dag. Žóršur segir aš starfsfólk Mjólkursamsölunnar
hafi veriš undir auknu įlagi vegna mikillar aukningar ķ mjólkursölu. Ekki hafi oršiš vart viš aš
starfsmenn hafi hęgt į sér viš vinnu eins og oršrómur var uppi um aš žeir myndu gera seinni hluta
vikunnar.

Ekki veršur hęgt aš auka frekar śtkeyrslu mjólkur en oršiš er vegna žess aš vöruflęšiš til
Mjólkursamsölunnar eykst ekki. "Kżrnar mjólka ekki fyrirfram og žaš veršur aš rįšast hvernig varan
berst hingaš inn," sagši Žóršur.

Hann sagši aš meš žeim rįšstöfunum sem žegar hefur veriš gripiš til vęri hęgt aš auka viš söluna
um 100­150 žśsund lķtra į viku.




Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir borgarstjóri

Moskva heimsborg innan örfįrra įra

INNAN örfįrra įra veršur Moskva oršin ein af heimsborgunum ef žróunin heldur įfram eins og į
undanförnum įrum, aš mati Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur borgarstjóra en hśn var višstödd žriggja
daga hįtķšarhöld ķ tilefni 850 įra afmęlis Moskvuborgar. Borgarstjóri įtti mešal annars fund meš
Yuri Luzhkov, borgarstjóra Moskvu, sem sżndi mikinn įhuga į Reykjavķk sem vetrarborg og fręddi
hann um einangrun hśsa sem er mikiš vandamįl ķ Moskvu.

Ingibjörg sagšist hafa skynjaš sterkt sögu og menningu žjóšarinnar og um leiš hvaš möguleikarnir
vęru miklir ķ framtķšinni. "Mér finnst eins og Moskva geti eftir örfį įr veriš oršin ein af
heimsborgunum ef žróunin heldur įfram eins og hśn hefur veriš į undanförnum įrum," sagši hśn.
"Vandamįlin eru gķfuleg sem Rśssar eru aš glķma viš og mį žį nefna mengun og alla innri
uppbyggingu samfélagsins."

"Til marks um aš lżšręšiš er fariš aš skjóta rótum get ég nefnt aš gefin eru śt blöš, sem eru mjög
gagnrżnin į stjórnvöld. Ķ einu blašanna, sem gefiš er śt į ensku, var žvķ haldiš fram aš
heimilisleysingjarnir ķ Moskvu hefšu allir veriš reknir śt fyrir borgina ķ tilefni hįtķšarhaldanna en engu
aš sķšur žegar haldnir voru miklir tónleikar į hįskólatorginu, voru žar saman komnar um 3,5
milljónir manns. Žaš fólk sem mašur sį žar var ekki tötrum klętt og žaš sem kom mér į óvart var
aš varla sį vķn į nokkrum manni. Aušvitaš sé ég žetta meš gestsaugum og sé žetta ķ einhverri
sjónhendingu en fólkiš sem sįst į götunum hefši getaš veriš statt hvar sem var ķ heiminum. Ķ
verslunum var nóg af öllu en mišaš viš laun hafa fįir efni į žeim vörum. Mér var sagt aš
millistjórnandi hjį Moskvuborg hefši 200 dollara į mįnuši ķ laun. Žaš dugar skammt en aušvitaš er
kominn upp stór hópur nżrķkra og įbyggilega talsveršur hópur sem hefur mikla kaupgetu. Žaš sér
mašur į bķlunum sem hvergi sjįst flottari."

Stórtękur atvinnurekandi
Ingibjörg sagši aš Moskvuborg vęri mjög stórtęk ķ atvinnurekstri. Borgin ręki banka sem vęri ein
stęrsta fjįrmįlastofnun ķ Rśsslandi, sjónvarpsstöš, sķmažjónustu og olķufyrirtęki og er allur žessi
rekstur aš stórum hluta til ķ samkeppni viš einkaašila.

Aš undanförnu hefur veriš unniš viš aš gera upp gamlar byggingar ķ borginni og mešal annars hefur
Kirkja frelsarans, sem reist var til minningar um sigurinn yfir Napóleon veriš endurbyggš en Stalķn
lét sprengja hana ķ loft upp og byggja sundlaug ķ hennar staš. Sagši Ingibjörg aš kirkjan vęri tįkn
um aš nś hefši blašinu veriš snśiš viš.

Öflugur og kraftmikill
Ingibjörg sagši aš Yuri Luzhkov, borgarstjóri Moskvu, hefši virkaš öflugur og kraftmikill. "Sagan
segir aš hann sé allt um kring og fari einu sinni ķ viku ķ yfirreiš į alla žį staši, žar sem framkvęmdir
eru ķ gangi til aš sjį hvort menn eru į įętlun og ef ekki žį fį menn bįgt fyrir," sagši hśn. "Hann
nżtur gķfurlegra vinsęlda ķ Moskvu. Hann var endurkjörinn įriš 1996 og hlaut 90% atkvęša. Öll
žessi hįtķšarhöld voru sögš vera lišur ķ žvķ aš hann muni bjóša sig fram til forseta įriš 2000."

Ingibjörg sagši aš Luzhkov hefši sżnt mikinn įhuga į Reykjavķk sem vetrarborg og vildi vita hvernig
viš einöngrušum hśsin en žaš vęri mikiš vandamįl sem borgaryfirvöld ķ Moskvu stęšu frammi fyrir.
Hśs vęru žar illa einangruš og žvķ vęri leitaš leiša til aš draga śr hitatapi. "Hann hafši įhuga į aš
vita hvernig viš fęrum aš ķ žessum efnum og eins hvernig nżta mętti orkuna sem best til
upphitunar," sagši Ingibjörg. "Žeir voru mjög hrifnir af aš heyra hvernig viš leišum vatn 60 km frį
Nesjavöllum og töpum ekki nema tveimur grįšum ķ hita į leišinni. Žessu sżndu žeir mikinn įhuga."




Starfsmenn Evrópurįšsžingsins gera tilraun hérlendis ķ dag

Myndfundatękni til aš taka žįtt ķ nefndarstörfum

Ķ DAG veršur athugaš hvort mögulegt er fyrir žingmenn hér į landi aš taka žįtt ķ nefndarstörfum
Evrópurįšsžingsins ķ Strassborg meš ašstoš myndfundatękni. Tilraunin fer fram aš frumkvęši
Tómasar Inga Olrich, alžingismanns, sem į sęti į Evrópurįšsžinginu įsamt fleiri
alžingismönnum, en žetta mun vera ķ fyrsta skipti sem žetta er reynt hjį Evrópurįšsžinginu. Ef
tilraunin tekst vel mį vęnta žess aš Ķslendingar og ašrar žjóšir sem sęti eiga į Evrópurįšsžinginu
geti tekiš žįtt ķ nefndarstörfum meš žessum hętti žegar ekki er ašstaša til aš sękja
nefndarfundina.

Tilraunin fer fram ķ hśsnęši Pósts og sķma og žaš eru starfsmenn Evrópurįšsžingsins sem ętla
aš athuga hvort mögulegt er aš tengja menn į fjarlęgum stöšum viš nefndarfundi žingsins. Tómas
Ingi sagši aš bśinn vęri til sżndarfundur til žess aš lįta reyna į żmis tęknileg atriši. Bęši vęru
menn aš velta fyrir sér tęknilegum lausnum og einnig žeim įhrifum sem žetta gęti haft į
fundarsköp.

Žaš vęri ekki gert rįš fyrir žvķ ķ fundarsköpum žingsins aš menn geti komiš inn ķ starf nefndanna
įn žess aš vera į stašnum. Auk žess vęri nefndarmönnum heimilt aš tjį sig į mörgum
tungumįlum į nefndarfundum og žaš skapaši sérstök vandamįl ķ tengslum viš myndfundi.

Tungumįl vališ fyrirfram
Tómas Ingi sagši aš žannig yršu vęntanlega žeir sem sęktu nefndarfundina fyrir tilverknaš
tękninnar aš vera bśnir aš velja fyrirfram žaš tungumįl sem žeir hygšust nota. Žeir yršu tengdir
inn į nefndarfundinn mešan fundarmenn tölušu žaš tungumįl, en yršu sķšan tengdir sjįlfkrafa inn į
žżšingaržjónustu žegar einhver nefndarmanna skipti yfir į annaš tungumįl. Žį vęri lķklegt aš žeir
sem sętu fundina meš tilverknaši tękninnar gętu ekki tekiš žįtt ķ leynilegum atkvęšagreišslum,
žó atkvęšagreišslur meš handauppréttingum ęttu ekki aš vera vandamįl.

Tómas Ingi sagši aš įstęšan fyrir žvķ aš hann hefši haft frumkvęši aš žvķ aš žetta yrši reynt vęri
sś aš viš hefšum ekki getaš setiš alla fundi nefnda Evrópurįšsžingsins. Vanalega sętum viš ekki
nema um helming nefndarfunda į įri.

"Žaš er mjög bagalegt fyrir okkur ķ vissum tilvikum žegar fjallaš er um mįlefni sem snerta mikiš
ķslenska hagsmuni aš geta ekki blandaš sér ķ mįlin į mešan žau eru į umręšustigi. Žaš er oft
mjög erfitt aš hrófla viš mįlum eftir aš žau eru komin ķ fastan farveg og af umręšustigi. Af žessum
sökum hef ég tališ žaš óvišunandi aš viš gętum ekki meš einhverjum hętti haft įhrif į svona
fundum og žess vegna vakti ég athygli forseta žingsins į žvķ hvort ekki mętti koma til móts viš
žęr žjóšir sem byggju viš žessar ašstęšur, aš geta ekki sótt fundina og opna möguleika į
myndfundum," sagši Tómas Ingi ennfremur.

Hann sagši aš hann hefši hins vegar tekiš žaš skżrt fram, aš žaš vęri ekki ętlast til žess aš žetta
kęmi ķ stašinn fyrir fundina heldur vęri um undantekningarśrręši aš ręša. Hins vegar gęti žetta
śrręši gert okkur mögulegt aš sękja fundi meš tiltölulega litlum kostnaši ķ staš žess aš žurfa aš
fara į fund ķ Frakklandi, sem tęki ef til vill ekki nema 3-4 klukkutķma, en kostaši žriggja daga
vinnutap og 200 žśsund krónur.

Mikiš hagsmunamįl
"Žetta er okkur mikiš hagsmunamįl. Žaš er rétt aš hafa ķ huga aš žingmašur frį Frakklandi sem
mętir į slķkan fund eyšir kannski ķ fundinn 4-5 klukkustundum og 50 frönkum ķ leigubķl. Fyrir okkur
aftur į móti er žetta bęši mjög kostnašarsamt og tķmafrekt og žaš sama gildir aš sjįlfsögšu um
žessar nżju lżšręšisžjóšir ķ Austur-Evrópu sem eiga um langan veg aš sękja fundi," sagši Tómas
Ingi aš lokum.




Fręšsla frekar en bönn

ŻMIS ofbeldisverk barna og unglinga uršu kveikjan aš mikilli umręšu ķ fyrra um įhrif myndmišla,
bęši kvikmynda og tölvuleikja, į hegšun ungs fólks. Nefnd sem skipuš var af menntamįlarįšherra
til aš gera tillögur um hvernig hamla mętti įhrifum af grófu ofbeldisefni og jafnframt auka skilning į
kvikmyndum sem listgrein, skilaši įliti fyrir skömmu. Formašur hennar var Karl Jeppesen,
forstöšumašur fjarskóla Kennarahįskóla Ķslands.

Hver var nišurstaša nefndarinnar?

"Viš uršum fljótlega sammįla um aš viš vildum ekki leggja til ķ skżrslunni aš įkvešiš efni eša
įkvešnar myndir yršu bannašar. Viš viljum frekar fara fręšsluleiš, aš kenna börnum aš lesa og
meta myndefni į gagnrżnin hįtt žannig aš žau geti sjįlf vališ og hafnaš og įttaš sig į hęttunni
sem fylgir óheftu ofbeldisefni sem vķša er sżnt. Žaš getur vel veriš aš viš höfum meš žessu fariš
ašra leiš en til var ętlast žegar žetta starf fór af staš, en viš höfum einfaldlega ekki trś į aš bönn
hafi įhrif ķ žessum efnum."

Žiš leggiš mikla įherslu į aš kenna börnum aš greina milli sżndarveruleika og raunveruleika. Er
algengt aš žau geti žaš ekki?


"Jį, oft heldur leiknum įfram eftir aš komiš er śt śr tölvuleikjasalnum eša bķósalnum. Sérfręšingar
eru reyndar ekki sammįla um hvaša įhrif žetta hefur į ofbeldi. Rannsóknir benda til žess aš ef
myndefniš er mjög ólķkt žeirra eigin raunveruleika sé hęttan minni. Til dęmis hafa kvikmyndir sem
fjalla um unglinga og gerast ķ borgarumhverfi yfirleitt meiri įhrif en kśrekamyndir."

Hvernig į fręšslan aš fara fram?

"Viš leggjum til stigvaxandi umfjöllun um kvikmyndir frį grunnskólastigi og upp į
framhaldsskólastig. Ķ fyrstu bekkjum grunnskóla yrši fjallaš um efnisžętti eins og myndręna
frįsögn, veruleika og og sjįlfsmynd. Ķ 5.­7. bekk yrši fariš śt ķ einfalda handritsgerš, fjallaš um
myndmįl og hljóš og rętt um gagnrżna hugsun gagnvart skilabošum og įhrifum myndmišla og um
fyrirmyndir ķ kvikmyndum. Ķ efri bekkjum grunnskóla yrši rętt um heim kvikmyndarinnar, innlifun,
leiš frįsagnarinnar frį bók ķ gegnum handrit og til kvikmyndar. Ķ framhaldsskóla yrši fjallaš um
félagslegan žįtt kvikmynda, um kvikmyndir sem listgrein og kvikmyndatękni. Reyndar geršum viš
lķka tillögur um fręšslu į hįskólastigi, til dęmis fyrir veršandi kennara. Viš leggjum lķka įherslu į
naušsyn žess aš fręša foreldra. Žaš viljum viš gera meš bęklingi žar sem foreldrum er leišbeint
um žaš hvernig žeir geti horft į myndefni meš börnum sķnum, rętt um žaš og leišbeint žeim um
vandašra val."

"Er einhver kennsla į žessu sviši ķ skólum nśna?"

"Ķ gildandi nįmskrį er į nokkrum stöšum fjallaš um fjölmišlafręšslu og žaš er til nįmsefni frį
Nįmsgagnastofnun sem kennir blašamennsku og greinaskrif. Żmsir kennarar hafa stundaš žaš aš
skoša fjölmišla og bķómyndir meš nemendum sķnum og ręša efni žeirra. Žetta er allt mjög
einstaklingsbundiš og mismunandi eftir skólum. Žaš hefur ekki veriš mjög žęgilegt fyrir kennara
aš takast į viš efniš, mešal annars vantar fjölbreyttara nįmsefni."

Er nokkur möguleiki aš koma žessu betur aš? Žaš eru margir sem vilja bęta efni į nįmskrįna.

"Hugsunin er ekki sś aš žetta verši sérstök nįmsgrein, nema hugsanlega į efri stigum grunnskóla
og į fjölmišlabrautum framhaldsskóla. Fręšslan getur fariš fram til dęmis sem hluti af
ķslenskukennslu, samfélagsfręši og myndmennt og į žar alls stašar vel heima. Žaš er full įstęša
til aš byrja snemma į žessari fręšslu žannig aš umręšan um žaš hvaš sé gott myndefni og hvaš
slęmt fari strax af staš. Viš höfum sent tillögur okkar til nefndarinnar sem semur nįmskrįr fyrir
grunn- og framhaldsskóla og ég vona svo sannlega aš hśn verši tekin til greina žar. Sjįlfur ętla ég
aš gera žaš sem ég get innan Kennarahįskólans til žess aš žetta efni verši fellt inn ķ almennt
kennaranįm."

Karl G. Jeppesen er fęddur ķ Reykjavķk į lżšveldisįrinu 1944. Hann lauk prófi ķ Kennaraskólanum
įriš 1965 og var sķšar viš framhaldsnįm viš Kennarahįskólann ķ Kaupmannahöfn. Meistaraprófi
lauk hann frį Wales-Hįskóla ķ borginni Cardiff įriš 1991 meš fręšslusjónvarp sem sérsviš. Karl
hefur starfaš sem grunnskólakennari, starfaš hjį Sjónvarpinu og fręšslumyndadeild
Nįmsgagnastofnunar og kennt į kennaranįmskeišum hjį Hįskóla Ķslands og
Kennarahįskólanum. Frį įrinu 1995 hefur hann starfaš sem kennslutęknifręšingur viš
Kennarahįskólann og sér žar um fjarskóla. Karl er giftur Sigrķši Hlķšar framhaldsskólakennara og
eiga žau tvęr dętur.




Algert hrun rykmżs og krabbaįtu ķ Mżvatni

Fįir sem engir ungar komust upp

MIKIL nišursveifla hefur veriš ķ lķfrķki Mżvatns žetta sumariš. Rykmż og krabbaįta hrundu algerlega,
meš žeim afleišingum aš fįir sem engir ungar komust upp hjį kaföndum į vatninu. Eina
undantekningin er sś aš toppöndin, sem lifir į hornsķli en ekki mżi og krabbadżrum eins og hinar
tegundirnar, kom upp talsveršum fjölda unga, aš sögn Įrna Einarssonar, forstöšumanns
Nįttśrurannsóknastöšvarinnar viš Mżvatn. Gušni Gušbergsson, fiskifręšingur į Veišimįlastofnun,
sem er nżkominn frį žvķ aš skoša įstand silungs ķ Mżvatni, segir aš nokkrir įrgangar hafi lįtiš
verulega į sjį og fiski hafi fękkaš. Žeir sem hafi lifaš af séu žeir sem gįtu nżtt sér hornsķli sem
fęšu, en nóg sé af žvķ ķ vatninu.

Aš sögn Įrna er įframhaldandi įtuleysi ķ Mżvatni fyrir endur og bleikju. Nišri ķ Laxį er hinsvegar
talsvert mikil įta. "Žar lifir bitmż og žar hefur veriš nokkuš góš urrišaveiši ķ sumar. Į Laxį hafa
hśsendur og straumendur komiš upp ungum og einnig hefur žar veriš svolķtiš af skśfandar- og
duggandarungum," segir hann.

Allt annaš įstand į nęrliggjandi vötnum
Į Mżvatni er įstandiš dapurt, aš sögn Įrna. "Skśföndin, sem er langalgengasta tegundin, kom
upp tveimur ungum og duggöndin, sem er sś nęstalgengasta, kom engum unga upp. Sömu sögu
er aš segja um hrafnsönd og hįvellu. Hjį žrišju algengustu tegundinni, raušhöfšaöndinni, var
ungaframleišslan einnig meš alminnsta móti."

Įstandiš er allt annaš į öšrum vötnum ķ grenndinni, sem könnuš hafa veriš til samanburšar. Į
Vķkingavatni ķ Kelduhverfi og Svartįrvatni fyrir ofan Bįršardal, er talsvert mikiš af rykmżi, aš sögn
Įrna, og žar hefur komist upp nokkur fjöldi andarunga.

Gušni segir aš nišursveiflan ķ įr muni koma nišur į veiši ķ Mżvatni nęstu įrin. "Žaš veršur kannski
einhver reytingsveiši nęsta įr en sķšan gęti oršiš tveggja til žriggja įra lęgš."




Samningur viš Mitsubishi um kaup į vélasamstęšu Nesjavallavirkjunar

Tķmamót ķ virkjanasögu Reykjavķkurborgar

SAMNINGUR vegna kaupa į vélasamstęšu ķ Nesjavallavirkjun af Mitsubishi Corporation var
undirritašur ķ Rįšhśsi Reykjavķkur ķ gęr. Samningurinn hljóšar upp į 1.336 milljónir króna, sem eru
76,1% af kostnašarįętlun. Reykjavķkurborg hefur fariš fram į aš kęrumešferš hjį
fjįrmįlarįšuneytinu vegna kęru umbošsmanns Sumitomo į mįlsmešferš ķ śtbošinu verši hętt.

Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir borgarstjóri sagši eftir undirritunina aš žetta vęri einhver stęrsti
samningur um einstök innkaup sem Reykjavķkurborg hefši gert og aš meš honum vęru mörkuš
tķmamót ķ virkjanasögu borgarinnar. Jafnframt vęri nįš mikilvęgum įfanga ķ atvinnumįlum
borgarinnar.

Raforkusala hefst 1. okt. 1998
Drög aš samkomulagi milli Reykjavķkurborgar og Landsvirkjunar lįgu fyrir ķ desember sl. Gert er rįš
fyrir allt aš 60 MW raforkuvinnslu og stefnt aš žvķ aš afhending raforku frį fyrri 30 MW
vélasamstęšunni hefjist 1. október 1998 og frį žeirri sķšari 1. janśar 1999. Fyrst um sinn fer öll
orkan til stórišju en 1. mars 2001 hefst sala til Rafmagnsveitu Reykjavķkur og frį 2008 til 2018
skiptist orkusalan til helminga milli Rafmagnsveitunnar og stórišju. Umsókn um virkjanaleyfi er nś
til mešferšar ķ išnašarrįšuneytinu og standa vonir til žess aš žaš fįist innan tķšar. Jafnframt žessu
er unniš aš stękkun varmaorkuversins į Nesjavöllum śr 150 MW ķ 200 MW og eru įętluš verklok
žess hluta ķ okt. 1997.

Tilboš ķ byggingu nżs stöšvarhśss aš Nesjavöllum voru opnuš 2. aprķl sl. og įtti Įrmannsfell hf.
lęgsta tilbošiš, 347.968.000 kr., sem er um 74% af kostnašarįętlun. Žį voru opnuš tilboš ķ 132
kV rofabśnaš virkjunarinnar og var lęgsta tilbošiš frį Elin Hoec High Voltage, 62.150.829 kr. en
kostnašarįętlun var 105.000.000 kr. Yfirferš tilbošanna er ólokiš. Aš sögn Alfrešs Žorsteinssonar,
formanns stjórnar Innkaupastofnunar Reykjavķkurborgar, hefjast framkvęmdir viš stöšvarhśsiš ķ
aprķllok.

Borgarstjóri benti į aš jafnt tilbošin ķ stöšvarhśsiš sem og ķ vélasamstęšuna gęfu ekki tilefni til aš
óttast žį ženslu sem spįš hefur veriš. "Ef žensluįstand vęri komiš vęrum viš vęntanlega aš sjį
talsvert hęrri tölur og ž.a.l. dżrari virkjun og ekki eins aršbęra og viš getum gert okkur vonir um
nś."

Deilt um lögsögu fjįrmįlarįšuneytisins
Eftir aš fyrir lį tillaga frį Innkaupastofnun Reykjavķkurborgar um aš taka tilboši frį Mitsubishi kęrši
umbošsmašur japanska fyrirtękisins Sumitomo, sem įtti lęgra tilboš ķ vélasamstęšuna,
mįlsmešferšina til fjįrmįlarįšuneytisins og hefur kęrunefnd śtbošsmįla mįliš nś til athugunar.
Deilt hefur veriš um hvort fjįrmįlarįšuneytiš hafi lögsögu ķ mįlinu.

"Aš žvķ gefnu aš fjįrmįlarįšuneytiš hafi yfirleitt lögsögu ķ mįlinu ­ sem viš teljum raunar ekki ­ žį
hefur žaš lögum samkvęmt rétt til aš stöšva framkvęmdir fram aš žeim tķma žegar samningur er
kominn į milli bjóšanda og verkkaupa, en eingöngu fram aš žeim tķma," segir borgarstjóri. "Eftir aš
komiš er aš mati į tilbošum er žaš ekki rįšuneytisins aš skipta sér af žvķ, rįšuneytiš getur aldrei
sagt verkkaupa aš hann skuli taka einu tilboši fremur en öšru."

Į hinn bóginn segir borgarstjóri ljóst aš menn eigi rétt į aš sękja mįl sķn fyrir dómstólum, telji žeir
aš į sér sé brotiš, en žį eigi aš fara eftir hefšbundnum dómstólaleišum en ekki gegnum
fjįrmįlarįšuneytiš. Ķ versta falli gęti borgin žurft aš greiša fjįrsektir, sem aš mati borgarstjóra
nęmu žeim kostnaši sem bjóšandi hefur haft af žvķ aš senda inn tilbošiš.




Žrķr feršažjónustuašilar skipuleggja feršir ķ Fjöršur og į Lįtraströnd

Gist ķ neyšarskżlum SVFĶ įn leyfis

SLYSAVARNAFÉLAG Ķslands į žrjś neyšarskżli ķ Fjöršum og į Lįtraströnd og hefur
Björgunarsveitin Ęgir į Grenivķk haft umsjón meš žeim. Skżlin hafa veriš mikiš notuš af feršafólki
til fjölda įra, lengi vel af fólki sem feršašist į eigin vegum, en ķ seinni tķš hafa feršažjónustuašilar
sem gert hafa śt į svęšin veriš žar fyrirferšarmiklir.

Jónas Baldursson, formašur Björgunarsveitarinnar į Grenivķk, segir aš į lišnum įrum hafi veriš
nokkuš um įrekstra ķ hśsunum og hann telur hęttu į enn frekari įrekstrum ķ sumar. "Viš vitum žó
aš feršažjónustuašilarnir sem selja feršir į svęšin hafa skipulagt feršir sķnar žannig aš sķšur komi
til įrekstra ķ hśsunum. Mér er žó ekki kunnugt um aš feršažjónustuašilarnir hafi leyfi til aš nota
hśsin og žvķ sķšur aš selja feršir į svęšin meš gistingu ķ hśsum SVFĶ eins og tķškast hefur."

Ekki gistiheimili fyrir śtlendinga
Esther Gušmundsdóttir, framkvęmdastjóri SVFĶ, segir žaš stefnu félagsins aš reka neyšarskżli og
upphaflega voru žetta skipbrotsmannaskżli fyrir sjófarendur sem lentu ķ erfišleikum eša
sjįvarhįska. "Menn hafa veriš ansi fślir yfir žvķ aš viš skulum ekki leyfa śtlendingum aš nota skżlin
sem gistiheimili. Hins vegar er ljóst aš viš žurfum aš bregšast viš breyttum ašstęšum og mešal
žess sem veriš er aš skoša, er hvort viš eigum ekki aš taka nišur eitthvaš af skżlunum okkar. Žaš
er veriš aš meta žörfina, félagiš į um 70 skżli um allt land en innan félagsins eru mjög skiptar
skošanir um hvaš eigi aš gera."

Esther segir aš félagiš geti ekki fariš śt ķ žaš aš leigja skżlin og haft žannig tekjur af žeim, žar sem
slķkt myndi lķka žżša śtgjöld į móti. Hśn segir aš mörg skżlin séu ekki upp į marga fiska en žau
séu skjól ķ vondum vešrum.

Fyrstir koma fyrstir fį
Stefįn Kristjįnsson į Grżtubakka II ķ Grżtubakkahreppi hefur rekiš feršažjónustu til fjölda įra og
hann hefur skipulagt feršir į Lįtraströnd og ķ Fjöršur. Hann segir aš ekki sé hęgt aš leigja skżlin
śt, žar sem ekki hafa veriš samstaša um slķkt innan SVFĶ. "Og į mešan žetta įstand varir, eru
hśsin žarna og opin og fyrstir koma fyrstir fį. Žetta er mjög bagalegt fyrir heimamenn sem eru aš
reyna aš byggja hér upp feršažjónustu. Ég hef žvķ breytt mķnum auglżsingum um feršir į žessi
svęši og tek fram aš gist verši ķ tjöldum. Ég get ekki lofaš žvķ sem ég get ekki stašiš viš. Žetta
veldur vissum erfišleikum žvķ göngufólk vill miklu frekar sofa ķ hśsum en tjöldum."

Kyrršin hverfur meš fjöldanum
Fyrirtęki Stefįns, Pólarhestar, hefur starfaš frį įrinu 1985 og fyrstu įrin var hann eini ašilinn sem
stóš fyrir skipulögšum feršum į žessi svęši. "Žessi vandręši byrjušu fyrir um žremur įrum, um
leiš og fleiri fóru aš standa fyrir skipulögšum feršum, auk žess sem fólki į eigin vegum fór einnig
fjölgandi. "Menn eru alltaf aš leita aš kyrršinni, en hśn hverfur žegar allir finna hana į sama staš,"
segir Stefįn.

Auk Pólarhesta standa Fjöršungur į Grenivķk og Höldur į Akureyri fyrir skipulögšum feršum ķ
Fjöršur og į Lįtraströnd. Žessir žrķr ašilar hafa gert samkomulag sķn ķ milli aš vera ekki į svęšinu
į sama tķma.




Nżstofnuš Nįttśruvernd rķkisins

Jafnvęgi nįttśruverndar og nįttśrunżtingar

NĮTTŚRUVERND rķkisins leggur įherslu į öfgalaus višhorf, fagleg vinnubrögš og jafnvęgi milli
nįttśruverndar og nżtingar nįttśruaušlinda. Žetta kom fram ķ mįli Sigmundar Gušbjarnasonar,
prófessors og formanns stjórnar Nįttśruverndar rķkisins, į blašamannafundi nżlega, žar sem
starfsemi hennar, stefnumörkun og verkefni voru kynnt.

Lögbundiš hlutverk nżstofnašrar Nįttśruverndar rķkisins, sem tók til starfa 1. janśar sl., er aš gęta
hagsmuna nįttśrunnar og fjalla um framkvęmdir og mešferš į nįttśru Ķslands. Stofnuninni er ętlaš
aš framfylgja efni nįttśruverndarlaganna ķ umboši umhverfisrįšherra. Nįttśruverndarrįš breytir um
form og hlutverk. Ķ žvķ sitja nś nķu manns ķ staš sjö įšur og er hlutverk žess aš stušla aš almennri
nįttśruvernd og fjalla um hvašeina er lżtur aš nįttśruvernd. Rįšiš er umhverfisrįšherra til rįšgjafar
um nįttśruverndarmįl og veitir Nįttśruvernd rķkisins, sem er framkvęmdaašilinn, faglega rįšgjöf.

Verkefni Nįttśruverndar rķkisins eru skżrš ķtarlega ķ lögunum en ķ megindrįttum mį segja aš
hlutverk stofnunarinnar sé aš framfylgja fyrstu grein laganna, žar sem markmišum nįttśruverndar er
lżst. Žar segir: "Tilgangur žessara laga er aš stušla aš samskiptum manns og nįttśru, žannig aš
ekki spillist aš óžörfu lķf eša land, né mengist sjór, vatn eša andrśmsloft. Lögin eiga aš tryggja eftir
föngum žróun ķslenskrar nįttśru eftir eigin lögmįlum, en verndun žess sem žar er sérstętt eša
sögulegt. Lögin eiga aš aušvelda žjóšinni umgengni viš nįttśru landsins og auka kynni af henni."

Óhlutdręgar umsagnir į vķsindalegum grunni
Kristjįn Geirsson, settur forstjóri Nįttśruverndar rķkisins ķ leyfi Ašalheišar Jóhannsdóttur, śtskżrši
žessi vķštęku markmiš nįnar og benti į aš ķ raun kęmu flestar stęrri framkvęmdir og starfsemi ķ
landinu til umsagnar hjį Nįttśruvernd rķkisins. Til žess vęri ętlast aš umsagnir stofnunarinnar
vęru óhlutdręgar og byggšar į vķsindalegum grunni og legši hśn metnaš sinn ķ aš svo yrši.

Verkefnum stofnunarinnar mį aš sögn Kristjįns skipta ķ tvo meginflokka; afgreišslur og
langtķmaverkefni.

Mešal stęrri mįla sem koma til afgreišslu Nįttśruverndar rķkisins į nęstu vikum og mįnušum eru
Ašalskipulag Reykjavķkur, frummat į umhverfisįhrifum magnesķumverksmišju į Reykjanesi og
skipulag į hįlendi Ķslands.

Langtķmaverkefnin rįšast af žörf og fjįrveitingum. Umfang žeirra er breytilegt en stjórnast m.a. af
žeim tķma sem fer ķ afgreišslur erinda, umsagnir og eftirlit. Mešal helstu langtķmaverkefna mį nefna
umsjón og rekstur žjóšgarša og annarra frišlżstra svęša, frišlżsing svęša, verndarįętlanir,
skrįning nįttśruminja og almenn fręšsla um nįttśruvernd.

Mešal verkefna sem į döfinni eru į žessu fyrsta starfsįri Nįttśruverndar rķkisins er įtak ķ fręšslu
og kynningu į nįttśruvernd. Sigrśn Helgadóttir, lķffręšingur og kennari, hefur sett upp vefsķšur um
nįttśruvernd ķ samstarfi viš Gagnasmišju KHĶ og er nś aš hefjast handa viš aš semja
kennsluleišbeiningar um vefsķšurnar fyrir grunnskóla.

Ķ tilefni žess aš į hausti komanda verša lišin 30 įr frį stofnun žjóšgaršsins ķ Skaftafelli er
fyrirhuguš rįšstefna um nįttśru og sögu Skaftafells og nįgrennis ķ maķ nk. og munu umbrotin ķ
Vatnajökli og į Skeišarįrsandi skipa žar mikilvęgan sess.




Erfišar ašstęšur viš björgun Žjóšverja

Nķstingskuldi og mjög hvasst

ERFIŠAR ašstęšur torveldušu björgun tveggja Žjóšverja af Vatnajökli į mįnudag og žurftu žeir
įsamt björgunarmönnum sķnum, starfsmönnum Jöklaferša į Höfn, mešal annars aš ganga ķ
blindbyl og miklum kulda ķ į sjötta tķma.

"Frostiš var svo mikiš aš vélslešarnir stöšvušust um kķlómetra frį žeim staš sem viš sóttum
Žjóšverjana į og viš gengum rķflega tķu kķlómetra ķ erfišu fęri. Viš sukkum ķ snjóinn og žaš var
gaddgrimmdarfrost. Kuldinn var svo mikill aš žaš ķsaši framan ķ okkur," segir Sigursteinn
Brynjólfsson sem sótti feršalangana įsamt félaga sķnum, Žórarni Ólafssyni.

Sigursteinn segir aš ekki hafi tekiš langan tķma aš finna mennina en žegar halda hafi įtt til baka
hafi vélarnar stöšvast og mešal annars frosiš ķ blöndungi. "Žarna var brjįlaš rok og skafrenningur,
žannig aš skyggniš var ekki meira en um metri. Ég hugsa aš vindstigin hafi veriš um nķu og meš
vindkęlingu hafi frostiš veriš um žrjįtķu stig," segir Sigursteinn.

Žeir bįru farangur Žjóšverjanna fyrir utan skķšabśnaš og juku klyfjarnar į erfišleikana. Skömmu
fyrir klukkan 21 komust žeir ķ skįla Jöklaferša. Ķ sama mund hafi björgunarsveitarmenn frį Höfn ķ
Hornafirši komiš aš og ašstošaš viš aš koma mönnum til byggša.

Žjóšverjunum varš aš eigin sögn ekki meint af volkinu fyrir utan fyrsta stigs kal į höndum. Žeir
komu hingaš til lands 1. maķ og hyggjast dveljast til 18. maķ nęstkomandi. Žeir eru 26 įra og 32
įra gamlir og hafa talsverša reynslu af fjalla- og jöklaferšum, mešal annars ķ austurrķsku Ölpunum
žar sem sį eldri žeirra, Andreas Stark, hefur starfaš sem leišsögumašur. "Žetta var erfitt ęvintżri
og ég įtti ekki von į aš erfišleikarnir yršu svona miklir ķ ljósi reynslu minnar. En vešur breytist hér
miklu hrašar en į žeim slóšum sem ég žekki til og jökullinn var erfišur višureignar," segir Stark.

"Į tveggja tķma fresti žurftum viš aš fara śt śr tjaldinu til aš moka snjó frį innganginum svo aš hann
lokašist ekki. Snjórinn var mikill og tjaldiš var aš kikna undan žunganum," segir hann. "Žetta var
hręšilegt en ég held ekki aš viš höfum veriš ķ tvķsżnu. En ef viš hefšum hins vegar ekki óskaš
ašstošar hefšum viš įn efa veriš aš stofna öryggi okkar ķ voša og hjįlparbeišnin byggšist į žvķ
mati."




Aukin tölvuskrįning hjį Oršabók Hįskólans

Gefur fęri į margs konar śrvinnslu

TÓLF stśdentar unnu į sķšasta įri į vegum Oršabókar Hįskólans viš innslįtt į tölvu į
notkunardęmum ķ ritmįlssafni Oršabókarinnar. Er ritmįlssafniš ašalsafn stofnunarinnar en hin tvö
eru talmįlssafn og textasafn. Meš tölvuskrįningunni gefst fęri į margs konar śrvinnslu į
dęmunum.

Žessar upplżsingar koma fram ķ nżlegri įrsskżrslu Oršabókar Hįskólans fyrir sķšasta įr. Alls telur
ritmįlssafn Oršabókarinnar 2,2 milljónir sešla og hefur žvķ efni veriš safnaš allt frį įrinu 1540 fram į
žennan dag. Lengst af var orštekiš efni skrifaš į sešla en ķ dag er žaš tölvuskrįš jafnharšan.
Lżšveldissjóšur styrkti innslįtt į notkunardęmum ritmįlssafnsins meš 18 milljóna króna framlagi
įrin 1995­97 og unnu 12 stśdentar viš žann innslįtt lengri eša skemmri tķma ķ fyrra. Höfšu veriš
slegin inn rśmlega 450 žśsund dęmi, a-g, og af žeim höfšu rśmlega 60 žśsund veriš tengd
ritmįlsskrįnni ķ gagnasöfnum stofnunarinnar. Eru žau žar meš ašgengileg öllum į tölvuneti.

Žį hefur Oršabókin leitaš til Morgunblašsins ķ žvķ skyni aš fį aš nżta blašiš til dęmaleitar og bęta
meš žvķ söfnin. Segir ķ skżrslunni aš komin sé góš reynsla į žaš og aš mikill fengur sé aš žessu
efni.

Annaš stęrsta safn Oršabókarinnar er svonefnt talmįlssafn meš rśmlega 250 žśsund sešlum meš
umsögnum og dęmum śr męltu mįli og hefur tölvutęk yfirlitsskrį einnig veriš gerš fyrir žaš.
Textasafn Oršabókarinnar kemur til višbótar žvķ efni sem sešlasöfnin hafa aš geyma og hafa flestir
textanna veriš fengnir frį prentsmišjum eša forlögum.




Aldagömul tengsl enn mikilvęgari

Ólafur Ragnar Grķmsson forseti Ķslands hvatti til nįinnar samvinnu Ķslendinga og Noršmanna į
öšrum degi heimsóknar sinnar til Noregs og sagši hana gera aldagömul tengsl žjóšanna enn
mikilvęgari. Ragnhildur Sverrisdóttir fylgdist meš heimsókninni, en forsetinn byrjaši daginn į
skķšagöngu.


FORSETI Ķslands, Ólafur Ragnar Grķmsson, hóf annan dag opinberrar heimsóknar sinnar til Noregs
meš žvķ aš fara į gönguskķši į Holmenkollen, hinu fręga skķšasvęši Óslóarbśa.

Ólafur Ragnar fetaši ķ fótspor nafna sķns, Ólafs V. Noregskonungs, sem oft skrapp į gönguskķši og
tók žį sporvagninn frį brautarstöšinni viš Stóržingiš. Žangaš kom Ólafur Ragnar skömmu fyrir kl. 7
ķ gęrmorgun, meš skķšin į öxlinni. Meš ķ för voru Magne Haugen konungsritari og Eišur Gušnason,
sendiherra Ķslands ķ Noregi.

Mjög milt vešur hefur veriš ķ Ósló undanfarna daga og allar götur aušar. Ólafur Ragnar var spuršur
hvort hann óttašist ekki snjóleysi, en hann sagši slķkan ótta įstęšulausan enda hefšu Noršmenn
lofaš sér snjó į Holmenkollen fyrir mįnuši og hann efašist ekki um aš žeir stęšu viš žaš.

Į Holmenkollen var vissulega snjór en mikiš haršfenni. Nokkrir forystumenn norska
skķšasambandsins tóku į móti forsetanum og bįru réttan įburš į gönguskķšin, ķ samręmi viš
fęršina. Og svo lögšu forsetinn, sendiherrann og konungsritarinn af staš.

Nęst sįst til hópsins tępri klukkustund sķšar žar sem hann lauk göngunni viš undirstöšur
skķšastökkpallsins, en žar stendur stytta af Ólafi V. konungi, föšur Haraldar Noregskonungs.
Forsetinn žįši kaffisopa og lét vel af göngunni. "Śtsżniš yfir Ósló og fjöršinn var stórkostlegt,"
sagši Ólafur Ragnar. "Mér var bent į stašinn žar sem jólatréš, įrleg gjöf frį Óslóarbśum til
Reykvķkinga, veršur höggviš nęsta desember, en žaš var įkvešiš aš lįta žaš bķša betri tķma aš
velja tré."

Ólafur kvašst vera nokkuš móšur eftir gönguna og Rolf Nyhus, framkvęmdastjóri norska
skķšasambandsins benti honum į aš hann hefši veriš tveimur mķnśtum fljótari aš ljśka göngunni en
įętlaš hefši veriš. "Ég tek žig trśanlegan, enda vil ég ekki lķta svo į aš žś segir žetta eingöngu ķ
kurteisisskyni," svaraši Ólafur Ragnar og hló viš.

Ķslenskir fjörusteinar
Dagskrį opinberrar heimsóknar tók viš aš nżju kl. 10.15, žegar forsetahjónin og norsku
konungshjónin skošušu Nśtķmalistasafniš. Į 2. hęš safnsins var žeim vķsaš ķ sal žar sem helsta
listaverkiš var fjöldi steina į gólfinu. "Žetta gętu veriš ķslenskir steinar, žaš er į žeim sami grįi
liturinn og ķ fjörunum heima," sagši Ólafur Ragnar žegar gengiš var ķ salinn. Žar reyndist hann hafa
rétt fyrir sér, žvķ verkiš Atlantic Lava Line er eftir enska listamanninn Richard Long og efnivišurinn,
178 steinar, var sóttur til Ķslands į sķšasta įri.

Auk žess aš skoša verk žekktra listamanna heimsóttu forsetahjónin lķtiš vinnuherbergi ķ safninu,
žar sem bekkur 8 įra barna var aš skapa sķna eigin list. Börnin höfšu gengiš um safniš og nś
grśfšu žau sig einbeitt yfir eigin listaverk. Žau gįfu sér žó tķma til aš fagna gestunum. Ólafi Ragnari
og Gušrśnu Katrķnu var fęrš innbundin mappa frį bekknum en ķ henni voru myndir śr skólalķfinu,
auk žess sem hvert barn hafši teiknaš eina mynd. Ólafur Ragnar lżsti sérstakri įnęgju sinni meš
skrautlega mynd af eldgosi sem einn pilturinn ķ bekknum hafši teiknaš.

Snjóflóš og Hvalfjaršargöng
Norges Geotekniske Institutt var nęst į dagskrįnni. Žar voru gestirnir upplżstir um fjölbreytt starf
stofnunarinnar, sem m.a. veitir rįšgjöf viš byggingu borpalla, hefur umsjón meš stķflugerš og öšrum
stórmannvirkjum og sérhęfir sig ķ flóšavörnum, hvort sem um er aš ręša snjóflóš eša aurskrišur.
Um 30% verkefna stofnunarinnar eru ķ žįgu erlendra ašila. Stofnunin hefur komiš viš sögu į Ķslandi,
til dęmis vegna įhęttumats og snjóflóšavarna eftir hamfarirnar į Sśšavķk og Flateyri. Žį veitir
stofnunin einnig rįšgjöf vegna jaršganganna undir Hvalfjörš. Forstjóri stofnunarinnar, Suzanne
Lacasse, sagši reynslu Noršmanna af samstarfi viš Ķslendinga mjög įnęgjulega og aš hśn
vonašist til aš žaš góša samband héldist įfram.

Aušlindir nįi aš endurnżjast
Rķkisstjórnin bauš forsetahjónunum og konungshjónunum til hįdegisveršar į Bristol hóteli ķ
mišborg Óslóar. Thorbjörn Jagland forsętisrįšherra bauš gestina velkomna. Hann rakti margvķslegt
samstarf Ķslands og Noregs, til dęmis innan EFTA og EES. Žį sagši hann aš bęši löndin nżttu
aušlindir hafsins. Sjįvarśtvegurinn vęri veigamikill žįttur ķ efnahag Ķslands og hiš sama mętti
segja um byggšir į strönd Noregs.

Forsętisrįšherrann lagši įherslu į aš nżta ętti aušlindir hafsins į žann hįtt aš žęr nęšu aš
endurnżjast. Žessum aušlindum vęri ógnaš af žeim sem veiddu meira en endurnżjašist. En žeim
vęri einnig ógnaš vegna žeirra sjónarmiša verndunarsinna aš hafna ešlilegri nżtingu.

Fjögur sviš samvinnu
Ólafur Ragnar Grķmsson nefndi ķ ręšu sinni fjögur sviš, žar sem hann sagšist telja aš samvinna
Noregs og Ķslands vęri ķ senn "ešlilegt framhald fyrri tengsla, brżnt framlag til lausnar į
fjölžjóšlegum vandamįlum og tenging okkar viš žį gerjun sem einkennir mannkyn allt."

Ķ fyrsta lagi nefndi forseti žróun lżšręšis og mannréttinda. "Margar žjóšir munu leita lišsinnis ķ žeim
efnum hjį rķkjum sem ógna engum og hafa ekki annarlega hagsmuni," sagši hann.

Ķ öšru lagi tiltók Ólafur Ragnar naušsyn vķštękrar alžjóšlegrar samvinnu um verndun umhverfis og
lķfrķkis jaršarinnar og gat sérstaklega forystuhlutverks Gro Harlem Brundtland, forvera Jaglands, į
žeim vettvangi.

Ķ žrišja lagi sagši forseti aš staša Noregs og Ķslands skapaši žeim möguleika umfram ašra til aš
leggja fram hugmyndir og greiša śr įgreiningi į sviši umręšna um žróun öryggismįla ķ Evrópu og
nżskipan frišargęslu og frišarstarfs innan Sameinušu žjóšanna.

Ķ fjórša lagi nefndi Ólafur Ragnar vaxandi mikilvęgi hins norręna samstarfsforms og
samfélagsgeršar fyrir fjölda žjóša ķ Asķu, Sušur- Amerķku og Afrķku. Hann sagšist sannfęršur um
aš įlit forystumanna frį žessum heimshlutum į norręnni samvinnu gęfi henni nżtt gildi.

"Allir žessir žęttir gera aldagömul tengsl landa okkar enn mikilvęgari žegar nżtt įržśsund gengur ķ
garš," sagši Ólafur Ragnar. "Žeir knżja einnig į um aš hvergi beri skugga į tengsl Ķslands og
Noregs. Til aš vera öšrum žjóšum fyrirmynd og nżta okkur bįšum til hagsbóta žessi tękifęri til
įhrifa og įvinnings žurfum viš aš sżna ķ verki aš viš getum leyst okkar eigin deilumįl, deilumįl sem
ekki eru stórvęgileg ķ samanburši viš žaš sem žorri annarra žjóša glķmir viš."

3-400 Ķslendingar ķ móttöku
Norska žjóšminjasafniš į Bygdöy var heimsótt aš hįdegisverši loknum. Žar skošušu gestirnir
sżningu um landkönnušinn Fridthjof Nansen, en sżningin var sett upp ķ október sl. og stendur allt til
september į žessu įri. Į sżningunni er lögš įhersla į aš sżna hinar żmsu hlišar Nansens, s.s.
vķsindamanninn, uppfinningamanninn og stjórnmįlamanninn Nansen.

Forsetahjónin tóku į móti Ķslendingum bśsettum ķ Ósló og nįgrenni sķšdegis ķ gęr og komu um
3­400 manns til móttökunnar į Grand Hotel.

Tónleikar Fķlharmónķuhljómsveitarinnar ķ Ósló hófust kl. 19.30 og voru forsetahjónin og
konungshjónin heišursgestir žar. Frį tónleikunum var haldiš ķ rįšhśs Óslóar, žar sem Per Ditlev-
Simonsen borgarstjóri tók į móti gestunum og bauš til sķšbśins kvöldveršar.

Stjórnmįlafręši og kvótakerfi
Ķ dag er sķšasti dagur hinnar opinberu heimsóknar. Įrla dags er flogiš frį Ósló til Björgvinjar. Žar
veršur safn um tónskįldiš Grieg heimsótt og stofnun um samanburšarstjórnmįlafręši. Žį mun
forseti Ķslands leggja blóm aš styttu Snorra Sturlusonar.




Tuskubrśšan Palli į landshornaflakki

Vestmannaeyjum. Morgunblašiš

TUSKUBRŚŠAN Palli var ķ heimsókn ķ Vestmannaeyjum fyrr ķ vikunni en undanfarnar tvęr vikur
hefur Palli flakkaš milli landshluta. Feršalag Palla um landiš er til komiš vegna verkefnis sem ber
heitiš Landiš okkar Ķsland og er hópvinnuverkefni um Ķsland sem fimm og sex įra börn į
leikskólanum Kjarrinu ķ Garšabę eru aš vinna. Aš sögn Jónķnu Įsgeirsdóttur, starfsmanns į
leikskólanum, kviknaši žessi hugmynd, žegar veriš var aš vinna aš verkefninu sem mišar aš žvķ aš
fręša börnin į leikskólanum um Ķsland, um aš senda tuskudśkku ķ feršalag um landiš og afla
žannig upplżsinga um hina żmsu staši sem dśkkan kęmi į. Tuskubrśša, sem fékk nafniš Palli,
var bśin feršafötum og bakpoka sem ķ er dagbók og ķ hana įtti aš fęra allt sem į daga Palla drifi.
Jónķna sagši aš męšur tveggja barna į leikskólanum vęru flugmenn hjį Flugleišum og hefšu žęr
tekiš aš sér aš sjį um aš Palla yrši komiš milli staša meš vélum Flugleiša og hefši veriš rįšgert
aš hann heimsękti alla įętlunarstaši félagsins.

Jónķna sagši aš öll börnin į leikskólanum vissu af feršalagi Palla, žótt einungis žau elstu ynnu aš
verkefninu og allir vęru spenntir aš fį fréttir af honum.

Ķ dagbókinni sem fylgir Palla sést aš hann hóf feršalag sitt 6. febrśar sl. er hann flaug meš Fokker ķ
įętlunarflugi til Akureyrar. Hann dvaldi fyrst į Akureyri en sķšan feršašist hann vķša žašan. 9.
febrśar fór hann til Vopnafjaršar og Grķmseyjar og ķ töskunni var višurkenningarskjal til stašfestingar
į aš hann hefši komiš noršur fyrir heimskautsbaug. Žann 11. lį leišin til Ķsafjaršar og degi seinna
var feršast til Kópaskers og Raufarhafnar. 13. febrśar fór Palli frį Akureyri til Egilsstaša og žašan
feršašist hann meš rśtu til Neskaupstašar meš viškomu į Reyšarfirši og Eskifirši. Ķ dagbókinni
sést aš feršin frį Egilsstöšum til Neskaupstašar tók langan tķma sökum ófęršar.

Palli staldraši lengi viš į Neskaupstaš og lenti ķ żmsum ęvintżrum. Mešal annars fór hann ķ
heimsókn um borš ķ flutningaskipiš Alexöndru frį Nassau į Bahamaeyjum og heimsótti
leikskólann Sólvelli. Į žrišjudaginn kom Palli til Eyja eftir aš hafa veriš strandaglópur ķ Reykjavķk
žar sem ófęrt var til Eyja. Fariš var meš hann ķ skošunarferš um Eyjar og hraungrżti śr Eldfelli sett
ķ tösku hans til minja um skošunarferšina. Žį var fariš meš hann ķ sundlaugina, į
Nįttśrugripasafniš og ķ heimsókn į leikskólann Kirkjugerši. Žį var fariš meš hann nišur aš höfn til
aš skoša drekkhlašna lošnubįtana. Ķ Eyjum gisti Palli hjį Laufeyju og Braga starfsmönnum
Flugleiša sem sįu um hann mešan į dvölinni ķ Eyjum stóš.

Palli hélt frį Eyjum sķšdegis į mišvikudag meš įętlunarvél Flugleiša. Jónķna Įsgeirsdóttir,
starfsmašur leikskólans Kjarrsins, sagši aš žegar Palli kęmi til Reykjavķkur yrši athugaš ķ
dagbókinni hvort hann vęri bśinn aš feršast til allra įętlunarstaša Flugleiša og ef svo vęri kęmi
hann į leikskólann meš bakpokann sinn og fariš yrši aš vinna śr žeim upplżsingum sem Palli hefur
aflaš.

Jónķna sagši aš žótt flakki Palla um Ķsland vęri nś aš ljśka vęri hann sķšur en svo hęttur aš
feršast žvķ framundan vęru feršalög til śtlanda. Nęsta verkefni sem unniš yrši aš į leikskólanum
yrši verkefni sem héti Heimurinn okkar og žį yrši Palli geršur śt af örkinni į nż til aš afla
upplżsinga. Hann fęri žvķ ķ nokkurskonar heimsreisu žvķ žį myndi hann feršast til įętlunarstaša
Flugleiša bęši ķ Evrópu og Amerķku.




Įfrżjunarnefnd samkeppnismįla stašfestir śrskurš samkeppnisrįšs vegna Póstdreifingar ehf.

Gildir ótvķrętt um Póst og sķma hf.

ĮFRŻJUNARNEFND samkeppnismįla hefur ķ öllum meginatrišum fallist į nišurstöšur og forsendur
ķ įkvöršun Samkeppnisstofnunar um erindi Póstdreifingar ehf. aš Póst- og sķmamįlastofnun hafi
misbeitt markašsrįšandi stöšu sinni ķ póstdreifingu.

Póstur og sķmi hf. kęrši įkvöršun samkeppnisrįšs sem birt var ķ desember sl. Ķ kęrunni var dregiš
ķ efa aš fyrirmęli samkeppnisrįšs samkvęmt įkvöršuninni beindust aš nżstofnušu hlutafélagi.
Fullyrt var aš megininntak allra įkvaršana, įlitsgerša og tilmęla samkeppnisrįšs sem vöršušu
Póst- og sķmamįlastofnun hafi veriš virt viš gerš frumvarps um póstžjónustu sem tekiš hafi gildi um
įramót en žį tók hlutafélagiš til starfa.

Af žeim sökum hafi hvorki veriš įstęša né grundvöllur fyrir rįšiš aš beina fyrirmęlum til eša leggja
į hlutafélagiš kvašir eins og gert hafi veriš ķ įkvöršuninni.

Ķ nišurstöšum įfrżjunarnefndarinnar segir aš kvašir sem lagšar hafi veriš į Póst- og
sķmamįlastofnun meš įkvöršun samkeppnisrįšs teljist ótvķrętt til žeirra skuldbindinga sem Póstur
og sķmi hf. tók į sķnar heršar meš gildistöku laga um stofnun hlutafélags um rekstur Póst- og
sķmamįlastofnunar 1. september 1996. Fyrirmęli tengd įkvöršun samkeppnisrįšs giltu žess
vegna tvķmęlalaust um hiš nżja hlutafélag.

Dreifingarskylda stašfest
Įfrżjunarnefndin féllst į nišurstöšur samkeppnisrįšs aš öllu leyti aš undanskildum žeim žętti
įkvöršunarinnar sem laut aš skyldu Pósts og sķma hf. um aš verša viš ósk Póstdreifingar aš dreifa
pósti į tilteknum stöšum į sömu kjörum og samkeppnishluti Pósts og sķma hf. nżtur.

Nefndin telur, meš vķsan til grunnreglna samkeppnislaga, aš Pósti og sķma hf. sé skylt aš
framfylgja slķkri dreifingarskyldu gagnvart hverjum žeim dreifingarašila sem žess óskar.




Samningur um kaup Danakonungs į Reykjavķk kominn til Ķslands

Reykjavķk seld fyrir žrjįr jaršir

Kaupbréf fyrir Reykjavķk er mešal žeirra ķslensku handrita sem danska varšskipiš Vędderen
flutti frį Įrnastofnun ķ Kaupmannahöfn į žrišjudag. Bréfiš er skrįš į skinn į Bessastöšum 1615 og
birtist sjónum almennings von brįšar į sżningu stofnunar Įrna Magnśssonar.


STEFĮN Karlsson forstöšumašur stofnunar Įrna Magnśssonar segir aš mešal žessara fornbréfa
sem stofnunin hefur nś fengiš ķ hendur sé grķšarlegur fjöldi bréfa sem aldrei hafi veriš prentuš.
Kaupsamningurinn um Reykjavķk sé eitt žeirra.

Skemmtilegt bréf
"Žótt žetta bréf sé kannski ekki merkilegra en żmis önnur, er žaš sérstaklega skemmtilegt vegna
innihaldsins. Žarna hafa óvenju margir stašir sem koma viš sögu skipt um hlutverk, eins og
Bessastašir sem hżsti žį danskan höfušsmann en er nś nśverandi forsetasetur og Laugarvatn sem
sķšar varš skólasetur."

Stefįn segir vitaš aš Danakonungur hafi eignast Reykjavķk į žessum tķma samkvęmt fyrri
heimildum. "Kaupin fóru fram milli Herlufs Daa höfušsmanns fyrir hönd konungs og žeirrar frómu
dįindiskvinnu Gušrśnar Magnśsdóttur meš samžykki sona hennar. Gušrśn var ekkja eftir Narfa
Ormsson lögréttumann.

Meš kaupsamningnum selur Gušrśn 50 hundruš ķ Reykjavķk meš kirkjueign sinni, en įšur hafši
konungur eignast 10 hundruš ķ Reykjavķk, sem var 60 hundraša jörš. Į móti fékk Gušrśn jarširnar
Laugarvatn ķ Grķmsnesi, Bakka į Kjalarnesi og Kišafell ķ Kjós. Fimm vottar eru nefndir, sem sagšir
eru hafa sett handskriftir sķnar undir bréfiš og į žaš trślega viš annaš eintak af kaupsamningnum,
žvķ aš undir žessu eru ekki undirskriftir heldur hafa žrķr menn stašfest žaš meš hangandi innsiglum.

Annaš varšveittu innsiglanna er meš fangamarkinu L.R., og einn vottanna er nefndur Laures
Rasmusson en žaš mun vera Lauritz Rasmussen umbošsmašur," segir Stefįn.

Hann segir aš lög um aš gera skyldi skriflega samninga um öll meiri hįttar kaup hafi veriš sett meš
Jónsbók įriš 1281. Žau įtti aš votta meš innsiglum og tķškašist ekki aš setja
eiginhandarundirskriftir ķ stašinn fyrr en um 1600. Žśsundir bréfa um kaup séu varšveitt, sum ķ
frumriti en önnur ķ uppskriftum.

Neyddur til aš selja
Ķ grein sr. Žóris Stephensen ķ ritröšinni Landnįm Ingólfs kemur mešal annars fram aš žegar
verslunareinokun komst į įriš 1602 varš Hólmskaupstašur verslunarmišstöš stórs svęšis viš
innanveršan Faxaflóa og žvķ hafi veriš ešlilegt aš konungsvaldiš hefši įhuga į aš eignast Reykjavķk
eša ķtök žar.

"Lauritz Krus var höfušsmašur į Bessastöšum um 1590. Hann mun hafa sótt žetta mįl mjög fast,
en ķ óžökk Narfa, sem var aš reyna aš tryggja sér alla Reykjavķk. Narfi varš žó aš lįta undan.
Heimildir segja, aš hann hafi grįtandi jįtaš af sér 10 hundrušum śr landi Vķkur, var enda hótaš meš
gapastokki, ef hann neitaši," segir sr. Žórir.

Ekki er tališ ósennilegt aš Gušrśn hafi bśiš um tķma ķ Reykjavķk eftir lįt Narfa, ķ ljósi žess hversu
seint stašfesting konungs į kaupunum kom. Samkvęmt fyrirliggjandi heimildum var Narfi enn į lķfi
1607, en hann hafši fengiš stęrstan hluta Reykjavķkur ķ arf eftir föšur sinn, Orm Jónsson
lögréttumann og sżslumann. Bręšurnir Jón og Žóršur Įsbjörnsson įttu 20 hundruš ķ Reykjavķk
sem Munkažverįrklaustur hafši įšur įtt, en seldu Narfa sinn hlut 1569.

Kaupin voru hins vegar umdeild žvķ Pįll Vigfśsson lögmašur į Hlķšarenda var talinn eigandi og viš
skipti į bśi hans 1570 kom Engey, Laugarnes og svokallašur Vķkurpartur fyrir Seltjarnarnes ķ hlut
Önnu, systur Pįls, kenndri viš Stóru-Borg. Endanleg nišurstaša ķ mįliš fékkst aš sögn Žóris ekki
fyrr en į Öxarįržingi įriš 1602.

Stefįn kvešst efast um aš kaupsamningurinn hafi nokkurn tķma veriš formlega ógiltur, en jöršin hafi
hins vegar komist ķ eigu ķslenska rķkisins um leiš og ašrar eignir Danakonungs.

Innréttingar į konungsjörš?
"Hafnarfjöršur var meiri verslunarstašur į žessum tķma og mašur hefur heyrt aš ekki hafi veriš
sjįlfsagt mįl aš Innréttingar Skśla Magnśssonar fógeta risu ķ Reykjavķk. Ég hef veriš aš velta žvķ
fyrir mér hvort ein įstęša žess aš Innréttingarnar hafi veriš settar nišur ķ Reykjavķk hafi veriš sś aš
konungur įtti jöršina," segir hann.




Kostnašur af flutningi Reykjavķkurflugvallar talinn į milli 1,7 og 4,1 milljaršur

Nśverandi stašsetning talin hagkvęmari

LĶKLEGT žykir aš žjóšhagslegur kostnašur af flutningi Reykjavķkurflugvallar sé umfram įbata, og er
hann talinn nema į milli 1,7 til 4,1 milljöršum króna, ef marka mį nišurstöšur skżrslu
Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, sem hśn hefur unniš samkvęmt samningi viš Borgarskipulag
Reykjavķkur og Flugmįlastjórn. Įreišanleiki žessarar nišurstöšu er žó żmsum fyrirvörum hįšur.

Ķ skżrslunni er mišaš viš aš flug myndi dragast saman um 20% ef til flutnings kęmi og tęplega
300 störf myndu flytjast frį höfušborgarsvęšinu. Mišaš er viš žriggja įra framkvęmdatķma viš
nżjan flugvöll og starfsemi ķ aldarfjóršung, eša samtals 28 įr.

Flutningur dżrari
Aš sögn Tryggva Žórs Herbertssonar, forstöšumanns Hagfręšistofnunar, er reynt meš skżrslunni
aš bera saman nśverandi starfsemi į Reykjavķkurflugvelli mišaš viš óbreytta stašsetningu og aš
hluti nśverandi starfsemi, ž.e. innanlandsflug, ferju- og millilandaflug, flytjist til Keflavķkur. Einkaflug,
kennslu- og ęfingaflug verši hins vegar flutt į nżjan flugvöll sem verši ķ nįgrenni Reykjavķkur.

Ķ skżrslunni kemur fram aš višbótarkostnašur viš uppbyggingu og rekstur mannvirkja į nżjum staš,
kęmi til flutnings, myndi nema į milli 400 og 1.800 milljónum króna. Flutningur hefši jafnframt ķ för
meš sér lengri feršatķma fyrir žį sem feršast meš innanlandsflugi og skiptir aukin fjarlęgš til
flugvallar mestu mįli ķ žvķ sambandi. Višbótarkostnašur af žeim sökum er talinn nema į milli 2,4 og
3,6 milljöršum króna.

Flutningur vallarins myndi leiša til žess aš hęttan samfara nśverandi stašsetningu hyrfi, sem telst
til įbata. Skżrsluhöfundar telja aš į 25 įra tķmabili megi reikna meš vęntanlegum fjölda flugslysa
į höfušborgarsvęšinu utan flugbrauta u.ž.b. 3,6 slys. Žjóšhagslegur kostnašur vegna tjóns į jöršu
nišri sé hins vegar talinn óverulegur mišaš viš annan kostnaš.

Einnig er bent į aš aukin slysahętta vegna lengri akstursvegalengdar ķ kjölfar flutnings
Reykjavķkurflugvallar sé talin efnahagslega miklu veigameiri en vęntanlegt tjón vegna flugslysa.
Kostnašur af žeim sökum er talin geta numiš į milli 600 og 800 millj. kr.

Óžęgindi ekki metin
Ķ skżrslunni kemur fram aš um 21% ķbśa, eša um 11 žśsund manns, ķ hverfum ķ nįgrenni
Reykjavķkurflugvallar telja sig verša fyrir einhverjum óžęgindum vegna umferšar um hann.
Stofnunina hafi hins vegar skort gögn og ekki haft bolmagn til aš afla naušsynlegra gagna til aš
meta kostnaš vegna vegna žessara óžęginda. Żmislegt bendi žó til aš aš sį kostnašur kunni aš
vera umtalsveršur.

Skżrsluhöfundar benda ennfremur į aš unnt sé aš nżta žaš land sem nś er undir flugvallarstarfsemi
til annarra žarfa og meta nśvirši landsins į 2,0 til 3,4 milljarša króna. Žį er einkum horft til
hśsbygginga og śtivistarsvęša, aš frįdregnum kostnaši viš aš bśa landiš til byggingar. Frį žessari
fjįrhęš myndi sķšan dragast kostnašur vegna stofnbrautarframkvęmda og er hann talinn geta
numiš į milli 800 til 1.100 milljónum króna.

Óljóst gagnvart Reykvķkingum
Tryggvi segir aš mišaš viš nešri mörk žessa mats, viršist žvķ óhagkvęmt aš flytja
flugvallarstarfsemina en hagkvęmt mišaš viš efri mörk. "Vegna žessarar óvissu er ekki unnt aš lķta
svo į aš greiningin feli ķ sér ótvķręša nišurstöšu um hvort flutningur flugstarfseminnar frį Reykjavķk
sé hagkvęmur kostur fyrir Reykvķkinga eša ekki," segir Tryggvi.

Bśiš er aš kynna skżrsluna ķ flugrįši og borgarrįši og segist Žorgeir Pįlsson flugmįlastjóri telja aš
um faglegt innlegg ķ umręšu um hugsanlegan flutning sé aš ręša, sem stašfesti žį trś hans aš
nśverandi stašsetning sé heppileg.




Įhersla lögš į umhverfismįl ķ endurskošušu Ašalskipulagi Reykjavķkur 1996­2016

Hętt viš mislęg gatnamót viš Kringlumżrarbraut og Miklubraut

Borgaryfirvöld hafa samžykkt aš sękja um heimild til skipulagsstjórnar rķkisins til aš auglżsa
endurskošaš Ašalskipulag Reykjavķkur 1996­2016. Tillögurnar verša kynntar fyrir borgarbśum ķ sex
vikur og aš žeim loknum er veittur tveggja vikna frestur til aš skila inn athugasemdum.


MISLĘG gatnamót į mótum Miklubrautar ­ Skeišarvogs og Réttarholtsvegar, eru mešal helstu
umferšarmannvirkja, sem įętlaš er aš rķsi samkvęmt tillögum aš endurskošušu Ašalskipulagi
Reykjavķkur 1996­2016. Fram kemur aš hętt er viš mislęg gatnamót viš Miklubraut ­
Kringlumżrarbraut. Stęrsta verkefniš er brś yfir Kleppsvķk, milli Sębrautar og Gufuneshöfša. "Viš
įkvįšum aš vera meš nżjar įherslur og nżja framtķšarsżn og hafa umhverfismįlin aš leišarljósi,"
segir Gušrśn Įgśstsdóttir, formašur skipulagsnefndar.

"Viš teljum aš gott umhverfi sé besta framlag okkar til komandi kynslóša," sagši Gušrśn. "Viš
höfum skrifaš undir Rķó-samkomulagiš og skuldbundiš okkur til aš sinna umhverfismįlum, loft- og
hljóšmengun og skila landinu okkar jafngóšu og viš tókum viš žvķ. Žetta er erfitt en viš viljum freista
žess aš setja žessa stefnu fram." Gušrśn nefndi sem dęmi fyrirhugašan stokk į Miklubraut, žar
sem mikiš hefur veriš kvartaš undan loft- og hljóšmengun en tališ er aš 4% ķbśša ķ borginni bśi viš
hjóšstyrk sem er fyrir ofan įsęttanleg mörk. Sagši hśn aš į sama hįtt hafi veriš tekin įkvöršun
um aš falla frį mislęgum gatnamótum viš Miklubraut og Kringlumżrarbraut.

Ekki žörf fyrir Fossvogsbraut
"Ég vil einnig nefna aš ķ žessari framtķšarsżn leggjum viš nišur Hlķšarfót en žaš er gata sem hefur
veriš inni į skipulagi į undanförnum įratugum," sagši hśn. "Viš viljum ekki leggja hana en meš žvķ
getum viš frišaš Fossvogsbakkana, sem eru nįttśruperlur, auk žess sem tengslin milli
Nauthólsvķkur og Öskjuhlķšar verša ekki eyšilögš. Žaš skiptir verulegu mįli aš okkar mati žegar
skolpmįlin verša komin ķ lag og Nauthólsvķkin veršur aftur hęf til sjóbaša. Viš höfum žvķ ekki žörf
fyrir Fossvogsbrautina en žar sem žetta er skipulag til įrsins 2016, žį er žar gert rįš fyrir
sporbundinni almenningsumferš meš sporvagni eša einteinungi." Įkvöršunin um aš fella nišur
Hlķšarfót og Fossvogsbraut hefur ķ för meš sér aš endurskoša veršur deiliskipulag
Reykjavķkurflugvallar en gert er rįš fyrir vęntanlegri flugstöšvarbyggingu viš Hlķšarfót.

Vegna landfręšilegra ašstęšna er tališ heppilegt aš gera mislęg gatnamót į mótum Miklubrautar,
Skeišarvogs og Réttarholtsvegar. Ennfremur veršur gert rįš fyrir göngum fyrir hjólandi og gangandi
umferš viš gatnamótin. Ašrar framkvęmdir eru breikkun Vesturlandsvegar, Miklubrautar og
Sębrautar, undirgöng į Miklubraut viš Noršurmżri, žar sem ķbśšabyggš er nęst götunni og aš
Hringbraut viš Landspķtalann verši fęrš ķ įtt aš Umferšarmišstöšinni. Ekki veršur žrengt aš
helgunarsvęšum Miklubrautar og Kringlumżrarbrautar vegna mögulegra umbóta į gatnamótunum ķ
framtķšinni. Lagt er til aš mislęg gatnamót verši viš Sundabraut til móts viš Įburšarverksmišjuna, į
gatnamótunum viš Vesturlandsveg ­ Hallsveg, į gatnamótunum viš Breišholtsbraut ­
Sušurlandsveg, į Sušurlandsvegi viš Noršlingaholt, į gatnamótunum viš Selįsbraut ­ Noršlingaholt
og į Sušurlandsvegi viš Hólmsheiši.

Žverun viš Kleppsvķk
Stęrsta verkefniš ķ ašalgatnakerfinu er žverun Kleppsvķkur milli Sębrautar og Gufuneshöfša til aš
nį betri tengslum milli Grafarvogs og Borgarholtshverfa viš vesturhluta borgarinnar. Undirbśningur er
į frumstigi, žaš er gagnaöflun og hönnun į mögulegri veglķnu en ekki hefur enn veriš įkvešiš hvort
um brś eša botngöng veršur aš ręša. Ašalóvissan er um heppilega stašsetningu fyrir tengingu viš
Sębraut en austan Kleppsvķkur veršur landtaka į sorpfyllingu ķ Gufunesi. Įętlaš er aš
framkvęmdir hefjist eftir 3­4 įr.

Leirvogur frišašur
Frį Gufunesi er gert rįš fyrir tengingu yfir ķ Geldinganes um Eišsvķk en įhersla er lögš į aš gerš
verši flutninga- og išnašarhöfn ķ Eišsvķk og hefur athafnahverfiš į Geldinganesi veriš stękkaš mišaš
viš fyrri tillögur. "Viš įkvįšum aš flytja ašalumferšina inn į Geldinganesiš, svo hęgt yrši aš friša
Leirvoginn," sagši Gušrśn. "Viš höfum įkvešiš aš taka Geldinganesiš frį til sķšari nota og žį veršur
hęgt aš taka įkvöršun um hvort žar verši atvinnu-eša ķbśšasvęši en nś er meiri įhersla lögš į
atvinnusvęši. Žaš er gķfurleg įsókn ķ atvinnusvęši ķ borginni og viš erum stöšugt aš śthluta en viš
höfum žurft aš vķsa žeim sem leitaš hafa eftir stórum lóšum ķ önnur sveitarfélög."

Borgaryfirvöld hafa samžykkt aš sękja um leyfi til skipulagsstjórnar rķkisins til aš auglżsa
endurskošaš Ašalskipulag Reykjavķkur 1996­2016. Skipulagiš veršur kynnt fyrir borgarbśum ķ sex
vikur. Tillögurnar verša til sżnis į skrifstofu Borgarskipulagsins viš Borgartśn og ķ Rįšhśsinu og
bošaš veršur til almennra funda meš borgarbśum. Aš sex vikum lišnum er veittur tveggja vikna
frestur til aš skila inn athugasemdum.




Įsakanir gegn fķkniefnalögreglunni

Rķkissaksóknari rannsaki mįliš

ŽORSTEINN Pįlsson dómsmįlarįšherra segist ekki sjį ašra leiš til aš upplżsa žęr įsakanir sem
komiš hafa fram aš undanförnu um starfsašferšir fķkniefnalögreglunnar en aš rķkissaksóknara verši
fališ aš rannsaka mįliš. Hann vill žó ekki tilkynna um endanlega įkvöršun sķna fyrr en tillögur um
žetta efni hafa veriš ręddar ķ rķkisstjórn. Žetta kom fram viš utandagskrįrumręšu sem fram fór aš
beiši Margrétar Frķmannsdóttur, Alžżšubandalagi, į Alžingi ķ gęr um žęr įsakanir sem komiš
hafa fram ķ tķmaritinu Mannlķf um meint óešlilegt samstarf fķkniefnalögreglunnar viš žekktan
fķkniefnasala.

Rįšherrann hafši žaš eftir lögreglustjóranum ķ Reykjavķk aš engir sérstakir samningar hafi veriš
geršir til aš hlķfa einstökum afbrotamönnum viš refsingum ķ skiptum fyrir upplżsingar. Žorsteinn
sagši enga įstęšu til aš vefengja lögreglustjóra ķ žessu efni.

Trśnašur lögreglu og almennings ķ hęttu
Margrét Frķmannsdóttir, og ašrir stjórnarandstęšingar, lżstu miklum įhyggjum vegna įsakananna
sem fram hafa komiš og sögšu žęr stefna trśnaši milli almennings og lögreglu ķ hęttu. Žeir
köllušu į žaš reglur yršu settar um hvort leyfa ętti upplżsingakaup lögreglu vegna afbrotamįla og
žį hvernig aš žeim yrši stašiš. Sérstaklega var bent į įbyrgš lögreglustjóra į hugsanlegum brotum
undirmanna sinna.

Rįšherrann sagši aš įriš 1983 hafi rįšuneytisstjóri dómsmįlarįšuneytisins veitti lögreglustjóranum
ķ Reykjavķk munnlega heimild til aš greiša uppljóstrunarmönnum fyrir upplżsingar sem leiddu til
žess aš lagt vęri hald į fķkniefni. Heimildin var veitt meš žvķ skilyrši aš hófs yrši gętt viš įkvöršun
upphęšanna og aš žęr fęru eftir mati lögreglustjóra hverju sinni.

Samkvęmt upplżsingum rįšherra frį lögreglunni hafa greišslurnar veriš fįtķšar og ķ samręmi viš
žau fyrirmęli sem gefin voru upphaflega. Hann sagšist nś hafa fališ rķkislögreglustjóra aš gera
tillög

Strangari vopnalög ķ undirbśningi
Margrét gagnrżndi einnig žaš aš lögreglan hefši įriš 1991 selt 24 skammbyssur, sem hętt var aš
nota, į almennum markaši. Dómsmįlarįšherra sagši aš viš söluna hefši ströngum reglum veriš
fylgt. Hann sagši einnig aš frumvarp til vopnalaga vęri til mešferšar ķ rķkisstjórn žar sem stefnt vęri
aš vopn sem žessi yršu ekki seld į almennum markaši.




Įsdķs Halla kjörin formašur SUS fyrst kvenna

"Vona aš mitt framboš verši hvatning fyrir ašrar konur"

ĮSDĶS Halla Bragadóttir, ašstošarmašur menntamįlarįšherra, var kjörin ķ embętti formanns
Sambands ungra sjįlfstęšismanna, til nęstu tveggja įra, į žingi sambandsins ķ Reykjanesbę um
helgina. Hśn er žar meš fyrsta konan til aš gegna žessu embętti ķ 67 įra sögu SUS. Sjįlfkjöriš var
ķ formannsembęttiš og žaš sama įtti viš um stjórn SUS. Hins vegar var gengiš til kosninga ķ
varastjórn. Um 120 ungir sjįlfstęšismenn tóku žįtt ķ žingstörfum og voru fjölmargar įlyktanir
samžykktar ķ lok žingsins. Ķ žeim kemur m.a. fram vilji ungra sjįlfstęšismanna til aš jafna
atkvęšisrétt til dęmis meš einmenningskjördęmum, aš hįskólanemar greiši aukinn hluta af
kostnaši viš nįm sitt, aš Hįskóli Ķslands verši geršur aš sjįlfseignarstofnun og aš fjįrhęš
barnabóta verši óhįš tekjum framfęrenda.

Ķ samtali viš Morgunblašiš segist Įsdķs Halla, ašspurš hvort kjör hennar ķ embętti formanns SUS
komi til meš aš žżša einhverjar breytingar į starfinu į nęstunni, telja mikilvęgt aš
Sjįlfstęšisflokkurinn og SUS leggi meiri įherslu į frjįlslyndi heldur en ķhaldssemina og vonast hśn
til aš SUS geti beitt sér ķ žį veru į nęstu tveimur įrum.

Įsdķs Halla bendir ennfremur į aš į nęstu tveimur įrum verši annars vegar
sveitarstjórnarkosningar og hins vegar alžingiskosningar. "Ungir sjįlfstęšismenn ętla sér aš koma
ferskir inn ķ žį umręšu sem veršur fyrir sveitarstjórnarkosningarnar nęsta vor og gera sitt besta til
žess aš stjórnmįlaumręšan verši spennandi og įhugaverš, ekki sķst fyrir ungt fólk," segir hśn.

Ekki hlynnt kynjakvóta
Žegar Įsdķs Halla er spurš aš žvķ hvort žaš hafi einhverja žżšingu aš hśn sé fyrsta konan sem sé
kjörin ķ formannsembętti SUS, segist hśn fyrst og fremst hafa gefiš kost į sér sem einstaklingur
og fengiš mjög góšan stušning, sem sannist m.a. į žvķ aš ekki hafi komiš mótframboš. "Ég vona
hins vegar aš mitt kjör sé hvatning fyrir ašrar konur og sérstaklega fyrir yngri stelpur til aš gefa sig
meira aš stjórnmįlum bęši ķ Sjįlfstęšisflokknum og ķ öšrum flokkum," segir hśn. Įsdķs Halla
segir ennfremur aš įstęša žess aš konur hafi ekki įšur veriš ķ formannsembętti SUS endurspegli
einfaldlega žaš aš konur hafi ekki veriš nęgilega įberandi hvorki ķ Sjįlfstęšisflokknum né öšrum
flokkum, ķ atvinnulķfinu eša annars stašar ķ samfélaginu. Žį bendir Įsdķs Halla į aš hvorki hśn né
ašrir ķ SUS leggi įherslu į aš konur komi inn į kynjakvóta, hvaš žį aš konum sé żtt śt ķ stjórnmįl.

Hįskólinn verši sjįlfseignarstofnun
Ķ įlyktun žingsins um menntamįl er m.a. lagt til aš leggja beri įherslu į rķkari žįtttöku
einstaklingsins viš fjįrmögnun menntunar sinnar, eftir žvķ sem ofar dregur ķ skólakerfinu. Telja ungir
sjįlfstęšismenn ešlilegt aš nemendur greiši sjįlfir aukinn hluta af kostnaši viš nįm sitt, mišaš viš
žaš sem nś sé, žar sem nemandinn sjįlfur fįi įbatann af nįmi sķnu.

Žį leggja ungir sjįlfstęšismenn til aš Hįskóli Ķslands verši geršur aš sjįlfseignarstofnun, en meš
žvķ yrši stigiš fyrsta skrefiš ķ įtt til markašsvęšingar skólans. Žeir leggja ennfremur til aš fękkaš
verši ķ hįskólarįši, ęšstu yfirstjórn Hįskólans, og aš deildarforsetar sitji ekki ķ rįšinu. Žannig verši
hęgt aš tryggja sjįlfstęša og skilvirka yfirstjórn Hįskólans. Einnig er lagt til aš breišum hópi ašila
śr žjóšlķfinu verši fališ aš tilnefna fulltrśa ķ hįskólarįš.

Ķ skattamįlum telja ungir sjįlfstęšismenn aš huga žurfi aš stušningi viš barnafjölskyldur og žį
sem séu aš kaupa sér hśsnęši ķ fyrsta sinn. "Lagt er til aš ķ staš nśverandi barnabóta- og
barnabótaaukakerfis verši fjįrhęš bóta lįtin nema fastri tölu fyrir hvert barn įn tillits til tekna
framfęrandans."

Ķ įlyktun um višskipta- og neytendamįl telja ungir sjįlfstęšismenn naušsynlegt aš draga śr
umsvifum hins opinbera ķ atvinnulķfinu, til dęmis meš śtbošum į einstökum verkefnum eša sölu
opinberra fyrirtękja. Lagt er til aš selja hlutafé rķkisins ķ fyrirtękjum sem žegar hefur veriš breytt ķ
hlutafélög til dęmis Pósti og sķma hf. og Višskiptabanka rķkisins.

Vešurstofan einkavędd
Žį er tališ mikilvęgt aš breyta hiš fyrsta rekstrarformi żmissa fyrirtękja og stofnana rķkisins sem
enn hefur ekki veriš breytt ķ hlutafélög. Žannig eigi til dęmis aš breyta Nżsköpunarsjóši
atvinnulķfsins ķ hlutafélag og selja į almennum markaši. En ungir sjįlfstęšismenn segja fulla
įstęšu til aš efast um aš stofnun žessa sjóšs eigi rétt į sér.

Ķ umhverfismįlum leggja ungir sjįlfstęšismenn įherslu į įbyrgš einstaklingsins og fyrirtękja ķ
umgengni sinni viš umhverfiš og telja aš einkavęša beri Vešurstofu Ķslands, Landmęlingar og
Skógrękt rķkisins. Žį vilja žeir fęra rekstur žjóšgarša til einkaašila og afnema opinbera styrki til
skógręktar.

Ķ samgöngu- og fjarskiptamįlum leggja ungir sjįlfstęšismenn įherslu į aš frelsi verši aukiš og
setja sig upp į móti öllum ašgeršum stjórnvalda viš hömlum į notkun alnetsins. Žį telja ungir
sjįlfstęšismenn ķ įlyktun um menningarmįl aš endurskoša beri śtvarpslögin og aš ķ nżjum lögum
skuli kvešiš į um sameiginlegt öryggishlutverk allra ljósvakamišla.

Ašalstjórn SUS nęstu tvö įrin
Eftirfarandi fulltrśar voru kjörnir ķ stjórn Sambands ungra sjįlfstęšismanna til nęstu tveggja įra:
Frį Reykjanesi: Įslaug Hulda Jónsdóttir, Bjarni Žór Eyvindsson, Böšvar Jónsson, Jónas Žór
Gušmundsson, Mįr Mįsson, Skarphéšinn Orri Björnsson og Žóršur Ólafur Žóršarson. Frį
Reykjavķk: Arnar Žór Ragnarsson, Aušur Finnbogadóttir, Įsta Žórarinsdóttir, Hanna Birna
Krisjįnsdóttir, Haraldur Johannessen, Jóhanna Marķa Eyjólfsdóttir, Siguršur Kįri Kristjįnsson,
Sigurjón Pįlsson og Žorsteinn Davķšsson. Frį Vesturlandi: Halldór Skślason. Frį Vestfjöršum:
Björgvin Arnar Björgvinsson. Frį Noršurlandi vestra: Gunnlaugur Ragnarsson. Frį Noršurlandi
eystra: Svanhildur Hólm Valsdóttir og Žóršur Rafn Ragnarsson. Frį Austurlandi: Jens Garšar
Helgason. Frį Sušurlandi: Einar Örn Arnarsson, Kristķn Ólafsdóttir og Sigmundur Sigurgeirsson.




Nżtt leišakerfi SVR tekur gildi nęstkomandi fimmtudag

Breytingar vegna óska faržega og vagnstjóra

BREYTINGAR į leišakerfi Strętisvagna Reykjavķkur taka gildi fimmtudaginn 15. maķ og er žar
ašallega um aš ręša lagfęringar į leišakerfinu sem tók gildi 15. įgśst sķšastlišinn og hefur veriš til
reynslu sķšan. Breytingarnar eru geršar ķ samręmi viš óskir og įbendingar višskiptavina SVR og ķ
samvinnu viš vagnstjóra fyrirtękisins.

Viš endurskošun leišakerfisins hefur žess veriš gętt aš stilla aksturstķma strętisvagna žannig aš
kröfum um stundvķsi verši nįš og er gert rįš fyrir aš aksturstķmi leiša verši lengdur ķ flestum
tilfellum. Žetta er fyrst og fremst gert til aš bęta stundvķsi vagna og auka öryggi meš minni hraša
žeirra, en jafnframt er leitast viš aš draga śr įlagi į vagnstjóra. Į löngum akstursleišum er gert rįš
fyrir tķmajöfnun į bįšum endastöšvum, en žaš gerir žaš aš verkum aš žegar rólegt er žurfa
vagnarnir aš tķmajafna og žegar įlag er mikiš dregur śr įhrifum seinkunar.

Nż leiš og breytingar į nokkrum leišum
Akstursleišir nokkurra leiša breytast nokkuš samkvęmt nżja leišakerfinu, ž.e. leiša 1, 3, 5, 6, 7,
14 og 115, og ein nż leiš bętist viš, leiš 9, sem tengir Įrtśn viš athafnasvęši ķ noršurbęnum.
Breytingarnar eru eftirfarandi:

Leiš 1 mun aka frį Lękjartorgi austur Hverfisgötu aš Hlemmtorgi. Fer žašan Snorrabraut,
Bergžórugötu, Barónsstķg, Egilsgötu, Snorrabraut og aš Loftleišahóteli. Ķ bakaleišinni veršur fariš
um Hringbraut, Njaršargötu og Skólavöršustķg aš Lękjartorgi. Meš žessum breytingum er komiš į
tengingu viš Hlemmtorg, frį Hlemmtorgi aš Landspķtala og Loftleišahóteli og frį
Hlemmtorgi/Loftleišahóteli aš BSĶ.

Leiš 3 mun hętta aš žjóna Bakkahverfi, fer aš Sléttuvegi og Sjśkrahśsi Reykjavķkur, hęttir akstri
um Hvassaleiti, fer Bólstašarhlķš og Stakkahlķš og fer Tśngötu og Hofsvallagötu ķ staš Sušurgötu og
Hringbrautar.

Leiš 5 mun ašeins aka Hjaršarhaga-Dunhaga-Birkimel-Hringbraut į leiš sinni frį Skeljanesi. Ķ
bakaleišinni veršur ekiš um Sušurgötu. Meš žessu er komiš til móts viš óskir ķbśa ķ Skerjafirši sem
vilja tryggja börnum sķnum örugga ferš vestur fyrir Sušurgötu og svo žeirra sem koma śr
mišborginni og ętla ķ Hįskóla Ķslands. Leiš 5 mun hętta akstri į Sléttuveg en mun žess ķ staš
aka Bśstašaveg-Kringlumżrarbraut-Listabraut-Hįaleitisbraut- Bśstašaveg. Meš žessu er komiš į
beinum tengslum śr mörgum borgarhverfum viš Kringlusvęšiš. Ašrar breytingar į leiš 5 verša žęr
aš vagninn mun aka Hólsveg og Engjaveg į leiš sinni aš Grensįsstöš.

Leiš 6 mun žjóna Bakkahverfi ķ staš leišar 3 og mun aka Flókagötu ķ staš Hįteigsvegar vestan
Lönguhlķšar. Einnig veršur aksturstķmi lengdur og vagni bętt inn į leišina. Meš žessu er vonast til
aš leišinni gangi betur aš halda réttum tķma, en mikiš įlag er į henni og hefur henni oft og tķšum
gengiš illa aš halda įętlun.

Leiš 7 mun aka aš Fossvogskapellu į leiš austur.

Leiš 9 er nż leiš sem ętlaš er aš tengja Įrtśn viš athafnasvęši ķ Noršurbę. Leišin ekur um
Skśtuvog-Vatnagarša-Dalbraut-Sundlaugaveg-Borgartśn og Kirkjusand. Meš žessari nżju leiš eiga
ķbśar ķ Grafarvogi og Įrbę kost į mun betri leiš um žetta svęši en įšur. Leišin mun ganga į
annatķma virka daga, ž.e. kl. 07­09 og 16­19.

Leiš 14 mun žjóna Borgarhverfi og Vķkurhverfi og aka Strandveg-Borgarveg-Melaveg-Strandveg-
Breišuvķk-Mosaveg aš Gullengi. Meš žessu veršur ķbśum ķ Borgarhverfi og Vķkurhverfi veitt žjónusta
og einnig munu tengslin viš Borgarholtsskóla batna. Einnig mun leišin aka um Fjallkonuveg į leiš
til mišborgar og žannig fęra Hamrahverfi betri tengingu viš verslunarmišstöš, ķžróttahśs og
félagsmišstöš.

Leiš 115 mun fara Gullengi- Mosaveg-Vķkurveg ķ staš Borgarvegar.





Eftirspurn eftir hlutabréfum ķ Samherja nķföld į viš framboš

Fyrirtękiš ķ hópi stęrstu hlutafélaga landsins

EFTIRSPURN eftir hlutabréfum ķ Samherja hf. į Akureyri varš nķföld į viš framboš. Um 6.300
einstaklingar og fyrirtęki óskušu eftir hlutabréfum ķ félaginu, samtals aš andvirši rśmlega 400
milljónir króna aš nafnverši, eša 3,6 milljaršar króna aš söluverši ķ hlutafjįrśtboši sem lauk sl.
mišvikudag. Ķ boši voru hlutabréf fyrir 45 milljónir króna aš nafnvirši, eša 405 milljónir króna aš
söluverši.

Ķ hlutafjįrśtbošinu var hęgt aš skrifa sig aš hįmarki fyrir 100 žśsund krónum aš nafnvirši og aš
lįgmarki fyrir 1.000 krónum. Žegar hlutabréfunum veršur śtdeilt mį hins vegar gera rįš fyrir aš bréf
aš nafnvirši um 7.000 krónur og söluverši um 64 žśsund krónur komi ķ hlut hvers ašila. Siguršur
Sigurgeirsson, forstöšumašur Landsbréfa į Noršurlandi segir stefnt aš žvķ aš senda śt
greišslusešla til tilvonandi hluthafa ķ lok žessarar viku.

Póstkostnašur um 1,6 milljón króna
Kostnašur Landsbréfa viš aš senda śt greišslusešil ķ pósti til žeirra 6.300 ašila sem óskušu eftir
hlutabréfum er um 220 žśsund krónur. Ķ framhaldinu eru hlutabréfin svo send til nżrra hluthafa ķ
įbyrgšarpósti og er kostnašurinn viš žaš rśmlega 1.350 žśsund krónur. Kostnašurinn viš innheimtu
hlutafjįrloforša og aš senda śt hlutabréfin er žvķ tęplega 1,6 milljónir króna.

Eftir hlutafjįrśtbošiš veršur Samherji meš allra fjölmennustu og stęrstu hlutafélögum landsins.
Fyrir śtbošiš voru hluthafar ķ Samherja 54 og fjölgar nś um 6.300. Žessu til višbótar stendur
starfsmönnum fyrirtękisins til boša aš kaupa tęplega 13 milljóna króna hlut aš nafnvirši, ķ eigu
žeirra Samherjafręnda, Kristjįns og Žorsteins Vilhelmssona og Žorsteins Mįs Baldvinssonar, į
genginu 5. Mešalfjöldi starfsmanna Samherja ķ fyrra mišaš viš heilsįrsstörf var 340. Telja mį lķklegt
aš flestir starfsmanna fyrirtękisins nżti sinn rétt og žvķ mį įętla aš fjöldi hluthafa ķ Samherja verši
nįlęgt 6.700 innan tķšar.

Markašsverš um 12,4 milljaršar króna
Eimskip er trślega stęrsta og fjölmennasta hlutafélag landsins. Hluthafar eru um 15.000 talsins og
markašsverš fyrirtękisins um 16,2 milljaršar króna. Eftir hlutafjįrśtboš Samherja mį ętla aš
hluthafar verši um 6.700, markašsverš fyrirtękisins verši um 12,4 milljaršar króna og fyrirtękiš žar
meš komiš ķ hóp stęrstu hlutafélaga landsins. Hluthafar ķ Hlutabréfasjóšnum hf. eru tęplega 7.000
og markašsverš félagsins um 3,9 milljaršar króna. Hluthafar ķ Ķslandsbanka eru um 5.570 og
markašsverš félagsins um 10,3 milljaršar króna. Hluthafar ķ Flugleišum eru tęplega 5.000 og
markašsverš fyrirtękisins um 8,5 milljaršar króna.




Samningur Hįskólans į Akureyri og Verkmenntaskólans į Akureyri

Samstarf į sviši upplżsingatękni og fjarkennslu

HĮSKÓLINN į Akureyri og Verkmenntaskólinn į Akureyri hafa komiš į fót samstarfi til aš efla
starfsemi skólanna į sviši upplżsingatękni og fjarkennslu. Samningur HA og VMA er žrišji
samstarfssamningurinn sem HA gerir į stuttum tķma en įšur hafši skólinn gert samstarfssamning
viš Hįskóla Ķslands og Tękniskóla Ķslands.

Žorsteinn Gunnarsson, rektor Hįskólans į Akureyri, og Bernharš Haraldsson, skólameistari
Verkmenntaskólans į Akureyri, undirritušu samstarfssamninginn sl. mišvikudag aš višstöddu
fjölmenni. Mešal gesta voru Björn Bjarnason menntamįlarįšherra og Gušmundur Bjarnason,
umhverfis- og landbśnašarrįšherra, og flutti Björn įvarp viš žetta tękifęri.

Samstarf skólanna felst einkum ķ eftirfarandi verkefnum; aš koma į örbylgjusambandi milli
tölvukerfa skólanna, aš hafa samstarf um żmsa žętti er varša uppbyggingu og rekstur tölvukerfa
skólanna, samnżtingu į tękjum og gögnum, samnżtingu į tenginu viš žrišja ašila įsamt
samręmingu netkerfa og hugbśnašar og innkaupa į tölvubśnaši.

Hįskólinn verši leišandi
Einnig skal unniš aš žvķ aš gera skólunum tęknilega mögulegt aš koma upp sameiginlegum
gagnabönkum og samnżta gagnasöfn žeirra eftir žvķ sem viš į. Loks aš hafa samvinnu um
uppbyggingu og framkvęmd fjarkennslu og aš vinna sameiginlega aš žróun į ašferšum og
tęknilegu umhverfi til stušnings henni.

Ķ mįli Žorsteins Gunnarssonar, rektors kom fram aš Hįskólinn į Akureyri stefnir aš žvķ aš verša
leišandi ķ notkun tölvu- og upplżsingatękni viš kennslu og rannsóknir og aš nżta žį tękni til
skilvirkari starfsemi stofnunarinnar. HA hefur nżveriš stigiš sķn fyrstu skref į sviši fjarkennslu.
Heilbrigšisdeild hįskólans er m.a. frumkvöšull ķ aš bjóša upp į meistaranįm ķ hjśkrunarfręši meš
fjarkennsluformi ķ samvinnu viš hįskólann ķ Manchester. VMA hefur hins vegar lengri reynslu į sviši
fjarkennslu.

VMA hafi frumkvęši į landsvķsu
Ķ mįli Björns Bjarnasonar menntamįlarįšherra kom fram aš Verkmenntaskólinn hefši fengiš
formlegt leyfi til fjarkennslu žann 16. maķ 1995 en slķk starfsemi hefši žį žegar hafist innan
skólans. Björn sagšist hafa hug į žvķ aš skilgreina hlutverk VMA į žann veg aš skólinn hefši til
frambśšar frumkvęši į landinu öllu į žessu sviši į framhaldsskólastigi.

"Žaš er alveg ljóst aš skólarnir standa ekki ašeins frammi fyrir žvķ aš nżta sér tęknina til aš byggja
upp starf og efla žjónustu heldur er alžjóšleg samkeppni į milli hįskóla aš fęrast inn į žetta sviš.
Skólarnir eru žvķ ekki aš keppa sķn į milli heldur aš keppa į alžjóšlegum markaši um nemendur viš
skólastofnanir erlendis," sagši Björn og bętti viš aš žvķ vęri mikilvęgt aš velta fyrir sér hvernig ętti
aš haga stefnumörkun ķ hįskólastarfi okkar meš hlišsjón af žessari žróun.

Landfręšileg landamęri yfirunnin
Bernharš Haraldsson, skólameistari VMA, lżsti fjarkennslunni og minntist žess er Pétur
Žorsteinsson, skólastjóri į Kópaskeri, hóf į sķšasta įratug aš föndra viš tölvuna sķna, breyta henni
ķ fjarkennslutölvu og tengja grunnskólana. Einnig er žeir Adam Óskarsson og Haukur Įgśstsson,
kennarar viš VMA, hófu aš kenna enska tungu meš fjarkennslu fyrir um žremur įrum. Ķ dag bżšur
VMA upp į yfir 20 nįmsgreinar, yfir 60 įfanga og hefur um 160 nemendur ķ fjarkennslu.

"Fjarkennslan er barn žessa tķma. Hśn į eftir aš vaxa śr grasi, hśn į eftir aš stękka og eflast og
hśn gefur fólki tękifęri og vinnur į alheimsvķsu. Viš höfum yfirunniš hin landfręšilegu landamęri
žess aš geta menntast. Nemendur okkar eru ekki bara į Akureyri eša koma til Akureyrar til aš
sitja ķ misskemmtilegum tķmum hjį misskemmtilegum og fróšleiksfśsum kennurum. Nś geta menn
setiš heima hjį sér og unniš verkefni sķn žegar žeim hentar best. Žaš skiptir ekki mįli hvar
nemandinn er, hann getur veriš į Saušįrkróki eša Seyšisfirši, ķ innstu dölum, śti viš sjįvarsķšuna,
eša jafnvel į togara allt noršur undir Smugu," sagši Bernharš.




Hęttuįstandi aflżst į Siglufirši ķ gęr og fólk flutt til sķns heima

Konurnar saumušu gluggatjöld um borš ķ Svalbarša

Siglufirši. Morgunblašiš.

HĘTTUĮSTANDI vegna snjóflóša į tveimur sķšustu svęšunum į Siglufirši var aflżst um hįdegisbil
ķ gęr. Žar meš fengu um fimmtķu ķbśar aš halda til sķns heima. Daginn įšur hafši hęttuįstandi
veriš aflżst į nokkrum öšrum svęšum og um hundraš ķbśar fengu žį aš snśa aftur til hķbżla sinna.

Öll žessi svęši voru rżmd į föstudagskvöld ž.e. 56 hśs žar sem bśa um 150 manns. Snjóalög ķ
fjöllunum fyrir ofan byggšina eru oršin mun traustari žar sem vindurinn hefur rifiš upp snjóinn og
hann sest betur. Fólki sem gert var aš yfirgefa hśs sķn hefur dvališ viš mismunandi ašstęšur
sķšastlišna tvo til žrjį sólarhringa og ręddi fréttaritari Morgunblašsins viš nokkra af
"flóttamönnunum" ķ gęr.

Allt til alls um borš ķ Svalbarša
"Hér er allt til alls, ljósabekkur, gufubaš, leikfimisalur og hvaš eina svo žetta er eins og į
lśxussnekkju", sagši Sigžóra Gśstafsdóttir. Hśn dvaldi ķ žrjį sólarhringa um borš ķ togaranum
Svalbarša įsamt tveimur sonum sķnum, Hjalta og Gunnari, tengdaforeldrum, Jślķusi og Gušfinnu,
nįgranna sķnum, Sverri Jślķussyni, og fimm manna fjölskyldu af Hólaveginum, Gušna, Ósk og
börnum žeirra.

Žau eru sammįla um aš ekki hafi vęst um žau um borš, mikiš vęri bśiš aš spjalla saman, spila
og borša góšan mat, og Gušfinna kvaš žaš mikinn kost aš žarna vęru žau ekki fyrir neinum.
Konurnar höfšu heldur ekki setiš aušum höndum žennan tķma žvķ žęr voru bśnar aš sauma nżjar
gardķnur fyrir eldhśsiš, boršsalinn og hluta af klefunum, svo skipverjarnir munu įreišanlega hugsa
hlżlega til žeirra er žeir sjį hversu heimilislegt er oršiš um borš.

Svįfu betur er skipiš ruggaši
Skipiš ruggaši ašeins viš bryggjuna, en aš sögn Sigžóru varš žaš bara til žess aš žau svįfu betur.
Ennfremur sagši hśn aš žrįtt fyrir aš žau hefšu ekki yfir neinu aš kvarta yrši nś yndislegt aš fį aš
snśa aftur heim.

Svalbarši sem er ķ eigu Siglfiršings hf. liggur viš bryggju į Siglufirši žar sem veriš er aš setja ķ hann
nżja rękjuvinnslulķnu.




Fimmmenningunum, sem fluttu sig milli stöšva ķ janśar, bošin störf hjį Stöš 2


Sjónvarpsstjórinn hafnar framkvęmdastjórastöšu

ŽEIM fimm yfirmönnum af Stöš 2 sem fluttu sig yfir į Stöš 3 fyrir hįlfum öšrum mįnuši verša bošin
sambęrileg störf hjį Ķslenska śtvarpsfélaginu hf. og žeir įšur gegndu hjį žvķ félagi. Magnśs E.
Kristjįnsson, sjónvarpsstjóri Stöšvar 3, hefur hafnaš framkvęmdastjórastöšu hjį ĶŚ og gert
starfslokasamning viš fyrri eigendur Stöšvar 3.

"Viš tókumst į viš žetta verkefni af žvķ aš okkur langaši aš byggja upp góša sjónvarpsstöš. Žaš
eru okkur žvķ mikil vonbrigši aš fį ekki aš spreyta okkur į žvķ," segir Magnśs.

Hjį Stöš 3 var fjöldi fyrrverandi starfsmanna Stöšvar 2. Mesta athygli vakti žegar Magnśs E.
Kristjįnsson og fjórir menn meš honum fęršu sig į milli stöšvanna 10. janśar sl. Magnśs hafši
veriš einn af framkvęmdastjórum Ķslenska śtvarpsfélagsins. Hinir eru Jón Axel Ólafsson, sem veriš
hafši dagskrįrstjóri Bylgjunnar, Hannes Jóhannsson tęknistjóri, Magnśs Višar Siguršsson
framleišslustjóri og Thor Ólafsson, deildarstjóri söludeildar ĶŚ.

Kęršir til RLR
Stjórnendur Stöšvar 2 brugšust hart viš brotthvarfi žeirra félaga, töldu žį hafa brotiš samkeppnislög
og hótušu skašabótamįli og lögbanni. Į móti hótaši Stöš 3 forsvarsmönnum Stöšvar 2 mįlssókn
vegna meišyrša ķ garš mannanna fimm. Stöš 2 kęrši suma žeirra til Rannsóknarlögreglu rķkisins
fyrir aš taka meš sér skjöl śr eigu félagsins en henni var vķsaš frį eftir aš mennirnir höfšu viš
yfirheyrslur afhent meginhluta žeirra gagna sem Stöš 2 saknaši. Viš žetta viršist kęrumįlum hafa
lokiš, nema hvaš a.m.k. einn śr žessum hópi mun vera meš kröfur į hendur Stöš 2 vegna
ógreiddra launa og orlofs.

Spurningar vakna um žaš hvaša tryggingar fimmmenningarnar hafi fengiš žegar žeir skiptu um
starf. Magnśs vill ekkert segja um samning sinn. Einar Kristinn Jónsson, sem var stjórnarformašur
Stöšvar 3 fram į laugardag, neitar žvķ aš žeir hafi fengiš einhvers konar baktryggingu. "Žetta voru
venjulegir rįšningarsamningar, nema hvaš žeir voru ašeins til tveggja įra," segir hann. Ķ žeim voru
venjuleg uppsagnarįkvęši. Einar Kristinn segir aš vegna žess aš menn hafi įtt von į lįtum hafi
veriš um žaš samiš aš Stöš 3 sęi um aš starfslokin į Stöš 2 yršu žeim félögum aš skašlausu.

Žaš mun hafa veriš hluti af samningum eigenda Ķslenskrar margmišlunar og Ķslenska
śtvarpsfélagsins aš fimmmenningunum yrši gefinn kostur į sambęrilegum störfum og žeir gegndu
žar įšur hjį Ķslenska śtvarpsfélaginu. Jafnframt hafa nżir eigendur stöšvarinnar lżst žvķ yfir aš reynt
verši aš finna störf fyrir sem flesta af starfsmönnum Stöšvar 3 en žeir eru um 40 talsins.

Magnśs E. Kristjįnsson hefur žegar hafnaš boši um framkvęmdastjórastarf hjį Ķslenska
śtvarpsfélaginu og hefur įkvešiš aš lįta af störfum. Hefur žegar veriš geršur viš hann
starfslokasamningur. Ekki er vitaš um hina mennina fjóra, hvaš žeim veršur bošiš upp į. Bśist er
viš aš mįlin skżrist į starfsmannafundi sem bošiš hefur veriš til į Stöš 3 įrdegis ķ dag.

Magnśs E. Kristjįnsson segist eiga eftir aš ganga frį įkvešnum mįlum į Stöš 3, ķ samręmi viš
starfslokasamning sinn, en framtķšin sé aš öšru leyti órįšin.

Fjöldi fyrrverandi starfsmanna Stöšvar 2
Į annan tug fyrrverandi starfsmanna Stöšvar 2 voru ķ starfsmannahópi Stöšvar 3. Ķ kjölfar
fimmmenninganna sem fluttu sig yfir ķ byrjun janśar fóru Halldór Kristjįnsson, sem veriš hafši
innkaupastjóri į markašssviši ĶŚ, Ólafur Jón Jónsson, žjónustustjóri ĶŚ, og Hreišar Jślķusson
klippari. Įšur höfšu komiš til starfa į Stöš 3 Gunnella Jónsdóttir, kynningarstjóri fyrirtękisins,
Ingibjörg Gunnarsdóttir, sölustjóri auglżsingadeildar, og Žóra Gunnarsdóttir ašstošardagskrįrstjóri,
en žęr eru allar fyrrverandi starfsmenn Stöšvar 2. Żmsir tęknimenn hafa įšur unniš hjį Stöš 2,
m.a. Žórarinn Įgśstsson tęknistjóri sem tengdist Stöš 2 ķ gegnum starf sitt hjį Eyfirska
sjónvarpsfélaginu į Akureyri.




Mįlefni aldrašra rędd į hįdegisveršarfundi meš heilbrigšisrįšherra

Skattar til jöfnunar hafa snśist upp ķ andhverfu sķna

ELDRI borgarar fjölmenntu į hįdegisveršarfund į Hótel Borg ķ gęr, žar sem Ingibjörg Pįlmadóttir,
heilbrigšis- og tryggingamįlarįšherra, sat fyrir svörum um mįlefni eldri borgara.

Fundurinn hófst į stuttri framsögu rįšherrans, sem ręddi m.a. um įhrif jašarskatta į kjör aldrašra
og harmaši žaš aš skattar sem ętlašir voru til jöfnunar hefšu snśist upp ķ andhverfu sķna og leitt til
frekari ójafnašar. Einnig ręddi rįšherrann um žį endurskošun sem nś er ķ gangi į lögum um
almannatryggingar og lögum um mįlefni aldrašra.

Stefnan sś aš sem flestir verši heima sem lengst
Heilbrigšisrįšherra benti į żmislegt jįkvętt sem nś vęri į döfinni ķ mįlefnum aldrašra. Į nęstunni
yrši til dęmis tekin ķ notkun öldrunarlękningadeild į Landakoti, sś fyrsta sinnar tegundar hér į
landi. "Žar byggist öll mešferš į žvķ aš einstaklingurinn nįi heilsu og komist aftur ķ sitt rétta
umhverfi. Žvķ nś er stefnan sś aš sem flestir verši heima sem lengst. Viš veršum žó lķka aš halda
įfram aš byggja upp hjśkrunardeildir og nś į einmitt aš fara aš taka ķ notkun 40 nż hjśkrunarrżmi ķ
Skógarbę og 30 į nęsta įri, auk žeirrar uppbyggingar sem į sér staš vķša śti um land," sagši
Ingibjörg.

Mešal žeirra spurninga sem beint var til heilbrigšisrįšherra var hvort hśn myndi beita sér fyrir žvķ aš
jašarskattaįhrif į kjör aldrašra verši tekin til greina ķ kjarasamningum. Hśn kvašst telja naušsynlegt
aš taka į žvķ, žar sem jašarskattarnir hefšu jafnslęm įhrif į kjör aldrašra og hinna yngri. Einnig var
Ingibjörg spurš um afstöšu hennar til žess žegar tenging ellilķfeyris og almennra launakjara ķ
landinu var afnumin į sķšasta įri og kvašst hśn hlynnt žvķ aš slķkt samband yrši tekiš upp aftur.
Hśn benti ennfremur į mikilvęgi žess aš byggja lķfeyrissjóšina upp til žess aš žeir gętu alfariš
séš um greišslur til aldrašra og almannatryggingar um greišslur til öryrkja.

Mįlin of oft "ķ nefnd"
Spurt var hvaš liši starfi nefndar sem vinnur aš endurskošun löggjafar um almannatryggingar og var
svar rįšherra į žį leiš aš nefndin vęri alltof stór og žvķ afar svifasein. Ašspurš hvort ekki vęri
skynsamlegt aš fękka ķ nefndinni eša skipta henni upp, sagši Ingibjörg aš žaš vęri erfitt žar sem
allir hagsmunaašilar vildu hafa fulltrśa ķ henni.

Margar ašrar spurningar komu upp en ķ fundarlok var žó ljóst aš mörgum var enn ósvaraš. Fram
kom ķ mįli nokkurra fundarmanna dbaš žeim žęttu hlutirnir ganga of hęgt og žó aš eldri borgarar
hefšu flestir rśman tķma hefšu žeir ķ raun ekki langan tķma til stefnu til aš bķša śrlausna į brżnum
hagsmunamįlum. Svörin vęru alltof oft į žį leiš aš mįlin vęru ķ skošun, ķ athugun eša ķ nefnd.




Skattrannsóknir skilušu 555 milljónum ķ fyrra

SKATTRANNSÓKNIR hafa į undanförnum fjórum įrum leitt til hękkunar opinberra gjalda um 1.168
milljónir króna. Tęplega helmingur žeirrar hękkunar, eša 555 milljónir króna, varš ķ fyrra.
Samsvarandi tala fyrir įriš 1995 var 236 milljónir króna. Įrangur skattrannsókna hefur aukist hratt
frį įrinu 1993 žegar skipulagsbreytingar voru geršar ķ skattamįlum og sérstakt embętti
skattrannsóknarstjóra var stofnaš. Žetta kemur fram ķ svari fjįrmįlarįšherra viš fyrirspurn Jóhönnu
Siguršardóttur alžingismanns.

Breytingar į opinberum gjöldum vegna skattaeftirlits, sem einkum felst ķ endurskošun framtala fyrir
og eftir įlagningu, hefur į sama tķma fariš lękkandi. Įriš 1993 voru fjįrveitingar til skattaeftirlitsins
auknar og nįšist žį veruleg hękkun į opinberum gjöldum, eša um 1.619 milljónir króna. Ķ fyrra var
talan komin nišur ķ 685 milljónir.

Verktakastarfsemi oftast rannsökuš
Flestar rannsóknir skattrannsóknarstjóra hafa beinst aš byggingar- og verktakastarfsemi, eša 61,
og eru žį ekki talin mįl sem varša bein vanskil opinberra gjalda. Um verslunar-, veitinga- og
hótelrekstur var fjallaš ķ 54 skżrslum, um išnašarstarfsemi ķ 31, žjónustustarfsemi ķ 27,
śtgeršarfyrirtęki ķ ellefu og flutningastarfsemi ķ fimm skżrslum og er ķ öllum tilvikum ótalin bein
vanskil.

Rannsóknir vegna beinna vanskila į opinberum gjöldum voru 53 į tķmabilinu og nįmu samtals 451
milljón króna. Flestar beindust žęr aš verktakastarfsemi, eša 14, og voru vanskilin alls 154,9
milljónir króna ķ žeim mįlum. Śtgeršarfyrirtęki voru tekin til rannsóknar ķ 13 tilfellum og var
vanskilaupphęšin žar nokkuš hęrri, eša samtals 159 milljónir króna. Veitingastarfsemi var
rannsökuš ķ nķu tilfellum og voru vanskilin 44,2 milljónir króna.

Į tķmabilinu komu 49 skattsvikamįl til kasta hérašsdóms og voru refsingar dęmdar ķ 47 mįlum.
Hęstiréttur fékk tólf mįl til mešferšar og dęmdi refsingar ķ öllum nema einu.

Ķ įrslok 1996 var 251 mįl óafgreitt hjį skattrannsóknarstjóra. Mišaš viš fyrri reynslu mį bśast viš
aš tvö hundruš mįl leiši til gjaldabreytinga eša annarra ašgerša skattrannsóknarstjóra.
Gjaldabreytingum var um įramótin ólokiš ķ 74 mįlum sem send höfšu veriš rķkisskattstjóra frį
skattrannsóknarstjóra. Bśast mį viš aš žau skili um hįlfum milljarši ķ hękkun opinberra gjalda.




Skipskaši leysir farmeigendur ekki undan įbyrgš į eigum sķnum

Žurfa aš greiša frakt žótt skipiš farist eša strandi

Žeir sem eiga farm um borš ķ skipi verša aš greiša flutningsgjöld žótt skipiš farist, enda
gjaldfalla žau žegar vara fer um borš ķ skip. Sumir eigenda farms um borš ķ Vķkartindi höfšu žegar
greitt, en ašrir eru aš fį rukkanir frį Eimskip um žessar mundir.


HLYNUR Halldórsson ķ tjónadeild Eimskips segir aš farmflutningar séu sameiginleg įbyrgš eiganda
farmsins og flytjandans og reglur Eimskips séu ekki frįbrugšnar alžjóšlegum reglum skipafélaga.
"Viš höfum fengiš sterk višbrögš frį fólki, sem žykir óréttlįtt aš fį rukkun vegna flutninganna, en
Eimskip hafši žegar greitt żmsan kostnaš, eins og leigu į skipinu og lestun vörunnar," sagši
Hlynur.

Reglur sem gilda um farmflutninga eru svipašar eša eins um allan heim. Žęr giltu m.a. um
Dķsarfelliš, sem fórst milli Ķslands og Fęreyja ašfaranótt 9. mars, aš sögn Kjartans Įsmundssonar
ķ tjónadeild Samskipa. Hann sagši nįnast alla farmeigendur hafa veriš tryggša fyrir tjóni, svo žeir
bęru žaš ekki sjįlfir.

Ķ siglingalögum eru almenn įkvęši um farmgjöld, en skipafélög gera farmsamninga viš flytjendur
vöru. "Um leiš og tekiš er viš vöru ķ lestunarhöfn gjaldfellur farmgjaldiš," sagši Hlynur Halldórsson.
"Eimskip žarf aš greiša żmsan kostnaš fyrirfram, til dęmis lestunina og leigu į skipinu, ķ tilfelli
Vķkartinds er žaš allt žar til skipiš strandaši. Žrįtt fyrir aš farmgjald gjaldfalli ķ raun viš móttöku
vöru, žį er misjafnt hvort farmflytjendur greiša žaš strax eša viš móttöku vörunnar į įfangastaš.
Sumir eigendur farms ķ Vķkartindi höfšu žegar greitt farmgjaldiš, en ašrir hafa fengiš rukkanir eftir į.
Allir sem semja um flutninga taka įkvešna įhęttu, ekki ašeins skipafélagiš. Fólk žarf aš kynna
sér skilmįla farmsamningsins."

Flestir kaupa tryggingu
Hlynur sagši aš ef vara vęri keypt samkvęmt cif-skilmįlum žį greiddi sendandi vöru farmgjöld,
tryggši vöruna og greiddi kostnaš viš aš koma henni į skipsfjöl. "Žegar sendingin er tryggš greiša
tryggingarnar žennan kostnaš. Žvķ mišur eru hins vegar dęmi um aš fólk hafi ekki keypt
tryggingu."

Hlynur sagši aš Eimskip legši įherslu į aš veita einstaklingum, sem vęru aš flytja bśslóš milli
landa, eins mikla ašstoš og hęgt vęri. "Viš bendum fólki į aš tryggja sendinguna og langflestir
gera žaš. Žaš er hins vegar ekki skylda farmflytjandans aš tryggja žį vöru sem hann flytur. Žaš
eru žvķ engin rök fyrir žvķ aš fella farmgjöldin nišur, žrįtt fyrir aš varan hafi ekki komist į įfangastaš
vegna strandsins. Sjóslys eru sem betur fer fįtķš og mönnum bregšur ešlilega ķ brśn ef žeir hafa
ekki kynnt sér efni farmskķrteinis og vita ekki aš įbyrgšin į vörunni hvķlir ekki į farmflytjandanum."

Žykir innheimtan óréttlįt
Hlynur sagši aš ef žessi hįttur vęri ekki hafšur į, aš eigandi farms bęri įbyrgš į honum, žį
fengist ekkert skipafélag viš flutninga. "Ef įbyrgš farmflytjanda vęri ótakmörkuš žį vęru
farmgjöldin óheyrilega hį. Aušvitaš hefur žaš komiš mörgum illa aš missa eigur sķnar viš strand
Vķkartinds og žeim žykir óréttlįtt aš žurfa žar aš auki aš greiša farmgjöldin. En kostnašurinn er
žegar fallinn į Eimskip."

Hlynur sagši erfitt aš segja til um hvort eigendur vöru ķ Vķkartindi gętu hugsanlega įtt
endurkröfurétt į hendur eiganda skipsins. "Viš höfum fyrst og fremst reynt aš gęta hagsmuna
farmeigenda og reynt aš fį skipiš losaš sem allra fyrst. Sķšan er flókiš aš finna śt hvenęr og
hvernig mį afhenda žį vöru sem nęst į land. Hugsanleg įbyrgš er sķšari tķma mįl."

Alžjóšlegar reglur
Kjartan Įsmundsson hjį Samskipum tók mjög ķ sama streng og Hlynur varšandi farmsamninga og
sagši aš ķ farmsamningum Samskipa vęri įkvęši, sem heimilaši aš farmgjöld vęru innheimt žrįtt
fyrir skipskaša. "Žaš leggst żmis kostnašur į vöru įšur en hśn er komin um borš og viš höfum
hvatt višskiptavini okkar til aš tryggja sendingar. Nįnast allir žeir, sem įttu vöru um borš ķ
Dķsarfellinu, voru tryggšir og tryggingafélög žeirra bera žvķ tjóniš. Farmsamningar okkar eru
samžykktir af alžjóšlegum samtökum, sem hafa 80% af kaupskipaflota heims innan sinna
vébanda. Žessi įkvęši eru žvķ regla hjį skipafélögum um allan heim og hafa veriš lengi."




Skiptinemar frį öllum heimshornum

Vildu kynnast Ķslandi en finnst mįlfręšin erfiš

ĶSLENSK mįlfręši er erfiš, var nokkuš sameiginleg yfirlżsing frį nķu manna hópi skiptinema frį
żmsum löndum sem hefur dvališ hér į landi sķšustu mįnuši į vegum Rotaryhreyfingarinnar.
Hópurinn bżr hjį fjölskyldum vķtt og breitt um landiš og hefur eytt sķšustu dögunum saman viš gagn
og gaman ķ höfušborginni, m.a. heimsókn til Morgunblašsins og fleiri fyrirtękja.

Af hverju varš Ķsland fyrir valinu? Ég gat vališ milli Ekvador og Ķslands og vissi aš žaš yrši alltof heitt
ķ Ekvador svo Ķsland varš ofan į, sagši Kathleen Bailey frį Kanada og hśn kvašst geta haldiš
ķslenskunni eitthvaš viš meš žvķ aš hitta heima fyrir fólk sem tali mįliš, m.a. ķ Gimli. Ég vissi lķtiš
um Ķsland nema aš žaš er mjög ólķkt Japan og vildi kynnast žvķ, sagši Megumi Konno frį Japan og
sagši hśn fįa Japani kynnast landinu. Mį segja aš svörin séu nokkuš einkennandi fyrir hópinn,
menn fżsti aš vita meira um landiš. Viš munum halda sambandi hingaš eftir aš heim kemur, voru
žau sammįla um en flest hafa žau dvališ hjį žremur til fimm fjölskyldum til aš kynnast sem mest
ólķku fólki og višhorfum.

Jón Įsgeir Jónsson, sem er Rotaryfélagi ķ Hafnarfirši, er annar umsjónarmanna hópsins en žessi
nemendaskipti eru eitt af stęrstu verkefnum hreyfingarinnar. Milli 8 og 10 žśsund ungmenni hleypa
heimdraganum į įri hverju į vegum hreyfingarinnar til aš kanna nż lönd og segir Jón oft erfitt aš fį
ķslenskar fjölskyldur til aš taka aš sér žį 8 til 9 gesti sem hingaš sęki įrlega en žaš gangi nś
alltaf aš lokum.

Vinna og skoša sig um Hópurinn sem hér hefur dvalist hittist fljótlega eftir aš hann kom til landsins
og settist saman į ķslenskunįmskeiš. Sķšan hafa žau hist aftur og nś stendur feršalag fyrir dyrum.
Fjölskyldur sumra žeirra hafa getaš tekiš žau meš ķ skošunarferšir og sum hafa unniš ķ jólafrķinu
eša stefna aš žvķ aš vinna ķ nokkrar vikur įšur en halda skal heim. Hvenęr er Žórsmörk? spurši
Bryon Panaia frį Bandarķkjunum og hafši greinilega hugmynd um aš framhaldsskólanemar hafa
sķšustu įrin hóaš sig saman ķ helgarferš žangaš snemma ķ jślķ. Hafši hópurinn įhuga į aš fylgjast
meš hvernig verslunarmannahelgin gengur fyrir sig hjį ķslenskum ungmennum, en Jón Įsgeir taldi
lķkur į aš žau yršu send śr landi įšur! Eftir innlit hjį Morgunblašinu var ętlunin aš lķta į kaffihśs ķ
Kringlunni og heimsękja sķšan mešal annars Granda, Reykjalund og Rķkisśtvarpiš og į sunnudag
veršur hópnum bošiš ķ Hįskólabķó.




Einstaklingar skulda 276 milljarša króna aš mati Sešlabanka Ķslands

"Stašan betri en tališ var"

SKULDIR einstaklinga viš innlįnastofnanir, lķfeyrissjóši, Hśsnęšisstofnun, greišslukortafyrirtęki og
Lįnasjóš ķslenskra nįmsmanna (LĶN) eru įętlašar aš hafa numiš um 276 milljöršum króna ķ įrslok
1994. Af žeirri tölu voru skuldir viš banka og sparisjóši 21%, viš lķfeyrissjóši 13%, nįmslįnaskuldir
14%, hśsnęšisskuldir 52% og vanskil į greišslukortum 0,2%.

Žetta kemur fram ķ nżśtkominni skżrslu Sešlabanka Ķslands um skuldir og vanskil einstaklinga ķ
įrslok 1994, en skżrslan var kynnt į blašamannafundi ķ gęr. Viš žaš tękifęri sagšist Pįll
Pétursson félagsmįlarįšherra telja aš nišurstöšur skżrslunnar sżndu fram į aš skuldastaša
einstaklinga vęri mun betri en umręšan hefši hingaš til gefiš til kynna. Markśs Möller og Mįr
Gušmundsson, hagfręšingar hjį Sešlabanka Ķslands, sem unnu aš skżrslunni, tóku undir žetta
sjónarmiš. Žeir sögšu ennfremur aš fįtt hefši komiš į óvart ķ nišurstöšum skżrslunnar, žeir hafi til
aš mynda vitaš fyrirfram aš skuldir hér į landi vęru tiltölulega hįar mišaš viš rįšstöfunartekjur sé
mišaš viš alžjóšlega stašla.

Meirihlutinn viršist rįša viš skuldirnar
Ķ skżrslunni kemur fram aš vanskil sem voru žriggja mįnaša eša eldri viš įrslok 1994 hafi veriš um
2% af heildarskuldum einstaklinga viš fyrrgreindar lįnastofnanir eša um 7 milljaršar króna. Vanskil
sem voru žriggja mįnaša eša eldri voru hlutfallslega langmest hjį bönkum eša sparisjóšum eša
62,4%. Skżringin er talin vera sś aš žar eru lįnin styst og greišslur hęrra hlutfall af skuldum en hjį
Hśsnęšisstofnunm, LĶN eša Lķfeyrissjóšum.

Žį kemur fram aš meirihluti žeirra sem skulda viršist rįša viš skuldirnar, žvķ aš af 86 žśsund
fjölskyldum sem skuldušu viš įrslok 1994 voru tęplega 71 žśsund įn vanskila sem voru žriggja
mįnaša eša eldri, en rķflega 15 žśsund eša 17% voru meš vanskil. Ķ skżrslunni fékkst ekki einhlķt
skżring į žvķ mešal hvaša hópa vanskilavandinn var hvaš mestur, en žar kemur hins vegar fram aš
vanskil ķ krónum talin fara hękkandi meš hękkandi tekjum en sem hlutfall af tekjum eša eignum
fara žau lękkandi meš hękkandi tekjum.

Auk žess segir ķ skżrslunni aš af alls 147.850 fjölskyldum voru rśmlega 62 žśsund skuldlausar ķ
įrslok 1994, 11.800 skuldušu meira en 6 milljónir króna, 460 meira en 15 milljónir króna og įtta
meira en meira en 40 milljónir króna og voru žar af meš meira en 20 milljónir ķ vanskilum.
Mešalskuldir fjölskyldna voru um 1,8 milljónir króna.

Skuldir heimilanna voru ķ įrslok 1994 aš mestu ķ nżlegum lįnum, en ķ skżrslunni segir aš 70%
skulda ķ įrslok hafi veriš vegna lįna sem voru tekin įriš 1990 eša seinna.

Skuldir meiri hjį einstęšum konum
Žį kemur fram ķ skżrslunni aš skuldir ķ įrslok 1994 hafi veriš mestar hjį fólki į aldursbilinu 30 til 50
įra og aš hjón skuldi meira en einstaklingar. Skuldatoppurinn er aš mešaltali minni hjį körlum en
konum, en toppurinn hjį körlum er 36% af skuldatoppi hjóna og toppurinn hjį einstęšum konum
um 50% af hjónatoppnum. Ķ skżrslunni er mimunurinn rakinn til hśsnęšisžarfa. Stęrstu heimilin
eru hjį hjónun, en einstęšar konur eru aš mešaltali meš stęrri heimili en karlar.

Auk žess segir ķ skżrslunni aš ķ staš žess aš lķta į skuldastöšuna beinlķnis, megi lķta į skuldir
sem hlutfall af tekjum og eignum. Žį kemur fram aš skuldir eru hęsta hlutfall af tekjum hjį
einstęšum konum, mestar rśm 200% af tekjum į aldrinum 30 til 39 įra, en falla sķšan hratt.
Greinilegt sé aš hįar mešaltekjur hjóna geri gott betur en bęta upp meiri skuldir, žvķ skuldir hjóna
séu lęgra hlutfall af tekjum en hjį einstęšum konum og einungis žrišjungi hęrri en hjį
einstęšum körlum.

Séu vanskil, sem eru žriggja mįnaša eša eldri, hins vegar skošuš ķ žessu samhengi sést aš
einstęšir karlar eru aš mešaltali meš mun meira ķ vanskilum en konur.

Endurskipulagning Hśsnęšisstofnunar
Félagsmįlarįšherra segir aš żmsar leišir hafi veriš farnar til aš takast į viš skuldasöfnun
einstaklinga auk žess sem veriš sé aš vinna aš żmsum mįlum. "Rįšgjafarstofa um fjįrmįl
heimilanna hefur m.a. veriš sett į laggirnar, sem hefur nś žegar žjónaš um 700 manns," segir
hann. "Žį hafa veriš sett lög um réttarašstoš fyrir einstaklinga og hśn er ķ žvķ fólgin aš einstaklingur
ķ vandręšum getur sótt um og fengiš fjįrmuni, allt aš 250.000 krónur, til žess aš leita
naušasamninga. Jafnframt var lögum breytt ķ fyrra um tekjuskatt og eignaskatt, žannig aš
skattaskuldir eru oršnar umsemjanlegar, nema svokallašur vörsluskattur."

Rįšherra nefndi einnig aš bśiš vęri aš skipa nefnd sem ętti aš reyna aš draga śr
įbyrgšalįnaveitingum. Žį sé ķ undirbśningi endurskipulagning Hśsnęšisstofnunar og breytingar į
félagslega ķbśšarkerfinu sem ęttu aš geta oršiš til žess aš hiš félagslega ķbśšarkerfi yrši, eins og
žvķ var ętlaš ķ upphafi, śrręši fyrir žį tekjuminni til aš komast yfir hśsnęši.




Skįtar fara į gönguskķšum žvert yfir landiš

Frį Fonti til Tįar

Vašbrekku, Jökuldal.

FERŠALAG félaga ķ Hjįlparsveit skįta śr Garšabę į gönguskķšum frį Fonti į Langanesi į
Reykjanestį gengur aš óskum. Göngugarparnir lögšu af staš frį Fonti laugardaginn 22. mars og
gera rįš fyrir aš vera komnir į leišarenda į žrišjudag eša mišvikudag ķ nęstu viku.

Leišangursmenn héldu af staš fimm saman en einn heltist śr lestinni vegna eymsla ķ hnjįm. Jafnvel
er žó von į aš hann slįist ķ hópinn aftur. Žeir draga farangurinn į eftir sér į skeljum og er ękiš 40-
50 kķló hjį hverjum žeirra. Eftir fjögurra daga göngu frį Fonti var leišangurinn staddur viš brśna yfir
Jökulsį į Fjöllum viš Grķmsstaši.

Bóndinn gekk śr rśmi
Aš sögn leišangursmanna hafši feršin gengiš vel til žessa, og höfšu žeir notiš frįbęrrar gestrisni
Žórshafnarbśa eftir įtta tķma göngu utan af Fonti til Žórshafnar. Nóttina įšur höfšu žau gist hjį
Ragnari Gušmundssyni į Nżhól og notiš gestrisni hans meš veislukosti, einnig gekk Ragnar śr
rśmi og svaf sjįlfur ķ eldhśsinu svo leišangursmenn gętu allir sofiš ķ rśmi.

Nżhóll į Fjöllum er sķšasta byggša bóliš sem leišangursmenn gista įšur en lagt er į hįlendiš. Į
hįlendinu veršur gist ķ fjallaskįlum, en einnig hafa leišangursmenn meš sér tjöld til aš gista ķ.

Ętlušu yfir Langjökul ķ gęr
Magnśs Smith, félagi ķ Hjįlparsveit skįta ķ Garšabę, sagši ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęr aš
sennilega vęri žetta lengsta skķšaganga sem fariš hefši verin hér į landi.

Hann var ķ sķmasambandi viš feršalangana ķ fyrrakvöld og voru žeir žį staddir į Hveravöllum. Ķ gęr
voru žeir komnir ķ Fjallkirkjuskįla viš Langjökul og ętlušu aš halda yfir jökulinn ef vindįtt yrši
hagstęš. Nęsti įfangastašur er skįlinn Slunkarķki viš Hlöšufell, žį Skógarhólar viš Žingvelli,
Lękjarbotnar og Krķsuvķk. Ef allt gengur aš óskum lżkur leišangrinum į Reykjanestį į žrišjudag
eša mišvikudag ķ nęstu viku.




Stoliš af snjókarli

UNGMENNI viš skįl į Akureyri stóšust ekki žį freistingu ašfaranótt laugardags aš prķla upp 6-7
metra hįan snjókarl sem reistur var į Rįšhśstorginu fyrir skömmu og ręna 13 metra löngum trefli
sem hann bar um hįlsinn.

Trefillinn er geršur śr grófu efni og segldśk og vöfšu ungmenninn trefilinn af karli og höfšu į brott
meš sér. Lögreglumenn į eftirlitsferš um mišbęinn veittu žvķ athygli skömmu seinna aš karlinn var
kuldalegri en hann įtti aš sér enda helsta skjólflķkin horfin.

Margir um trefilinn
Eftir stutta leit kom žżfiš ķ leitirnar, og höfšu sökudólgarnir og fleiri vegfarendur į
nęturgöltri strengt trefilinn į milli sķn. Lögreglan lagši hald į hann en žótti torvelt aš draga einhvern
til įbyrgšar fyrir verknašinn, enda margir meš hönd į žżfinu. Trefillinn var vafinn um hįls
snjókarlsins aš nżju ķ gęr, en tölur sem prżddu hann voru skemmdar žessa sömu nótt og var ekki
bśiš aš sauma žęr į karlinn aftur žegar krakkarnir į leikskólanum Flśšum litu į Snęfinn snjókarl ķ
gęrmorgun.




Tyrkneskt blaš Sophiu til varnar

Verst aš žessi grimmd veršur til ķ nafni ķslams

SJÓNVARPSŽĮTTUR, sem sżndur var ķ Tyrklandi į fimmtudag um mįl Sophiu Hansen og dętra
hennar, hefur vakiš umtal og ķ grein į leišarasķšu Sabah, žrišja stęrsta dagblašs Tyrklands, sagši
į laugardag aš ķ žessum žętti hefši "allt Tyrkland horft į grimman föšur, tvęr heilažvegnar dętur
og žjįša móšur".

Ķ greininni, sem Can Atakli skrifar, sagši aš į skjįnum hefši mįtt lķta "grimmd og harmleik móšur".
"Ég er viss um aš allir foreldrar, sem horfšu į sķmtal Sophiu Hansen og dętra hennar, [Dagbjartar]
Vesile og [Rśnu] Aysegul ķ Arena-žętti Agurs Dundars [į fimmtudag] fundu til sįrsauka ķ sįl sinni
og įttu erfitt meš aš hemja tįrin," skrifaši Atakli. "Žaš versta er aš žessi harmleikur eša grimmd
veršur til ķ nafni ķslams."

Tilefni greinarinnar var sjónvarpsžįttur žar sem Sophia Hansen og Ķsak Halim Al, fyrrverandi
eiginmašur hennar og barnsfašir, sįtu fyrir svörum. Dęturnar, Dagbjört og Rśna, komu fram ķ sķma.
Ķ greininni er mįliš rakiš, sagt aš Halim Al hafi breyst ķ strangan mśslima viš komuna aftur til
Tyrklands og lįtiš dęturnar ganga meš sjal. Ekki sé aš furša aš hann hafi fengiš stušning
einhverra róttękra samtaka viš žessi umskipti. Sagši einnig aš dómstólum hefši ekki tekist aš
hafa nein jįkvęš įhrif ķ vandręšum móšurinnar: "Ķ staš heimsóknarréttinda gat hśn ekki hitt
dęturnar."

Ķ greininni sagši aš ekki hefši veriš hęgt aš standa kyrr og foršast undrun mešan dęturnar tölušu
viš móšur sķna:

"Dęturnar sögšu "viš višurkennum žig ekki sem móšur okkar" į mjög kaldan hįtt. Ekkert barn,
sérstaklega ekki į žessum aldri, getur talaš viš móšur sķna meš žessum hętti. Nema žį aušvitaš
aš börnin séu undir miklum žrżstingi eša hafi veriš heilažvegin. Móšir er alltaf móšir."

Sagši aš Sophia hefši greinilega fyllst skelfingu viš aš heyra orš dętranna, en faširinn "hlustaši į
hin "ótrślegu orš" dętra sinna og ljómaši".

Sagt hvaš žęr įttu aš segja
Greinarhöfundur tók sérstaklega til žess aš dęturnar hefšu sagt "viš įkvįšum žetta af frjįlsum
vilja" ķ fimmgang og spurši: "Er ešlilegt aš heyra slķkt frį 15 og 16 įra stślkum? Žaš er greinilegt
aš žeim var sagt hvaš žęr įttu aš segja eša voru jafnvel lįtnar hafa žaš skriflega."

Höfundurinn skrifaši ķ Sabah aš Halim Al kallaši sig ef til vill mśslima, en ķ ķslam vęri hvergi kvešiš
į um aš skilja ętti aš móšur og börn. Stjórnanda žįttarins hefši greinilega veriš brugšiš og hann
bundiš enda į žįttinn eftir aš heyršist ķ dętrunum fremur en aš leyfa föšurnum aš rįšast į
móšurina aš nżju. "Allt Tyrkland fylgdist meš grimmum föšur, tveimur heilažvegnum dętrum og
žjįšri móšur," skrifaši höfundurinn. "Allt var žetta harmleikur. Ég óska žess frį hinu dżrlega
almętti aš žessi undirföruli mašur eigi žaš lķf, sem hann į skiliš."




Halldór Reynisson ašstošarprestur

Višbrögš viš Spaugstofužętti of hörš

Allt of langt gengiš aš fara meš mįliš fyrir śtvarpsrįš

HALLDÓR Reynisson, ašstošarprestur ķ Neskirkju, sagši ķ śtvarpsmessu į Rįs 1 į sunnudag aš
honum žętti aš višbrögš nokkurra fulltrśa kirkjunnar viš Spaugstofužęttinum, sem sżndur var ķ
Sjónvarpinu laugardagskvöldiš fyrir pįskadag, hafi veriš alltof hörš. Hann sagši ennfremur aš žaš
hefši veriš įstęšulaust og allt of langt gengiš aš fara meš mįliš fyrir śtvarpsrįš, hvaš žį til
rķkissaksóknara.

"Žaš hefši einfaldlega nęgt aš koma fram meš einhvers konar yfirlżsingu eša umkvörtun um žaš
aš žįtturinn hefši kannski veriš ósmekklegur," sagši hann ķ samtali viš Morgunblašiš ķ gęr. "Mér
finnast svona višbrögš ekki góš. Menn eiga ekki aš grķpa til of sterkra śrręša žegar tilefni gefst
ekki til žess. Og žetta hefur ekki hjįlpaš kirkjunni," sagši hann.

Halldór sagši einnig aš žessi višbrögš hefšu vakiš upp vangaveltur hjį żmsum mönnum um žaš
hvort nśverandi samband rķkis og kirkju vęri ešlilegt. Umręšan um slķkt sé reyndar alltaf ķ gangi
bęši mešal manna innan žjóškirkjunnar og žeirra sem standa utan hennar, en žetta mįl hafi
kannski oršiš til žess aš efla žį umręšu enn frekar. "Ķ śtvarpspredikuninni velti ég upp žessari
umręšu ekki sķst ķ ljósi žess aš nś er kirkjan į įkvešnum tķmamótum. Žaš stendur fyrir dyrum aš
velja nżjan biskup og stutt er ķ aš haldiš veršur upp į žśsund įra afmęli kristnitöku ķ landinu. Og
žį er įstęša til aš huga aš žessum mįlum vegna žess aš nś liggur fyrir į Alžingi frumvarp til laga
um stöšu, stjórn og starfshętti kirkjunnar."

Ašskilnašur aš borši og sęng
Halldór segir aš umręšan um tengsl rķkis og kirkju snśist fyrst og fremst um žaš hversu sterkt
žetta samband eigi aš vera. "Sjįlfur tel ég aš žaš eigi aš vera ašskilnašur "aš borši og sęng" į
milli rķkis og kirkju," segir hann. "Mér finnst aš kirkjan eigi aš vera mun sjįlfstęšari en hśn er nśna
og kemur til meš aš vera samkvęmt nżja frumvarpinu. Mér žykir ešlilegt aš kirkjan beri fulla įbyrgš
į sķnum fjįrmįlum, enda komi til eignaskiptasamningur milli rķkis og kirkju. Aš hśn verši sjįlf meš
sķna stjórnsżslu, löggjöf og śrręši ķ agamįlum til dęmis, en haldi eftir sem įšur įkvešnu
menningarlegu sambandi viš rķkiš, af žeirri įstęšu aš ķslensk og kirkjuleg menning séu svo
samtvinnašar."




Reglur um sprengingar voru žverbrotnar

Bannaš er aš nota kjarna og skylt er aš byrgja sprengisvęši ķ nįmunda viš mannvirki og
umferš. Hvorugt var gert žegar Völur hf. sprengdi klöpp ķ Klettagöršum sl. föstudag.


VERKTAKAFYRIRTĘKIŠ Völur hf. žverbraut reglur viš sprengingu ķ Klettagöršum sķšastlišinn
föstudag. Fyrirtękiš notašist viš kjarnasprengiefni, sem bannaš er aš nota žar sem mannvirki eša
umferš er innan 300 metra fjarlęgšar frį sprengisvęši og žį var heldur ekki fariš aš reglum um
byrgingu. Grjót žeyttist ķ mörg hundruš metra fjarlęgš frį sprengisvęšinu og olli miklu tjóni į bķlum
og hśsum. Sjóvį-Almennar er tryggingafélag Valar. Gušmundur Jónsson, yfirmašur tjónadeildar,
segir aš almennt gildi žaš aš tryggingatakar beri sjįlfir įbyrgš į tjóni sem žeir valda ef rekja megi
žaš til vķtaveršs gįleysis.

Rannsóknardeild lögreglunnar ķ Reykjavķk er aš hefja rannsókn į mįlinu. Samkvęmt upplżsingum
frį lögreglunni er fastlega bśist viš žvķ aš mįliš verši sent rķkissaksóknara til įkvöršunar aš
rannsókn lokinni. Į žrišja tug bķla skemmdust ķ grjótfluginu og einnig uršu skemmdir į hśsum.

Grafist fyrir um orsakir
Gušmundur Jónsson, yfirmašur tjónadeildar Sjóvįr-Almenna, sagši aš ekki vęri bśiš aš meta aš
fullu žaš tjón sem oršiš hefši ķ sprengingunni sl. föstudag. Hann segir aš almennt séu
verktakafyrirtęki meš frjįlsa tryggingu og žess vegna spurning hvort tryggingafélagiš komi yfir
höfuš eitthvaš aš žessu mįli. "Ķ skilmįlum allra trygginga er tekiš fram aš sé vķtavert gįleysi orsök
tjóns beri tryggingatakar žaš ķ flestum tilfellum sjįlfir. Žetta gildir ķ öllum almennum
tryggingaskilmįlum," segir Gušmundur.

Skošunarmenn frį tryggingafélaginu skošušu tjóniš į föstudag en engar upplżsingar liggja fyrir um
tjónamat.

Eyjólfur Sęmundsson, forstöšumašur Vinnueftirlits rķkisins, segir rannsókn mįlsins enn vera ķ
fullum gangi. "Viš erum aš grafast fyrir um orsakir slyssins og hvernig stašiš var aš sprengingum
žarna. Žaš veršur hreinsaš mjög vel frį sprengisvęšinu og viš ętlum aš skoša hvernig bergiš lķtur
śt en žaš skiptir mįli til žess aš fyrirbyggja frekari slys af žessu tagi," sagši Eyjólfur.

Hann sagši aš žarna hefšu veriš brotin mjög skżr og óumdeilanleg įkvęši ķ reglugerš um
sprengingar. "Žaš er alltaf skylt aš hafa mottur eša annaš višlķka efni til žess aš hindra grjótflug frį
sprengistaš, hvar svo sem sprengt er. Žaš er heimild aš vķkja frį žvķ į vķšavangi žegar sprengistjóri
dęmir aš žaš sé engin hętta į žvķ aš grjótflug geti valdiš tjóni," sagši Eyjólfur.

Notkun kjarna bönnuš
Eyjólfur sagši aš töluveršur fjöldi af slķkum óhöppum hefši oršiš į undanförnum įrum. Vinnueftirlitiš
hefši tališ aš menn virtu betur reglur um žessi mįl og hefši sprengingin sķšastlišinn föstudag komiš
starfsmönnum eftirlitsins ķ opna skjöldu.

"Žaš er nżbśiš aš senda verktökum dreifibréf og nżja reglugerš sem dómsmįlarįšuneytiš samdi
um žessi mįl. Hśn tók gildi ķ fyrra. Hśn kvešur į um margvķslega hluti sem ekki var nįkvęmlega
kvešiš į um įšur, ž.įm. skyldu til žess aš byrgja klöpp sem sprengd er," sagši Eyjólfur.

Įriš 1991 varš svipaš óhöpp žegar sprengd var klöpp ķ nįmunda viš leikskóla ķ Grafarvogi. Žį rigndi
grjóti yfir leiksvęši leikskólans og vķšar. Eyjólfur segir mįlin skyld aš nokkru leyti. Žar hafi
sprengisvęšiš veriš byrgt en ķ bįšum tilvikum var notast viš kjarna.

Samkvęmt tilkynningu frį 1991 er bannaš aš nota kjarna sem sprengiefni ef atvinnustarfsemi,
umferš eša svęši žar sem fólk dvelst eša fer um, er nęr sprengisvęši en 300 metrar. Ķ
Klettagöršum var notašur kjarni ķ žremur holum. Eyjólfur segir aš ķ flestöllum óhöppum sem hafi
oršiš hafi veriš notast viš kjarna.

"Kjarni er ódżrt sprengiefni sem gert er śr įburši og olķu. Hann getur veriš įgętur viš margar
kringumstęšur sem sprengiefni, sérstaklega ef rétt er stašiš aš blönduninni. Hann hefur hins vegar
žann galla aš hann springur hęgar en dķnamķt. Sundrunarhraši efnahvarfsins ķ kjarna er um 1.100
metrar į sekśndu en ķ dķnamķti er sundrunarhrašinn um 5-6 žśsund metrar į sekśndu. Žegar kjarni
er settur ķ holu ķ mjög föstu bergi eru meiri lķkur į žvķ aš bergiš standi į móti žrżstingnum žegar
sprengiefniš sundrast. Žetta er hęgasta sprengiefniš į markašnum.

Sprengistjóri Valar segir aš žarna hafi veriš mun haršara berg en žar sem žeir sprengdu įšur.
Botninn į holunum myndar žaš žétt ašhald aš sprengiefninu aš sprengingin beinist öll upp og
žeytir grjóti skįhallt ķ loft upp. Ķ slķkum sprengingum žeytast mottur allt aš 50 metra upp ķ loftiš.
Žarna er žvķ ekki vķst aš mottur hefšu dugaš," sagši Eyjólfur.

Mikill glannaskapur
Eyjólfur segir aš žaš sé alfariš ķ hendi sżslumanns ķ viškomandi sveitarfélagi hvort verktakinn verši
sviptur sprengileyfi ķ kjölfar slķks mįls.

"En viš sendum öll svona mįl til viškomandi sżslumanns og bišjum hann um aš taka afstöšu til
sviptingar. Viš drögum okkar įlyktanir af okkar rannsóknum og tęknilegar nišurstöšur hvaš varšar
brot į reglum sendum viš til lögreglustjóra," sagši Eyjólfur.

Hann segir aš starfsmenn Valar hafi sżnt mikinn glannaskap meš žvķ aš standa į klettabrśn žar
sem sprengt var, eins og sjónarvottar fullyrtu ķ samtali viš Morgunblašiš į föstudag. Grjót fari ķ keilu
upp į viš og dreifist žannig um stórt svęši. Sį sem stendur mjög nęrri sleppur žvķ lķklega viš
grjótflug en hins vegar megi alltaf eiga von į žvķ aš stakur steinn skjótist į skį ašra leiš.

"Žaš hefur veriš višlošandi dįlķtill glannaskapur ķ kringum sprengingar. Mönnum žykir eitthvaš
gaman aš standa ķ žessu en glannaskapur mį ekki eiga sér staš undir nokkrum kringumstęšum,"
sagši Eyjólfur.



Gert meš Concordance